Apsaugokite vaikus nuo „žalingo interneto“
| | |

Apsaugokite vaikus nuo „žalingo interneto“

Čia ne pasitikėjimo reikalas. Čia – kalba apie smalsumą. Tokį vaikišką smalsumą, kuris išmoko ne tik gerų dalykų, bet kartais būna ir pavojingas. Situacijų pasitaiko tikrai kurioziškų, galima sakyti – groteskiškų. Vienuolikmečiai, dvylikamečiai, trylikamečiai, kurie niekad anksčiau nepakliūdavo į bėdą, buvo pagauti tarpusavyje užsiiminėjantys seksu. Ir viso to jie išmoko internete. Jie buvo matę tūkstančius nuotraukų ir videoklipų, kuriuose mylisi poros, grupelės ir t.t. Šių vaizdų internete tokia daugybė, jog vaikai įtikėjo, jog tai normalu ir kasdieniška. Todėl jie turėjo visa tai išbandyti patys. Mūsų gyvenimas pasikeitė. Kartu su internetu į savo namus atsivedėme visą pasaulį: tiek gerą, tiek blogą ir bjaurų. Mažiau nei per vieną sekundę mes galime atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje, jį girdėti ir matyti, kas jokiu kitu būdu, išskyrus internetą, neįmanoma. Jis turi nuostabių privalumų. Galime labai lengvai susisiekti ir bendrauti su draugais ir mylimaisiais. Turime prieigą prie informacijos. Bet užtenka nedidelės klaidos, ir galime būti užtvindyti pavojinga informacija, idėjomis, elgesiu ir netgi sugundyti mirtimi.

K.Prunskienė 1991 metais: kalba slapti KGB dokumentai
| | |

K.Prunskienė 1991 metais: kalba slapti KGB dokumentai

K.Prunskienės veiklą 1991 metais, po to, kai ji neteko premjerės posto, iliustruoja unikalūs KGB archyviniai dokumentai, 1995 m. paskelbti leidinyje „Iš naujausios Lietuvos istorijos“. Šį leidinį redagavo dabartinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė. Čia publikuojami labai reikšmingi dokumentai, norint suprasti, kas vyko Lietuvoje ir aplink ją 1991 m. pirmojoje pusėje, kai mūsų šalis, vis dar okupuota sovietinės kariuomenės, neturėdama tarptautinio pripažinimo, patirdama milžinišką Maskvos spaudimą, žingsnis po žingsnio ėjo išsivadavimo iš okupantų gniaužtų link. Tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V.Landsbergio, premjero G.Vagnoriaus, užsienio reikalų ministro A. Saudargo pozicija buvo tvirta – siekti visiškos Lietuvos nepriklausomybės. Deja, tuo pat metu kai kurie kiti politikai siekė asmeninių interesų, bandė eiti į kompromisus su okupantais, kenkti anksčiau išvardytų tuometinių šalies vadovų įvaizdžiui, o kartu ir visos atsikuriančios mūsų valstybės prestižui Vakaruose. Ne veltui, prieš rinkdami vieną ar kitą politiką į aukščiausią šalies postą, turime įvertinti jo valstybinį patikimumą. Iš leidinio „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ sužinome, kad KGB agentas Vokietijos lietuvis Algis Klimaitis, slapyvardžiu Kliugeris, palaikė artimus ryšius su K.Prunskiene. Apie K.Prunskienės veiklą Vakaruose 1991 m., po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvai atkakliai vaduojantis iš sovietinės okupacijos ir siekiant tarptautinio pripažinimo, Kliugeris informuodavo savo „šeimininkus“ – KGB Lietuvos padalinį.

Išeitys, kaip nugalėti populistus

Europos Parlamento rinkimuose populistinei Darbo partijai nugalėjus, susirūpino ne vienas. O ypač tie, kuriuos Darbo partija sutriuškino. Ką daryti tradicinėms partijoms? Rengti rimtas programas, kurios rinkėjams neįdomios? Žarstyti dar daugiau pažadų nei populistai? Pasak politologo A.Krupavičiaus, tradicinės partijos neturi didelių galimybių manevruoti ir siūlyti alternatyvas tokioms politinėms jėgoms kaip kad Viktoro Uspaskicho Darbo partija. Vienas iš galimų sprendimų, kuris padėtų tradicinėms partijoms siekti sėkmės rinkimuose, – sudaryti prieš rinkimus koalicijas. Tuomet rinkėjas turėtų aiškesnį pasirinkimą – jam būtų lengviau suvokti, kurios partijos kokioms pažiūroms atstovauja, kurios partijos yra tradicinės, kurios – ne. Politologo nuomone, dabar, kai dvidešimt ar daugiau partijų į rinkimus plaukia kiekviena savu laiveliu, rinkėjui labai lengva pasiklysti ir išsirinkti, už ką vertėtų balsuoti. Tačiau iki šiol, A.Krupavičiaus teigimu, partijos priešrinkimines koalicijas laikė politologų vaizduotės padariniu ir buvo linkusios sudaryti koalicijas tik po rinkimų. Gal tik dabartiniai socialdemokratai (tuomet dar nesusijungusi LDDP ir Socialdemokratų partija) prieš paskutinius Seimo rinkimus elgėsi kitaip (daugiamandatėse apygardose dalyvavo kartu kaip A.Brazausko socialdemokratinė koalicija), tai jiems leido laimėti daugiausia procentų balsų.

