Kultūrinių leidinių finansavimas ir kultūrinė cenzūra
|

Kultūrinių leidinių finansavimas ir kultūrinė cenzūra

Mintimis apie siaurėjantį bendrosios kultūros lauką Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė” dalijasi kultūros publicistas hum. m. dr. Paulius Subačius. Metų pradžioje kultūros žmonės galvoja apie savo tolesnius planus, kadangi Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas paskelbia apie naujų metų viešosios informacijos rengėjų finansavimą. Šiemet šis paskelbimas yra ganėtinai problemiškas, kadangi net trys kultūros leidiniai negavo rėmimo. Tai senų tradicijų “Nemunas”, Vaidoto Daunio įkurti “Krantai” ir “7 meno dienos”. Tad ir prašyčiau šiek tiek pakomentuoti šią situaciją. Ar iš tikrųjų toks fondo sprendimas gali būti traktuojamas kaip tam tikras poveikis pliuralizmui, demokratijai? Galbūt kultūrinės žiniasklaidos susiaurinimas yra netgi labai negeros tendencijos pradžia? Tos negeros tendencijos prasidėjo ne šiemet. Galima sakyti, jos prasidėjo jau nuo fondo įkūrimo. Ir nors daug kas dėjo į jį visokių vilčių, situacija kasmet blogėjo. Net nepriklausomai nuo to, ar valstybė fondui skirdavo vienais metais truputėlį daugiau pinigų, o kitais truputėlį mažiau. Manyčiau, kad įkūrus fondą buvo pradėti žaisti tokie nelabai geri, pusiau komerciniai žaidimai. Nors fondas tarsi ir turėtų tikslą remti kultūrinius leidinius bei projektus, tačiau visą laiką jų autoriai buvo provokuojami: “užsidirbkite patys, mes jus tik truputėlį palaikysime”. Na, ir ilgainiui tie, kurie nelabai mokėjo suktis, iš to žaidimo vienas po kito tiesiog iškrisdavo.

Žalia šviesa globalinei cenzūrai
|

Žalia šviesa globalinei cenzūrai

Seimas atmetė prezidento veto ir priėmė prieštaringai vertinamą nepilnamečių apsaugos įstatymą. Įvyko tai, ko labiausiai bijojau. Bet tikėtis, kad nugalės sveikas protas tada, kai mazuroniai ir gražuliai žarsto tokius argumentus kaip: “Nejaugi norite, kad mūsų vaikai užaugtų homoseksualais?” Džiaugsiesi, kad apskritai užaugs, laikyti šiltnamyje ir laistyti pasakomis. Net ne bet kokiomis – atrinktos specialios mazuronių ir gražulių komisijos, kad tik neduok die niekas nenuklystų nuo doros kelio. Nuo vienintelio teisingo kelio. Jeigu šis įstatymo papildymas nėra kuo tikriausia globalinė cenzūra, tada nežinau kas tai. Dabar tam tikra atitinkamų asmenų atrinkta komisija (ar šiaip neapibrėžta žmonių grupė) galės spręsti, kokia informacija gali patekti į eterį, o kuri ne. Jeigu, pavyzdžiui, gėjus mokslininkas atras vaistus nuo vėžio, niekas apie tai nesužinos – vaikai gali pamanyti, kad būti gėjumi yra gerai. Jie gali gėjų palaikyti, atleiskite už išsireiškimą, teigiama figūra. Daugiau jokių Eltono Džono koncertų per LTV. Jokių veiksmo filmų, kur rodomos muštynių scenos, arba erotinės scenos. Netgi bučiniai gali traumuoti vaiko psichiką ir jis užaugs seksualiniu maniaku. Per žinias matysime tik seimo narius ir gėlytes su paukščiukais. Nors pats būdamas toj aukščiau paminėtoj komisijoj vengčiau rodyti seimūnus vaikams. Jei tikėsime statistika, kažkiek gėjų ten turi būti, o kadangi nežinome kurie, geriau jau apsidrausti. Rodyti tik gėlytes su paukščiukais.

