Moterų kalėjime – smurtas ir cenzūra

Vieno incidento pėdsakais

Už sukčiavimą nuteista palangiškė Panevėžio pataisos namuose patyrė kitų kalinčių moterų smurtą. Ji teigia tik po atkaklių bandymų pasiekusi, kad dėl pasityčiojimo iš jos būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas – esą moters pretenzijas bandė užgniaužti pataisos namų vadovybė.

2004-ųjų rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas už sukčiavimą įgyjant didelės vertės svetimą turtą nuosprendį paskelbė iš Palangos kilusioms Enrikai Tubinaitei (gim. 1979 m.) ir Aldonai Auželytei (gim. 1975 m.).

E. Tubinaitei, išgarsėjusiai kaip Enrikas Rubinšteinas, skirta už grotų praleisti trejus metus. A. Auželytė, nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams, prieš mėnesį buvo lygtinai paleista į laisvę.

Teismas priteisė abiem merginoms atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą – iš viso apie 93 tūkst. litų.

Toks nuosprendis papiktino E. Tubinaitę. Beje, teisme ji jaudinosi ne dėl savęs, o dėl draugės. “Geriau man kokius penkerius metus būtų davę. Už ką jai?” – nervingai gestikuliuodama po nuosprendžio klausė ji. Pasak E. Tubinaitės, draugė į šią istoriją įsipainiojo tik per gerą širdį.

Laiškų nepraleido cenzūra

Tačiau draugių santykiai patekus į Panevėžio pataisos namus pasikeitė. Pasak A. Auželytės, įkalinimo įstaigoje ji stengėsi su E. Tubinaite nebendrauti, nes pastaroji prieš ją nuolat nuteikinėjusi kitas nuteistąsias.

“Vos atvykus į Panevėžį man teko susidurti su išankstine nuostata, jog aš esu lesbietė. Prireikė laiko, kol moterys suprato, jog aš – ne tokia”, – pasakojo A. Auželytė.

Praėjusių metų liepos 31-ąją, anot moters, E. Tubinaitė kartu su trimis nuteistosiomis nutarė iš jos pasityčioti. Vakare būsimoji auka buvo pakviesta neva išgerti arbatos.

Atokioje patalpoje ketvertukas merginą ėmė smaugti, mušė, iškarpė plaukus ir net prievartavo. Anot nukentėjusiosios, moterų “zonoje” vienu didžiausių pažeminimų laikoma, kai į lytinius organus kišami svetimkūniai.

A. Auželytė mano, kad apie pasityčiojimą žinojo ir budinčios pareigūnės, tačiau nesikišo. Pasibaigus kankinimams moteris nutarė apie egzekuciją informuoti pataisos namų administraciją.

Parašiusi paaiškinimą ji buvo nusiųsta pasitikrinti pas šioje įstaigoje dirbančią ginekologę bei šeimos gydytoją. Deja, pastaroji reikiamo įrašo apie sužalojimus dokumentuose nepalikusi.

“Niekas nekreipė dėmesio į mano prašymus kankintojoms iškelti baudžiamąją bylą. Gerai, kad man padėjo iš pataisos namų į laisvę išėjusios nuteistosios – jos pranešė mano mamai apie tai, kas įvyko. Laiškai apie tai, ką patyriau, artimųjų nepasiekė – dėl cenzūros.

Į Panevėžį atvažiavus mamai reikalai pajudėjo – praėjus mėnesiui nuo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tik tada buvau nusiųsta pas ekspertus. Tai, kad plaukai iškarpyti, jie dar matė, bet kitų sužalojimų jau beveik nebuvo likę”, – teigė A. Auželytė.

Bijoma viešumos

Anot pašnekovės, moterų įkalinimo įstaigoje įvyksta ne mažiau bjaurių incidentų nei ten, kur kali vyrai, tačiau jie rečiau paviešinami. Ir šį kartą Panevėžio pataisos namų vadovybė nenorėjusi, jog būtų paskelbta apie įkalintosios išniekinimą.