Kas valdo Lietuvą?

„Kas valdo Lietuvą? – klausia lenkų dienraščiai, savo skaitytojus informuojantys apie kratas Lietuvos partijose, likus kelioms dienoms iki antrojo prezidento rinkimų turo, Vilniaus mero pasitraukimą į Lenkiją ir kviečiamą Gynybos tarybos posėdį. „Dar viena krizė Lietuvoje”, – rašo įvykius komentuojanti „Rzeczpospolita” ir pažymi, kad krizė gali turėti sunkiai numatomas pasekmes. Dienraštis abejoja, ar kratos vieną iš kandidatų – Valdą Adamkų remiančių partijų būstinėse tai tik kovos su korupcija elementas, ir nieko daugiau. Laikraščio teigimu, STT vadovas Valentinas Junokas buvo susijęs su Paksu ir po prezidento rinkimų galėtų prarasti postą. Pasak dienraščio apžvalgininko, taip gali būti siekiama sukelti dar didesnį chaosą po Pakso skandalo neatsigavusioje Lietuvoje. Nors vienareikšmių įrodymų, kad tai Maskvos darbas nėra, ta krizė paranki rusų energetikos koncernams ir pačiai Rusijai.

|

Šalies dienraščiai audringai reagavo į STT reidus

Didžiausi Lietuvos dienraščiai audringai reagavo į antradienį Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) agentų surengtus reidus kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus kandidatūrą parėmusių partijų bei neutralių socialdemokratų būstinėse. “Rinkimų vajaus įkarštyje – STT agentų dūriai”, – tokia antrašte savo straipsnį publikuoja dienraštis “Lietuvos rytas”. “Vakar užgriuvusias kratas partijų lyderiai pavadino politine provokacija”, – rašoma straipsnio paantraštėje. “STT desantas užėmė partijų būstines”, – rašo dienraštis “Respublika”. “STT smūgis didžiosioms partijoms”, – skelbia dienraštis “Lietuvos žinios”. “Vakar Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo finansinių dokumentų poėmius didžiųjų Lietuvos politinių partijų būstinėse. Politikai šiuos veiksmus sieja su vyksiančiais po kelių dienų prezidento rinkimų antruoju turu”, – rašoma dienraščio paantraštėje.

Vilniaus mero pabėgimas sudavė smūgį šalies prestižui
|

Vilniaus mero pabėgimas sudavė smūgį šalies prestižui

Laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas antradienį vėlai vakare pareiškė, jog teisėsaugos pareigūnų surengtas dokumentų poėmis kelių partijų būstinėse ir sostinės mero pabėgimas iš šalies sudavė “didelį smūgį šalies įvaizdžiui ir prestižui”. “Pabėgo didžiausio miesto meras, partijų būstinėse – kratos, politikams mestas šešėlis: tokia žinia nueis į pasaulį”, – piktinosi laikinasis prezidentas. A.Paulausko teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau kelerius metus vykdė tyrimą dėl politikų finansavimo, bet neaišku, kodėl dokumentų poėmiai buvo padaryti likus kelioms dienoms iki rinkimų. STT agentai antradienį surengė dokumentų poėmį kandidatą į prezidentus Valdą Adamkų remiančių Liberalų ir centro sąjungos bei Naujosios sąjungos partijų būstinėse, taip pat finansinius dokumentus paprašytos pateikti Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ informuoja apie SIA dešimtmetį

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ informuoja apie SIA dešimtmetį