Nuteistųjų laiškų cenzūra draudžiama
|

Nuteistųjų laiškų cenzūra draudžiama

Antikonstituciniu pripažintas dar vienas jau nebegaliojantis įstatymas. Vakar Konstitucinis Teismas pareiškė, kad iki 2001 m. liepos įkalinimo įstaigų darbuotojai pažeidinėdavo šalies Konstituciją cenzūruodami nuteistųjų korespondenciją. Pataisos darbų kodekso nuostata, numačiusi, jog nuteistųjų korespondencija turi būti cenzūruojama, buvo papildyta ir pakeista beveik prieš dvejus metus. Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Alvydo Puzino skundą, kuriame jis prašo iš Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos priteisti daugiau nei 10 tūkst. litų moralinei žalai atlyginti. A.Puzinas išgarsėjo laimėjęs bylą prieš Lietuvą Strasbūre įsikūrusiame Europos žmogaus teisių teisme. Strasbūro teismas A.Puzinui už kalinio susirašinėjimo cenzūros draudimo pažeidimą iš Lietuvos valstybės priteisė 300 eurų dydžio kompensaciją. Vilniaus apygardos teismui A.Puzinas skundėsi dėl to paties. 2000-ųjų rugsėjo 7 d. jis gavo konfidencialų laišką iš Jungtinių tautų žmogaus teisių vyriausiojo komisaro įstaigos. Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos administracija šį laišką atplėšė ir cenzūravo. A.Puzinas teismui tvirtino manąs, kad jam buvo įteikta nekokybiška laiške buvusio dokumento kopija. Be to, kad laišką perskaitė cenzorė, jį į gyvenamąją patalpą, kurioje, be pareiškėjo, gyveno ir kiti nuteistieji, atnešė kalinys, išnešiojantis spaudą.

Policija ruošiasi cenzūruoti ,,Elektrėnų kroniką“
|

Policija ruošiasi cenzūruoti ,,Elektrėnų kroniką“

Šių metų vasario mėn. Elektrėnų policijos komisariatas mūsų savaitraščiui „Elektrėnų kronika” pasiūlė pasirašyti abipusio bendradarbiavimo sutartį ,,siekiant geriau informuoti gyventojus apie Elektrėnų savivaldybės teritorijoje padarytas ir išaiškintas nusikalstamas veikas…”. Bendradarbiavimo sutartį paruošė Elektrėnų policijos komisariatas. Sutartyje įrašytas įsipareigojimas ,, …pateikti Elektrėnų savivaldybės gyventojams informaciją (prieš tai suderinus ją su atsakingu komisariato darbuotoju)…” pasirodė abejotinas. Be to, kovo mėn. redakcija gavo raštą, kad informaciją iš PK gaus tik akredituoti žurnalistai ir atsiuntė ,,Žurnalistų akreditavimo Elektrėnų policijos komisariate ir jų darbo taisykles”. Kovo 29 d. dalyvavau Lietuvos Teisingumo Ministerijoje vykusioje konferencijoje ,,Teisinės tematikos publikacijos Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse: kokybės standartai ir problemos”, kurią organizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga. Konferencijoje kalbėjo LŽS pirmininkas D. Radzevičius, Teisingumo ministras P. Baguška, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis, advokatė L. Meškauskaitė, išleidusi knygą ,,Žiniasklaidos teisė”, žurnalistai R. Grinevičiūtė, V. Matulevičius ir kt. Konferencijos metu konsultavausi su LŽS pirmininku D. Radzevičiumi dėl iš Elektrėnų PK gautų dokumentų. Lietuvoje gali būtį grąžinta cenzūra, kurią bendradarbiavimo sutartimis su laikraščių redakcijomis įtvirtina atskirų policijos komisariatų vadovybė.

Kas nugalės internetinės purvasklaidos drakonus?
|

Kas nugalės internetinės purvasklaidos drakonus?

Šią ir praėjusią savaites dienraščiai „Respublika” ir „Vakaro žinios” savo pirmuosius puslapius paskyrė neigiamų internetinių komentarų problemai. „Delfi.lt skelbia net raginimus žudyti”, „Monikos internetas liepia žudyti”, „Internetas: purvo jūra”, „Purvinam Delfiui teks apsikuopti”, „Delfio pamazgos įsiutino Seimą”, – tokiomis antraštėmis mirgėjo abu dienraščiai. Straipsnius interneto svetainėje „Delfi.lt” komentuojantys žmonės įprato nuolat lieti savo pyktį – kasdien parašoma tūkstančiai rasinę, tautinę, religinę neapykantą kurstančių atsiliepimų. Naujienų portalo www.delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė sakė, kad prieš kurį laiką buvo paskirtas darbuotojas, kuris „trina” netinkamus komentarus. Pasak redaktorės, jis tai daro „iš akies” – naikina tuos komentarus, kurie gali būti pripažinti pažeidžiančiais įstatymus, o juk už įstatymo ribas peržengiančios nuomonės pareiškimą interneto vartotojai gali būti traukiami administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn. Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad už Internete skelbiamus komentarus atsako ne tik portalo valdytojas, bet ir jų autorius. Policijos pareigūnai tikina turintys technines galimybes nustatyti tokių įstatymų pažeidėjų tapatybei. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už informacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, platinimą numato baudą nuo penkių iki dešimties tūkstančių litų.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas: VSD veiksmai precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje
|

