|

NELENGVAI IR NESALDŽIAI

Pernykščio vyriškai lietuviško filmo “Lengvai ir saldžiai” sėkmę buvo lengva nuspėti: netradicinė leksika, spartus veiksmas, socialinis iššūkis elitui ir daug dūžtančio automobilių stiklo. Lietuviško moteriško filmo “Stiklo šalis” ateitį prognozuoti sunkiau: mažai veiksmo, daug tylėjimo ir kančios, daug permatomo stiklo, bet dūžta ne jis, o žmonių likimai. Nesaldus kinas, nors jame daug elitiškumo ženklų – stilingos kėdės, erdvus medinis namas, medžių alėja, net ir kalė su šunyčiais parvesta iš gatvės, bet atrodo kaip iš TV laidos “Mano bičiuliai”. Režisierė Janina Lapinskaitė visada mėgo stilingą kino laviravimą tarp surežisuotos situacijos ir dokumentalaus stebėjimo. Bet šį kartą rašytoja Vanda Juknaitė nuvedė ją į trapių potyrių šalį. Beveik kaip Žemaitė su G.Petkevičaite-Bite XX a. pradžioje, taip jiedvi ant XXI a. slenksčio stoja moterų pusėn. V.Juknaitė – ne šių metų Nobelio premijos laureatė E.Jelinek, mokanti siužetiškai vyro ir moters santykius įsprausti į kampą ir apnuoginti, bet ir ji ne iš kelmo spirta, ką tik gavusi Vyriausybės premiją, seniai ieškojusi kontaktų su kinu. G.Lukšas net 3 kartus startavo su scenarijumi pagal jos kūrybos motyvus, bet toliau derybų dėl pinigų (kas daugiau duos – Maskva ar Lietuva) įdomus sumanymas nepajudėjo. Buvo ir į “Stiklo šalį” daugiau pretendentų ir kitokių, kiečiau priveržtų scenarijų.

Dievo Bažnyčios planas

Dievas pagal savo paveikslą sukūrė kiekvieną žmogų kaip atskirą ir savaime vertingą būtybę (Pr 1, 26–27). Ir tai tiesa, tačiau tik viena jos dalis. Antra dalis kyla iš Dievo pastebėjimo, kad “negera žmogui būti vienam” (Pr 2, 18). Žmogui, visiems žmonėms reikia bendravimo, nes egzistuoti po vieną tiesiog neįmanoma. Bendravimo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo to, kas su kuo bendrauja: vyro bendrystė su žmona stipresnė negu su vaikais; šeimos nariai tarpusavyje bendrauja giliau negu su svetimais. Taigi žmogus pagal savo prigimtį sukurtas bendravimui, kas visiškai paneigia utopinę Marxo viziją apie nepriklausomą individo gyvenimą. Beje, ir sumažina norą idealizuoti vienatvę, kaip tai darė Henry D. Thoreau, kuris teigė: “Dievas yra vienišas, bet tik ne velnias; jis draugų turi pakankamai; jis – legionas”. Na, jei Thoreau būtų Dievą pažinojęs bent kiek geriau, tai būtų pastebėjęs, kad ir Dievas vienatve niekada nesiskundė. Jis juk nuo amžių amžinųjų yra Trejybės Dievas! Taip, mes sukurti bendrauti, bet Pr 3 skaitome, kad bendravimą sugriovė nuodėmė. Šiandien mes išgyvename to padarinius: nutrūkusį santykį su Dievu (Adomas slepiasi nuo Dievo); sutuoktinių nesutarimus (Adomas ir Ieva kaltina vienas kitą); brolis kelia ranką prieš brolį, ir tai persiduoda visoms kitoms kartoms (Kainas nužudo Abelį, Pr 4). Nuodėmė suardo žmonių bendravimą ir atitolina juos nuo Dievo, vieną nuo kito ir nuo pačių savęs.

| | | |

Juozo Šomkos-Čerčilio žūties penkiasdešimtmetį minint (1912–1953)

