Month: sausio 2002

Budizmas – iš svetur plitusi ideologija, tvirtai įsigalėjusi Kinijoje. Budizmo idėjos pradeda skverbtis į Kiniją jau pirmaisiais mūsų eros amžiais, o apie V a. jos paplinta tarp išsilavinusių žmonių. Ch’an budizmo pasekėjai Kinijoje sukuria gausią iš Indijos kalbų išverstą ir originalią literatūrą. Įsiliejęs į pagrindinį tradicinės kinų kultūros srautą, budizmas VI-X a. įsivyrauja daugelyje valstybės dvasinės kultūros sferų. Ch’an budizmas įtakos apogėjų pasiekia apie 300 metų trukusioje Tangų epochoje, 618 m. suvienijus daugybę tarpusavyje kariavusių kunigaikštysčių, kai statoma daug vienuolynų, suklesti filosofija, menas, kinų civilizacija tampa atviresnė išoriniam poveikiui, auga miestų kultūra, klesti tikslieji, gamtotyros, humanitariniai mokslai, menai. VII a. išrandamas surenkamas šriftas, plinta knygų leidyba, švietimas, daugėja išsilavinusių žmonių.

Budizmo plitimas Japonijoje – Budizmo plitimas Japonijoje vyko trimis etapais: pirmiausiai paplito “ezoterinis” budizmas, pabrėžęs magiškas formules ir ritualus. Vėliau, pradedant Kamakuros epocha (1192-1333), įsigali Budos Amidos garbinimas ir galiausiai atsiranda zen budizmas. Kioto regione iškilusi stipri genčių sąjunga IV a. pajungią centrinę šalies dalį ir įkurią galingą Yamato valstybę, kuri apėmė didžiąją šiuolaikinės Japonijos dalį. Nuo V-VI a. vyraujančia šios valstybės ideologija tampa per Kiniją ir Korėją besiskverbiantis Mahajana (“Didžioji važiuoklė”) pakraipos budizmas. Yra manoma, kad oficialiai Yamato dvarą budizmas pasiekė 532 m., atsiuntus Korėjos valdovo dovanas, tarp kurių buvo ir budistinių tekstų bei ritualinių daiktų.

Lumbini (pietų Nepalas) – Budos gimimo vieta. Lumbini yra Nepalo teritorijos pietuose, apie 190 km į vakarus nuo Nepalo sostinės Katmandu. Budos laikais Lumbini priklausė Shakyas (Šakjų) genčių klanams. Čia buvo pastatyti ir Budos tėvo Suddhodana rūmai, kur gimė mažasis princas Sidarta. Šios vietovės grožis plačiai aprašomas senojoje literatūroje pali bei sanskrito kalba. Visas Budos gyvenimas prabėgo viduriniajame Čango baseine, dabartinės Uttar Pradesh valstijos Indijoje centre.

Angkor – IX – XV a. Khmerų imperijos (dab. Kambodža), Indokinijos pusiasalyje, sostinė, išsidėsčiusi šalies šiaurės-vakaruose. Joje senovės valdovai pastatė vieną didžiausių pasaulyje šventyklų kompleksą, kurio žymiausios dalies, Angkor Wat, skirtos Višnu dievybei ir statytos apie 30 metų, su penkiais įspūdingais bokštais atvaizdas, galiausiai tapo pačios Kambodžos simboliu. 802 m. po Kr. khmerų valdovas Jayavarman II suvienijo atskiras gentis ir įkūrė Khmerų imperiją. Kitas valdovas, Yasovarman I, perkėlė sostinę į Angkoro regioną, kuris beveik 500 metų buvo viso regiono kultūriniu ir politiniu centru. Khmerų kultūra suvienijo savyje dvi galingas to meto religijas: induizmą ir budizmą. Galiausiai, to pasekoje, Khmerų imperijoje įsivyravo labai sudėtingas karingojo “dievo-valdovo”, deva-radja, kultas. Čia susipynė ne tik budizmas, induizmas, bet ir višnuizmas, tantrinių dievybių išpažinimas.

Potalos pavadinimas reiškia mistinį rojų, kuriame gyvena užuojautos buda Avalokiteshvara, kurio žemiškuoju įsikūnijimu laikomas kiekvienas Dalai Lama. Potala-tai Dalai Lamos, Tibeto dvasinio lyderio, rūmai ir žiemos rezidencija. Iš šios pilies-tvirtovės Tibetas buvo valdomas paskutinius 300 metų. Potalos Baltieji rūmai, Potrang Karpo, buvo baigti statyti 1653 m. Jie tapo vienu iš didžiausių tų laikų statinių pasaulyje. Rūmuose buvo tūkstantis koplyčių su 200 000 dievų statulų, dešimt tūkstančių salių ir kambarių, skirtų pasaulietiniams tikslams, keturi meditaciniai paviljonai, dar daugybė įvairių patalpų. Penkių metrų storio Potalos sienos mūrytos įmaišant lydyto vario, kad statinys nesugriūtų per žemės drebėjimus, o medžio darbai atlikti visai be vinių.

