LŽS nesutinka su bandymu apriboti žurnalistų teisę rinkti informaciją Seime
Lietuvos žurnalistų sąjunga, susipažinusi su naujai parengtomis Viešosios informacijos rengėjų akreditavimo Lietuvos Respublikos Seime taisyklėmis, atkreipė dėmesį, kad šios taisyklės yra taisytinos.
LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius išsiuntė raštą Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijai, kuriame nurodė taisytinas vietas ir pasiūlė projektą pataisyti, atsižvelgus į nurodytas pastabas.
D.Radzevičiaus nuomone, taisytinas pats taisyklių pavadinimas. Taisyklių pirmame punkte numatyta, kad šios taisyklės reglamentuoja žurnalistų akreditavimą, todėl ir taisyklių pavadinime tai turėtų atsispindėti.
Taip pat taisytina taisyklių nuostata, kad “Seime akredituojami žurnalistai, atstovaujantys viešosios informacijos rengėjus, kurie rengia informaciją apie Seimo veiklą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę” pažeidžia žurnalistų teisę laisvai rinkti informaciją ir ją rengti bei teikti visuomenei.
Niekas negali įpareigoti žurnalistus rengti informaciją visuomenei kokiu nors dažnumu. Juolab, kad priklausomai nuo informacijos pobūdžio ir žurnalistinio darbo specifikos, informacijos rengimas gali labai skirtis. Pvz., jei žurnalistas rengia televizijos laidai specialų reportažą du kartus per mėnesį, arba rašo publikacijas dvisavaitiniam leidiniui, tokiu atveju pagal taisykles jis negalėtų būti akredituotas. Tačiau kokybiškai publikacijai parengti gali tekti po keletą kartų per savaitę lankytis Seime ir stebėti jo darbą, rinkti medžiagą.
Be to, taisyklėse nenumatytas mechanizmas, kaip bus registruojami ir nustatomi žurnalistai, kokiu periodiškumu jie rengia informaciją apie Seimo veiklą. Tai subjektyvus kriterijus ir, manytume, būtų bereikalingas lėšų švaistymas registruojant pasirodančius žurnalistų darbus kas savaitę ar net dažniau.
Todėl LŽS siūlo atsisakyti taisyklėse numatytos nuostatos, kad Seime gali būti akredituoti tik tie žurnalistai, kurie ne rečiau kaip kartą per savaitę rengia informaciją apie Seimo veiklą. Be to, taisyklėse numatyta perteklinė nuostata, jog “akredituojamų žurnalistų skaičius turi atitikti realius viešosios informacijos rengėjo poreikius”. Manytume, kad šios nuostatos reikia atsisakyti, nes taisyklėse yra kiti kriterijai, kurie ir nusako tuos poreikius.
Taip pat taisytinas ir taisyklių punktas, kuriame trūksta aiškumo, kad Seimo ryšių su visuomene skyriui Seime neakredituoti žurnalistai turi pateikti motyvuotą prašymą, jei jie nori gauti vienkartinį leidimą apsilankyti Seime. Neaiškus motyvavimo lygis ir taisyklėse neišdėstyti galimi motyvai.
Ypač kritikuotina nuostata, jog Seimo ryšių su visuomene skyrius, įvertinęs prašymo išduoti vienkartinį leidimą motyvus, turi teisę atsisakyti šį leidimą išduoti. Tai sudaro prielaidas piktnaudžiauti ir skirtingai traktuoti neaiškias minėto punkto nuostatas.
Ypač keistina nuostata, kad atsisakymas išduoti vienkartinį leidimą neprivalo būti motyvuotas. Jei žurnalistas, norintis patekti į Seimą, turi motyvuoti savo prašymą, tai kodėl atsisakymas išduoti tokį leidimą neprivalo būti motyvuotas?
Manytume, kad yra perteklinė nuostata reikalauti iš akredituojamo žurnalisto privalomai nurodyti darbo pobūdį ir atvykimo į Seimo rūmus tikslą. Manytume, kad pakanka nuostatos, jei bus taisyklėse nurodoma, kad anketas su privalomais asmens duomenimis pateikia žurnalistai, nuolat informuojantys visuomenę apie Seimo veiklą.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad taisyklių projekte numatytos nuostatos akivaizdžiai riboja žurnalistų teises rinkti informaciją viešoje vietoje.
Nuostata, kad “komentarai apie Seimo, komitetų, komisijų, frakcijų, parlamentinių grupių veiklą, interviu su Seimo nariais rengiamos tik specialiai įrengtose vietose: Baltijos Asamblėjos salėje (III rūmai), Seimo I rūmų fojė oficialių delegacijų priėmimo vietoje, Parlamento galerijoje, prie Seimo Pirmininko kabineto įrengtoje brifingų vietoje (I r. III a.), prie Baltosios ir Lietuvos Tarybos salių specialiai įrengtose vietose”, pažeidžia ir Seimo narių teises laisvai rinktis vietą ir formą, kur ir kaip jie Seime bendrauja su žurnalistais.
Manome, kad toks bereikalingas apsunkinimas žurnalistams ir kitiems Seime esantiems asmenims bendrauti pasirinktoje vietoje, kelia realią grėsmę žodžio laisvei, nes už šio punkto pažeidimus gresia net akreditacijos ar vienkartinio leidimo į Seimą praradimas. Sankcija yra neadekvati numatytai taisyklei. Juolab, kad žurnalistų akreditavimo taisyklės turi padėti organizuoti ir palengvinti žurnalistų darbą Seime, o ne jį apsunkinti.
Akreditavimo taisyklėse numatyta pareiga, kad “žurnalistai, pageidaujantys gauti Seimo nario komentarą ar interviu, suderina su Seimo nariu komentaro ar interviu temą bei laiką”, iš esmės užkerta kelią žurnalistams tiesiogiai gauti komentarą ar interviu, jei tokio susitarimo nebuvo. Joks teisės aktas nenumato tokio susitarimo būtinybės, todėl taisyklės iš esmės pažeidžia Konstitucijos nuostatas dėl žodžio ir spaudos laisvės, kuri gali būti ribojama tik įstatymu ir tik numatytais atvejais. Šiuo atveju taisyklės akivaizdžiai nepagrįstai siaurina žurnalistų teises rinkti ir skleisti informaciją.
Taip pat pažymime, kad numatyta nuostata, jog “informaciją apie Seimo kanceliarijos bei jos struktūrinių padalinių veiklą teikia Seimo kancleris arba jo įgaliotas padalinio vadovas, Seimo ryšių su visuomene skyrius” yra taikytina kanceliarijos darbuotojams, o ne žurnalistams, nes žurnalistai gali rinkti visuomenei svarbią informaciją teisėtais būdais. Manytume, kad ši nuostata turi būti išbraukta iš taisyklių.
Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas ir pasiūlymus, LŽS tikisi, kad bus atsižvelgta į jų turinį ir taisyklės bus patobulintos.
Siūlome žurnalistams, redaktoriams, televizijos laidų rengėjams ir leidėjams siųsti į Seimo kanceliariją arba LŽS savo pasiūlymus dėl pastebėtų kitų projekto trūkumų.
Romualdas Pauliukevičius
portalo redaktorius
Lietuvos žurnalistų sąjunga
