|

Paroda, verčianti svajoti

Penktadienį Vilniaus aerouosto išvykimo salėje buvo iškilmingai paskelbti ketvirtojo tarptautinio aviacinės fotografijos konkurso, kurį organizavo laikraštis „Aviacijos pasaulis“, rezultatai. Į iškilmes susirinko garsūs aviacijos pasaulio žmonės, foto menininkai, šiaip smalsūs skrydžio laukiantys keleiviai. Renginyje, kuri jaukiai ir šiltai vedė aktorius Romas Ramanauskas, dalyvavo ir Biržų aviacijos veteranų sąjungos atstovai. Konkurse dalyvavo 90 autorių, pristačiusių per 100 fotografijų. Be lietuvių darbus atsiuntė Latvijos ir Japonijos foto menininkai. Baigiamajame konkurso etape – aerouoste atidarytoje aviacinės fotografijos parodoje – eksponuojama 70 fotografijų, 58 iš jų – Lietuvos autorių darbai. Daugelyje jų – asmeninė ar draugų patirtis, verčianti sustoti ir pamąstyti, nors trumpam pamiršti kasdienybę, mintimis ir jausmais atsidurti dar nepatirtose erdvėse, kurios, lakūnai žino, dažnai būna nesvetingos. Kino ir foto kritikas Skirmantas Valiulis, vienas iš vertinimo komisijos narių, apžvelgdamas konkursinius darbus sakė, kad aviacinė fotografija žadina mūsų jausmus, verčia svajoti.

Užsakymai – be užsakymo numerio

Užsakymai – be užsakymo numerio

Valdžios vyrai, užsakantys publikacijas dienraščiuose, turi ir kitų būdų paveikti skaitytojų sąmonę. Jau keleri metai laikraščiuose galima rasti etatinių žurnalistų interviu su politikais, kuriuose pateikiami pastariesiems patogūs klausimai ir leidžiama girtis savo „pasiekimais“. Demokratiniame Vakarų pasaulyje tai būtų netoleruotina ir kiltų triukšmas dėl paslėptos reklamos. Prieš pusmetį Vilniaus meras Artūras Zuokas po išteisinančio nuosprendžio Vilniaus mero balsų pirkimo byloje gyrėsi savo pasiekimais „Lietuvos ryte“. Ne tik gyrėsi. Pats didžiausias šalies dienraštis vedamajame „Laiko ženklai“ auklėjo teisėsaugininkus ir tarsi užstojo Vilniaus merą. Jo žmona Agnė netgi tapo nuolatine „Stiliaus“ žurnalo pašnekove ir pozuotoja. Bet galvos skausmas A. Zuokui buvo numalšintas laikinai. Kaip žinia, jis yra vėl įsivęlęs į neaiškias istorija, kurių finalas dar toli gražu nėra aiškus. Prieš kelis mėnesius spausdintame minėtame interviu „Lietuvos ryte“, Vilniaus meras gyrėsi, esą jis pirmasis pareiškęs, kad naujoje koalicinėje Vyriausybėje negali būti dviejų verslo ryšiais susijusių ministrų. A.Zuokas čia pat įvardija galvoje turėjęs ūkio ministrą Viktorą Uspaksichą ir į vidaus reikalų ministrus neprasmukusį Viktorą Muntianą.

Jaunieji mokslininkai nenori, kad programos būtų suvaržytos patentų
| |

Jaunieji mokslininkai nenori, kad programos būtų suvaržytos patentų

Europos Parlamente liepos 7 d. vyks baigiamasis balsavimas dėl 2002 m. Europos Komisijos pasiūlytos direktyvos, kuri leistų patentuoti kompiuterines programas. Dabartinėmis sąlygomis programinės įrangos patentai suteiktų galimybę didžiosioms informacinių technologijų korporacijoms atsikratyti nepalankios smulkaus ir vidutinio verslo bei atvirojo kodo konkurencijos. Lietuvos moksle bei informacinių technologijų versle atvirojo kodo programos yra svarbios dėl žemos kainos, didelės kokybės bei galimybės jas modifikuoti ir pritaikyti savo poreikiams. Smulkus ir vidutinis informacinių technologijų verslas pagrįstas atvirojo kodo programų kūrimu pasidarytų sunkiai įmanomas dėl didelių su patentais susijusių biurokratinių ir teisinių išlaidų, dabartinei rinkai per ilgo patentų galiojimo laiko bei pastebimo Europos Patentų Biuro neapdairumo, suteikiant elementarių idėjų patentus.