Juozas Šomka-Čerčilis gimė Panevėžio raj. Žaliapurvėlių kaime (tarp Skaitsgirių ir Spyrakių). Tėvai, mažažemiai valstiečiai, augino du sūnus ir dukterį. Vėliau šeima persikėlė į Bernatonių kaimą. Vaikystė – kaip visų kaimo vaikų: piemenavimas, pradinė mokykla. Vėliau įstoja į Kauno policijos mokyklą. Ją baigęs, iš pradžių dirba policininku Kaune, vėliau pasiųstas į Vilniaus kraštą. Ten teko dalyvauti kovose su raudonaisiais partizanais, lenkų “Armijos Krajovos” daliniais. 1944 m., artėjant frontui, grįžo į tėviškę – Bernatonis. Jau pirmąjį okupacijos rudenį suorganizavo partizanų būrį iš besislapstančių nuo tarybinės armijos jaunų vyrų, pasiryžusių kovoti su okupantais. Būrys buvo dislokuotas Bernatonių-Lynonių miškuose. Greitai būrys įsiliejo į Žaliosios girios partizanų rinktinę, kuriai vadovavo leitenantas, slapyvardžiu Petraitis. Partizanų eilėse J.Šomka, slapyvardžiu Čerčilis, išbuvo iki 1953 m. rudens. Spėjama, kad žuvo spalio arba lapkričio mėnesiais. Trumpos biografijos žinios slepia ilgą, sudėtingą partizano kovos kelią, be galo stiprią, taurią asmenybę.

Kas kėsinasi į geriausius miškus?
|

Kas kėsinasi į geriausius miškus?

Aplinkos ministerijoje svarstomas projektas nuo kitų metų sausio 1-osios keturių nacionalinių parkų miškus perduoti urėdijoms. Dėl pertvarkymų ypač sunerimo Dzūkijos nacionalinio parko miškininkai. Protestuodami dėl reformos, Dzūkijos nacionalinio parko miškininkai išsiuntinėjo laiškus visoms valdžios institucijoms. Laiško autorių nuomone, už planuojamų pertvarkymų slypi galbūt net nusikalstamos užmačios, kadangi gali būti specialiai siekiama nusmukdyti nacionalinius parkus, be to, dirbtinai sumažinti miškų kainą. Paskui, kaip rašoma laiške, miškus iš tikrųjų savininkų už pusdykę supirks naujieji lietuviai. “Ši plano dalis pasisekė visiškai – pasiūla tapo tokia, kad pirkliai nebespėja supirkti visų siūlomų sklypų, o kaina antrojoje miškų grupėje siūloma 50 litų už ha, tuo tarpu valstybinė tokių plotų kaina yra keli tūkstančiai litų už ha”, – teigia laiško autoriai. Dzūkijos nacionaliniame parke dėl reformos darbo neteks per 60 žmonių, o naujieji miškų valdytojai žada geriausiu atveju įdarbinti ne daugiau kaip 20.

|

L.Linkevičius: žaidimas vyksta šalies prestižo sąskaita

Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius pažymi, kad kilęs skandalas dėl galimų Prezidentūros ryšių su tarptautiniais nusikaltėliais gali gerokai sumenkinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje, o nutekėjusi slapta informacija Lietuvos partneriams užsienyje parodo, kad šalis nesugeba jos išsaugoti.
Interviu dienraščiui “Respublika” L.Linkevičius sakė, kad operatyvinė informacija yra darbinė informacija, su kuria elgtis reikia atsargiai. “Jei ji atsiduria visuomenės dėmesio centre, informaciją dozėmis gauna tai vieni, tai kiti. Politikai oficialiai to nesvarsto, o žurnalistai vos ne pažodžiui cituoja, tai ir vadinu žaidimu. Žaidimas vyksta mūsų valstybės prestižo, Lietuvos, kaip patikimos partnerės, vardo sąskaita”, – teigė ministras.