“Jei “zonoje” tave sumuša “teisingai” – skųstis nepriimta, o jei pareigūnai palieptų rašyti pasiaiškinimą dėl ant kūno atsiradusių sužalojimų, privalai parašyti, jog nugriuvai pati”, – teigė palangiškė.

A. Auželytė stebisi, kodėl pasityčiojimas iš jos buvo kvalifikuotas tik kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Pareigūnai jai pareiškę, kad kaltinimas galės būti pakeistas bylai pasiekus teismą.

Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Nijolė Vaitkutė atsisakė komentuoti šiuos įvykius, tik pareiškė, kad viskas paaiškės pareigūnams atlikus tyrimą.

Artimiausiu metu Panevėžio apylinkės prokuratūra planuoja perduoti teismui baudžiamąją bylą, kurioje E. Tubinaitė, klaipėdietė Erika Žilytė, kaunietė Aušra Bičkutė bei vilnietė Neringa Rafanavičiūtė kaltinamos viešosios tvarkos pažeidimu.

E. Žilytė 2003-iųjų liepą už dviejų vyriškių “pavaišinimą” klofelinu bei plėšimą buvo nuteista 3 metams ir 7 mėnesiams nelaisvės. A. Bičkutė ir N. Rafanavičiūtė, nepatvirtintomis žiniomis, kalinčios už žmogžudystes.

Kalta iš dalies?

A. Auželytė planuoja ieškoti teisybės ir dėl 93 tūkst. litų nuostolių atlyginimo. Anot teismo, tokią sumą apgaulės būdu ji ir E. Tubinaitė išviliojo iš vienos klaipėdietės. A. Auželytė tvirtina, jog esanti iš dalies kalta tik dėl 28 tūkst. litų dingimo.

2002 metais E. Tubinaitė su A. Auželyte išsinuomojo būstą Klaipėdoje. Tada į jų akiratį ir pateko vienos poilsiavietės, kurioje draugės apsigyveno, ūkio dalies vedėja Marija G.

Vyru apsimetinėjusi ir E. Rubinšteinu pasivadinusi E. Tubinaitė pasiūlė Marijai G. pigiai įsigyti užsienietiškos buitinės technikos.

Sumokėjusi 2 400 litų, Marija G. sulaukė siuntos – šaldytuvo, skalbimo mašinos, televizoriaus ir radijo aparatūros. Moteris aferistėms pateikė naujus užsakymus, mokėjo pinigus, kol kartą išgirdo, jog prekių nebebus – jos užstrigo pasienyje, o kartu – ir jas gabenęs E. Tubinaitės “dėdė”.

Tada geraširdė moteriškė mokėjo merginoms už “dėdės išlaisvinimą” – skolinosi pinigus ir juos pervesdavo į A. Auželytės sąskaitą. Aferistėms Marija G. gali “padėkoti” už prarastą butą bei 28 tūkst. litų skolas giminėms ir pažįstamiems.

Nesibaigiančios problemos

A. Auželytę slegia ir kiti rūpesčiai. Klaipėdoje turėtą bendrabučio tipo butą užgrobęs vyras, kuriam ji buvusi skolinga 5 500 litų. Negana to, vyriškis grasinantis antstoliais bei negrąžinantis buto raktų. Nuo antstolių moterį išgelbėjo tai, jog ji turi mažametį sūnų.

Kita problema ta, kad A. Auželytei vis nesiseka rasti darbo. Jai sunku ir iš Palangos, kur ji glaudžiasi pas mamą, važinėti “atsižymėti” į Klaipėdos darbo biržą.

Vidurinį išsilavinimą bei siuvėjos specialybę turinti moteris norėtų dirbti naktimis, nes daug laiko užima įvairių dokumentų tvarkymas, rūpinimasis būsimais teismo posėdžiais. Plačiai deklaruojamą rūpestį grįžusiaisiais iš įkalinimo įstaigų ji vadina “popieriniu” – iš tiesų gyvenimą pradėti iš naujo nėra lengva.