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas: VSD veiksmai precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas sako, kad Valstybės saugumo departamento veiksmai, sulaikant “Laisvo laikraščio” redaktorių ir bandant konfiskuoti laikraščio tiražą yra precedento neturintis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Įstatymai numato, kaip reikalauti žiniasklaidos atsakomybės, tačiau įstatymai taip pat užtikrina visuomenės teisę žinoti, kas vyksta valstybėje ir valdžios viršūnėse. “Laisvas laikraštis” jau ne kartą galėjo būti patrauktas atsakomybėn už tikrovės neatitinkančių bei asmens garbę ir orumą žeminančių faktų skelbimą, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl vakarykščiai VSD pareigūnų veiksmai visuomenei gali kelti pagrįstus įtarimus, kad siekiama nuslėpti informaciją, siejamą su konkrečiais aukštas valstybines pareigas einančiais asmenimis. “Pareigūnai turi teisę ir privalo padaryti viską, kad valstybės paslaptimi laikoma informacija netaptų vieša, kol nėra pakeistas tokios informacijos teisinis statusas. Tačiau akivaizdu, kad VSD viduje yra pareigūnų, kurie valstybės paslaptimi laikoma informacija perduoda teisės su ja dirbti neturintiems asmenims” – tvirtina A. Zuokas. Todėl VSD turėtų visuomenei skubiai ir aiškiai atsakyti, kas atsakingas, kad tariamai ar tikrai valstybės paslaptimi esanti informacija nėra tinkamai apsaugota.

Kova su valstybės paslapčių viešinimu neturėtų virsti cenzūra
|

Kova su valstybės paslapčių viešinimu neturėtų virsti cenzūra

Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmai tiriant galimą “Laisvo laikraščio” redaktoriaus Aurimo Drižiaus nusikalstamą veiklą neteisėtai disponuojant valstybės paslaptimis – beprecedentis ir susirūpinimą keliantis atvejis Lietuvos žurnalistikos istorijoje. Šis išskirtinis atvejis reikalauja ne tik ypatingai kruopštaus ir tuo pačiu skaidraus VSD darbo, bet ir jokių abejonių visuomenei nekeliančio objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo. Kaltinimai, kurie viešai mesti laikraščio redaktoriui, turi būti per įmanomai trumpiausią laiką įrodyti arba paneigti. Šis ikiteisminis tyrimas susijęs ne tik su galima nusikalstama redaktoriaus veikla. Tai, jog pradėjus ir vykdant tyrimą buvo sustabdytas “Laisvo laikraščio” platinimas ir šį pentadienį nepasirodė skaitytojams eilinis jo numeris – iš esmės yra cenzūra. Tokiam veiksmui demokratinėje valstybėje reikalingi ne šiaip labai svarūs argumentai. Reikalingas rimtas pagrindimas ir vėlesnis tokio reikalingumo viešas pagrindimas ir įrodymas. Neįrodžius redaktoriaus kaltės ir tyrimui patyrus fiasko, už tokius veiksmus atsakingi asmenys ir jų vadovai turi būti įvertinti griežčiausiomis sankcijomis. Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdybos nariams pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kratos “Laisvo laikraščio” redakcijos patalpose kelia nerimą, jog panašios akcijos gali prasidėti ir kitų redakcijų ar jų žurnalistų atžvilgiu.