Šeštame žurnalo numeryje, atspausdintas vyriausiojo redaktoriaus Juozo Stražnicko straipsnis skirtas Statybos industrijos asociacijos dešimtmečiui. „Statybos industrija šiandien – ištiesusi pečius, jaučianti savo vertę ir jėgą, pasirengusi iššūkiams ir turinti ambicijų mesti juos. Užteko tik pažvelgti į jos įmonių vadovų, specialistų veidus, pajusti jų nuotaiką“, rašo autorius ir pateikia pavyzdžių apie įmonių vadovus, kurie steigė bendras įmones, diegė naujausias technologijas, modernizavo įmones. Publikacijoje paminėtas leidinys, kurį asociacija išleido savo dešimties metų jubiliejui. „Jo puslapiuose kiekvienos įmonės vadovas supažindina, ką per dešimtmetį pastatė, rekonstravo, kokias įdiegė technologijas savomis ir investuotojų iš užsienio gautomis , ką gamina, kuo didžiuojasi…“ „Rinkos ekonomika – nelengvas išbandymas. Žmogus svarbiausia. Net tas, kurio kelias tęsiasi Amžinybėje“. Nuoširdus priminimas apie Joną Pečiulį – inžinierių, įmonės vadovą, mirusį prieš metus. Netikėtai. Per anksti. Keturi puslapiai – nuotraukos, tekstas apie jį, kuris visus sutikusius apdalindavo savo gerąją šypsena“. Taip autorius įvertino asociacijos Vadovų veteranų klubo pastangas nepamiršti kolegos kuris kartu steigė asociaciją, daug metų vystė ir puoselėjo bendras veiklos idėjas.

Varžėsi gimnastės
|

Varžėsi gimnastės

Kaune surengtame 2-ajame tarptautiniame meninės gimnastikos turnyre “Mis vasara” dalyvavo 48 sportininkės iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos. Meistrių varžybas laimėjo Rusijos sportininkė Irina Kazakova. Kaunietė D.Liepaitė užėmė 4-ąją vietą. Tarp jaunių nugalėjo V.Selivanova (Latvija), aplenkusi kaunietes K.Žvirblytę ir K.Nauckūnaitę. Jaunučių grupėje geriausiai pasirodė Kauno gimnastė I.Mikuževičiūtė, antrąją vietą užėmė kita kaunietė – E.Šileikytė, trečiąją – D.Kalehašvili iš Latvijos. Vaikų turnyre sėkmė lydėjo maskvietę A.Stepanovą, prizininkėmis taip pat tapo kaunietės K.Romeikaitė ir L.Sakalavičiūtė.

Kompiuterių žaidėjai “sensta”
| |

Kompiuterių žaidėjai “sensta”

Amerikiečių kompanija “Entertainment Software Association” atliko kompiuterinių žaidimų rinkos tyrimą, kuris paneigė stereotipą, esą vidutinis statistinis kompiuterinių žaidimų mėgėjas yra paauglys su riedlente. Pasirodo, vidutinis žaidimų mėgėjų amžius – apie 29 metus, o žaidimus perkančių asmenų vidutinis amžius – net 36 metai. Beje, kompiuteriniai žaidimai nėra grynai vyriškas “darbas”: vyrai sudaro tik 59 proc. žaidėjų auditorijos. 52 proc. apklaustųjų mieliau renkasi žaidimus, nei televizoriaus žiūrėjimą, o 48 proc. – mieliau nei ėjimą į kiną. Nenumaldomai auga ir kolektyvinių interneto žaidimų populiarumas: šiemet jau 43 proc. respondentų jiems skyrė daugiau nei valandą per savaitę. Prieš porą metų tokių žaidėjų buvo 31 proc.

Kinijos interneto žaidimų rinkoje siautėja piratai
| |

Kinijos interneto žaidimų rinkoje siautėja piratai

Programinės įrangos piratai siautėja sparčiai augančioje Kinijos interneto žaidimų rinkoje, nemokamai siūlydami tokius pačius žaidimus ir apsunkindami planuojamą bendrovių, kurios ilgą laiką laikytos nepažeidžiamomis piratų atžvilgiu, listingavimą biržoje “Nasdaq”. Pakanka apsilankyti Pekino interneto kavinėse, kad pamatytumėte daugybę prie kompiuterių palinkusių žaidimų mėgėjų, kurie stiklinėmis akimis kovoja su įsivaizduojamais priešais ir dažniausiai už šią pramogą nemoka. “Tiesiogine prasme yra šimtai, o galbūt netgi tūkstančiai privačių tarnybinių stočių, kurių dėka savo mėgstamiausius žaidimus galiu žaisti nemokamai, – sakė 28 metų tarnautojas Vangas Rui, kuris interneto žaidimus žaidžia nuo jų pasirodymo Kinijoje prieš penkerius metus. – Taip pat žaidžia ir visi mano interneto draugai. Manome, kad mokėti – nemadinga”.