Kamakura Daibutsu (Didysis Kamakuros Buda) – vienas žymiausių budistinės materialinės kultūros pavyzdžių; bronzinė sėdinčio Budos Amidos statula (pilnas pavadinimas skamba taip: Kondou-Amidai-Nyourai-Zou), esanti Japonijoje, Kamakura mieste, Kotokuin šventovėje, priklausančioje jodo-shu budistų mokyklai. Jos aukštis siekia 12 m, o svoris – beveik 100 t. Tai antroji pagal dydį Budos statula Japonijoje, nulieta 1252 metais, Kamakura periode (1192-1333). Seniau aplink ją buvo pastatytas paviljonas su stogu, bet 1335 ir 1368 m taifūnai jį sugriaudavo. Po to, kai 1495 m galingo cunamio banga vėl sugriovė paviljoną, Buda paliktas po atviru dangumi ir toks išliko iki mūsų dienų.

Bamijano Buda – už 250 km nuo šalies sostinės Kabulo, Bamijano miestą juosiančių kalnų šlaite yra unikalus akmeninis V a. po Kr. budistinės šventovės kompleksas, kurį sudaro beveik 2000 dekoruotų patalpų, laiptų ir perėjimų, besitęsiančių 1,8 km išilgai šlaito bei šešios iškaltos uoloje Budos statulos, iš kurių dvi kolosalaus dydžio: 37 ir 53 metrų aukščio. Tai didžiausias pasaulyje stovinčio Šakjamunio atvaizdas. VII a. po Kr. kinietis piligrimas savo užrašuose mini dar kelis paminklus, bet jie iki mūsų dienų neišliko. Iki VII a. po Kr. Bamijano miestas ir jo šventyklų kompleksas buvo vienas didžiausių budistinių religinių centrų.

2001 m. pavasarį “Talibano” judėjimo dvasinis lyderis Muchamedas Omaras paskelbė, kad Afganistane bus sunaikinti visi kultūros paminklai, sukurti iki islamo periodo pradžios ir kurie neatitinka islamo keliamų reikalavimų apie žmogaus atvaizdo vaizdavimą. Kabulo ir kitų stambesnių Afganistano miestų muziejuose buvo saugomos ankstyvojo budizmo materialinės kultūros pavyzdžių kolekcijos, įskaitant unikalias akmenines heleninės kultūros įtakoje pagamintas statulas, kelias dešimtis medinių ir molinių Budų. Prieš šį barbarizmo aktą protestavo Jungtinių Tautų Organizacija, UNESCO; Niujorko muziejaus “Metropiliten” direktorius prašė talibų leidimo išgabenti iš šalies bent dalį paminklų, jeigu jie nepriimtini islamiškoje valstybėje, Indijos vyriausybė taip pat bandė susitarti su talibais dėl jiems nereikalingų kultūros vertybių saugojimo savo šalies teritorijoje.

Budizmo pradininkas yra Sidarta, istorinis asmuo, gimęs daugiau nei prieš 2500 metų, vėliau pavadintas Buda Šakjamuniu. Jo mokymo, dabar vadinamo dharma arba budizmu, pagrindinis teiginys yra tas, kad visi reiškiniai tarpusavyje susiję. Tai dar vadinama priežasties – pasekmės dėsniu. Jis paprastas – viskas, ką individas patiria, kyla dėl jo paties veiksmų motyvacijos. Taigi motyvacija yra ir veiksmų, ir potyrių šaltinis. Iš to kilo budistinės teorijos apie sąmonę ir atgimimą. Pirmoji teigia, kad priežastis sukelia pasekmę, kuri savo ruožtu tampa priežastimi dar kitai pasekmei; taigi sąmonė yra nenutrūkstama. Tai tęsiasi ir tęsiasi, patyrimai ir įspūdžiai nepaliaujamai kaupiasi. Fizinės mirties metu būtybių sąmonė talpina savyje visų buvusių potyrių ir įspūdžių atspaudus, o taip pat tuos veiksmus, dėl kurių visa tai atsirado. Tai vadinama karma. Sąmonė, lydima savosios karmos, atgimsta naujame kūne: gyvulio, žmogaus ar dievybės. Pavyzdžiui, žmogiškoji būtybė, kuri visą gyvenimą neteisingai elgėsi su gyvuliais, kitame gyvenime gali atgimti šunimi, turinčiu blogą šeimininką, o tinkamas elgesys šiame gyvenime savo ruožtu nulemia palankų atgimimą.