„Laisvo laikraščio” uždarymas – cenzūra
|

„Laisvo laikraščio” uždarymas – cenzūra

Savaitraščio „Laisvas laikraštis“ tiražo konfiskavimas ir laikraščio redaktoriaus sulaikymas – ne kas kita, o cenzūra, – „Alfa.lt“ sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius. „Iš tikrųjų A. Drižiaus leidinyje buvo kalbama apie valstybines paslaptis, o iš savaitraščio turėjo būti pašalintos tik jos. Tikrai netikiu, kad visas laikraštis – valstybinė paslaptis, – teigia D. Radzevičius. – Taigi ar reikėjo visą tiražą konfiskuoti ir cenzūruoti? Cenzūrai įvesti privalo būti labai rimtas teisinis argumentas. Tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, tikrai nėra pagrindas įvesti cenzūrą Lietuvoje“, – tvirtino LŽS vadovas. Ketvirtadienį VSD atliekant specialiąją operaciją dėl esą neteisėto disponavimo valstybės paslaptimi 48 valandoms sulaikė bendrovės „Šilo bitė“ direktorių ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorių A. Drižių. Laikraščio redakcijoje iki vėlaus vakaro buvo atliekama krata, po jos VSD pareigūnai išvežė A. Drižių, redakcijoje buvusį kompiuterį bei šūsnį dokumentų. LŽS pirmininkas taip pat akcentavo, kad tai, jog buvo įvesta cenzūra, kurią VSD pavadino „specialiąja operacija“, buvo neeilinės priemonės, kurioms imtis buvo reikalinga labai rimta argumentacija. Pasak D. Radzevičiaus, savaitraščio redaktoriaus sulaikymo procese ne viskas buvo vykdyta taip, kaip tai turėtų būti padaryta demokratinėje visuomenėje.

Saugumiečiai smogė žiniasklaidai
|

Saugumiečiai smogė žiniasklaidai

Iš saugumiečių nutekėjusi slapta pažyma vakar sprogo kaip bomba. Ją turėjęs ir platinęs „Laisvo laikraščio“ leidėjas Aurimas Drižius buvo sulaikytas. Neoficialiomis žiniomis, dokumente surinkta medžiaga, kaip juodais pinigais iš užsienio buvo finansuojama tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji Sąjunga (NS), taip pat ekspremjero Algirdo Brazausko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, galbūt ir kiti politikai. Kad nutekėjusios informacijos nesužinotų paprasti Lietuvos žmonės, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai pirmiausia smogė leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriui Aurimui Drižiui – žurnalistas ir leidėjas vakar po pietų sulaikytas redakcijoje Vilniaus centre. Jis įtariamas neteisėtu disponavimu informacija, kuri yra valstybės paslaptis. A.Drižius buvo sulaikytas savo vadovaujamo „Laisvo laikraščio“ pasirodymo išvakarėse. Iš spaustuvės Klaipėdoje L.T. pavyko sužinoti, kad pirmame šio laikraščio puslapyje buvo publikacija, pavadinta „Slaptoje VSD byloje – pinigai A.Paulauskui ir AMB“. Po pietų „Laisvo laikraščio“ redakcijoje buvo atlikta krata – priešpiet A.Drižius dar kėlė telefono ragelį, vėliau niekas juo nebeatsiliepė. Krata „Laisvo laikraščio“ redakcijoje tęsėsi iki vėlaus vakaro – jos metu, anot VSD pareigūnų, buvo rasta slaptos informacijos. A.Drižius sulaikytas 48 valandoms.

LŽS: „Laisvo laikraščio“ platinimo sustabdymas – cenzūra
|

LŽS: „Laisvo laikraščio“ platinimo sustabdymas – cenzūra

VSD veiksmai tiriant galimą „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A. Drižiaus nusikalstamą veiklą neteisėtai disponuojant valstybės paslaptimis – beprecedentis ir susirūpinimą keliantis atvejis Lietuvos žurnalistikos istorijoje, teigia Lietuvos žurnalistų sąjunga. „Šis išskirtinis atvejis reikalauja ne tik ypač kruopštaus ir drauge skaidraus VSD darbo, bet ir jokių abejonių visuomenei nekeliančio objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo. Kaltinimai, kurie viešai mesti laikraščio redaktoriui, turi būti per įmanomai trumpiausią laiką įrodyti arba paneigti“, – teigiama Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pranešime. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius cenzūra vadina laikraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjo ir redaktoriaus A. Drižiaus sulaikymą. Anot D. Radzevičiaus, šis precedento neturintis įvykis turi būti rimtai ir viešai ištirtas. Neįrodžius redaktoriaus kaltės, D. Radzevičiaus nuomone, už tokius veiksmus atsakingi asmenys turi būti įvertinti griežčiausiomis sankcijomis. LŽS vadovas žada supažindinti su šiuo įvykiu Tarptautinę bei Europos žurnalistų federacijas. Pasak LŽS, tai, jog pradėjus ir vykdant tyrimą buvo sustabdytas „Laisvo laikraščio“ platinimas ir šį pentadienį nepasirodė skaitytojams eilinis jo numeris – iš esmės yra cenzūra.