|

Viską žinojusiai R.Smailytei pradeda trikti atmintis

“Kauno diena” toliau aiškinasi, kaip valstybinės reikšmės skandalo sūkuryje atsidūrė prieštaringai vertinama verslininkė Renata Smailytė. Vakar oficialiai buvo paviešinti kai kurie jos pokalbiai su Seimo nariu Egidijumi Skarbaliumi, “MG Baltic” atstovu Valdu Sutkumi ir, kaip įtariama, su Anzoriu Aksentjevu-Kikališviliu. Pokalbių stenogramose užfiksuota, kad R.Smailytė žino net įslaptintų pažymų turinį ir apie tai pasakoja savo pažįstamiems. Kalbinti VSD pareigūnai neslėpė, kad juos taip pat stebina R.Smailytės informuotumas. “Tuo metu buvo atliekamas tyrimas, todėl informacija neturėjo būti skelbiama”, – teigė vienas pareigūnas. Telefono pokalbių stenogramose dažnai minimas Prezidento patarėjas Remigijus Ačas. Pareigūnai neatmetė galimybės, kad per jį slapti dokumentai galėjo pasiekti ir R.Smailytę.

|

Sudaryta komisija ištirti galimas grėsmes saugumui

Seimas pirmadienį neeiliniame posėdyje sudarė devynių narių parlamentinę tyrimo komisiją dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Komisija sudaryta 90 parlamentarų balsavus už, 3 – prieš ir 5 susilaikius. Į komisiją deleguoti socialdemokratai Aloyzas Sakalas, Stasys Kružinauskas ir Zenonas Mačernius, socialliberalai Alvydas Sadeckas ir Vaclovas Stankevičius, liberalcentristai Gintaras Steponavičius ir Algis Kašėta, liberaldemokratas Dailis Barakauskas ir konservatorius Andrius Kubilius. Komisijos pirmininku patvirtintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas. Balsuojant alternatyviai jis surinko daugiau balsų už A.Sadecką.

|

Laurinkus: Paksas neįtakojamas nusikalstamų struktūrų

Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas nėra įtakojamas nusikalstamų struktūrų, bet jos siekia tokios įtakos. Tai pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje pareiškė Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Mečys Laurinkus.
“Kiek aš žinau, prezidentas nėra įtakojamas nusikalstamų struktūrų, bet yra pastangos iš įvairių pusių daryti tą įtaką. Parlamentinei tyrimo komisijai mes pateiksime tų pastangų pobūdį”, – sakė jis. M.Laurinkus apie VSD vadovo posto palikimą Seimo posėdyje ketinama sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją, kuri ir turėtų išsiaiškinti, kiek prezidentas ar jo aplinka yra įtakojama su nusikalstamo pasaulio atstovais susijusių asmenų bei jo rinkimų kampanijos rėmėjo, bendrovės “Avia Baltika” prezidento Jurijaus Borisovo.

|

A.Paulauskas konstatuoja prezidento pažeidžiamumą

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigia, kad slapta įrašytų prezidento aplinkos atstovų pokalbių su įtartinos reputacijos asmenimis paviešinimas padėtų Lietuvos demokratijai “apsivalyti” prieš šaliai įstojant į Europos Sąjungą ir NATO, tuo tarpu parlamentinės opozicijos atstovai ima abejoti, ar prezidentas Rolandas Paksas gali eiti valstybės vadovo pareigas. Neeiliniame Seimo posėdyje, kuriame svarstomi įtariami R.Pakso aplinkos ryšiai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, A.Paulauskas teigė, jog būtų buvę “pavojinga valstybei” nekreipti dėmesio į Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, tuo labiau ją nuslėpti. “Jeigu ji būtų paslėpta, tai tuomet galėjome sulaukti tikros sensacijos”, – sakė Seimo pirmininkas.

|

VSAT vadas A.Songaila neketina atsistatydinti

Skandalingoje spectarnybų pažymoje apie tarptautinių nusikaltėlių kontaktus su Lietuvos pareigūnais paminėtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Algimantas Songaila teigia neatsistatydinsiąs iš pareigų, nes toks sprendimas bylotų jo neteisumą. “Neturiu jokių santykių nei su tarptautinėmis, nei su Lietuvos nusikalstamumo struktūromis nei tiesiogiai, nei per trečius asmenis. Savo iniciatyva neatsistatydinsiu. Jeigu tai padaryčiau, pripažinčiau, kad tie santykiai yra ir kad esu kaltas. Noriu, kad viskas būtų ištirta”, – pirmadienį Vilniuje surengtame brifinge pareiškė A.Songaila.