| | |

V.Adamkus Baltarusijos ambasadoje Vilniuje paminėjo Minsko išvadavimą

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį apsilankė Baltarusijos ambasadoje Vilniuje, kur dalyvavo Minsko išvadavimo nuo nacių okupantų ir Baltarusijos nacionalinės dienos proga surengtame priėmime. Dienraščio “Lietuvos rytas” žiniomis, kvietimą dalyvauti Baltarusijos ambasados priėmime prezidentas gavo iš kaimyninės valstybės ambasadoriaus Vladimiro Gorkuno. “Iš prezidento pusės buvo parodytas draugiškumo ir pagarbos gestas kaimyninei šaliai ir dėl to nieko bloga įžiūrėti nereikėtų”, – prezidento apsilankymą “paskutine diktatūra Europoje” vadinamos šalies surengtame priėmime komentavo jo patarėjas užsienio politikos klausimais Valteris Baliukonis. Autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos vadovaujama Baltarusija nuolat susilaukia kritikos iš tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ir užsienio vyriausybių dėl žodžio laisvės ribojimo ir opozicijos slopinimo. Šiomis dienomis prezidentas V.Adamkus kritikavo žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės sprendimą vykti į Karaliaučiaus įkūrimo 750-ąsias metines, nors Užsienio reikalų ministerija ministrei rekomendavo to nedaryti. Aukščiausieji Lietuvos asmenys asmenys Rusijos kvietimo dalyvauti šiose iškilmėse negavo.

KRITIŠKU ŽVILGSNIU: Apie vieną kvailystę
|

KRITIŠKU ŽVILGSNIU: Apie vieną kvailystę

Tiesa, skaičiau, jog kažkur JAV po etikete „Church of Love“ kurį laiką slėpėsi kekšynas. Jeigu šitoje „bažnyčioje“ dar būdavo ir šantažuojama, tai panašumas su scientologine – stulbinantis, net jei „dianetikos“ praktikuotojai nesiūlo sekso paslaugų, o šantažuoja tik dėl paslapčių, išgirstų per vadinamąjį „auditavimą“. Tai jiems pridėtinės pajamos prie pagrindinio pelno šaltinio – nuogo melo. Viešnamių bosai pelnosi iš vyrų noro „pirktis meilę“, o „Scientologijos bažnyčia“ – iš naivių žmonių troškulio greitai ir aiškiai išspręsti dvasines problemas ir gauti tvirtų nurodymų gyvenimo krypčiai. Pirmieji, ko gero, sąžiningesni, nes dauguma vyrų žino, kad prostitucinė meilė – saviapgaulinga, iliuzinė. O „dianetikos centrų“ lankytojai (ir galų gale aukos) paprastai nė nenutuokia, kad iš jiems teikiamų „savirealizacijos paslaugų“ riebiai pelnosi dar ciniškesni už sąvadautojus apgavikai, sukūrę paviršiuje pretenzingą, bet viduje tuščią, iš žargonizmų sudurstytą darinį, kartais vadinamą „mokslu“, bet dažniau „religija“.

| |

Antanas Baranauskas (1835 – 1902)

Baranauskas gimė 1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, karališkųjų valstiečių šeimoje. Poetas augo kartu su trimis broliais ir seserimi. Trobesiai buvo menki, skurdi ir visa buitis, bet aplinkui buvo graži gamta. Kaip poetas brangino savo tėviškę, matyti iš jo eilėraščio „Naktis prieš atsisveikinant su gimtine”: Išvažiuoju iš tokio mielo krašto, kur gimiau, kur mane glamonėjo motina, iš to krašto, kur ir mažiausiame kampelyje slypi tūkstančiai man brangių atminimų. Čia po berželiu ant kalno, ar čia prie klėtelės, arba vėl ant akmens, kur upė teka — čia savo lakiomis svajonėmis, mintimis pakildavau į aukštybes ir, lengvai skriedamas, aplėkdavau dausas, saules ir planetas, apžvelgdavau tūkstančius pasaulių, o mano mintims nebūdavo ribų. Arba toje pievoje, kur išsirangęs upelis per akmenėlius neša savo čiurlenančius skaidrius krištolinius vandenis, akimis glostydamas spalvingas gėles, mąstydavau ne kartą tardamas: „Malonu gyventi pasaulyje, kurį puošia tokie puikūs žiedai”.