Šeivamedžio istorija

Manoma, kad šeivamedis buvo auginamas jau priešistoriniais laikais. Archeologiniai radiniai rodo, kad senovės egiptiečiai ir kitos senosios civilizacijos naudojo šį augalą maistui ir vaistams.

Graikų gydytojas Hipokratas apibūdino šeivamedį kaip „vaistų skrynią”, o viduramžių Europoje jis buvo laikomas šventu augalu, apsaugančiu nuo ligų ir nelaimių. Šeivamedžio šakas kabindavo ant durų, o jo uogas naudodavo maistui ir gydymui.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtino daugelį senųjų žinių apie šeivamedžio naudą sveikatai. Šiandien šis augalas tebėra populiarus dėl savo skonio, maistinės vertės ir gydomųjų savybių.

Šeivamedžio nauda

Šeivamedis turi daug įvairių naudingų medžiagų:

• Antioksidantai – flavonoidai, antocianidai, fenoliniai junginiai saugo ląsteles nuo pažeidimų.
• Vitaminai – A, B, C vitaminai reikalingi imunitetui ir medžiagų apykaitai.
• Mineralinės medžiagos – geležis, cinkas, manganas, kalcis ir kiti mineralai.
• Eterinis aliejus ir kiti junginiai – turi antivirusinių, priešuždegiminių ir kitų gydomųjų savybių.

Dėl šių medžiagų šeivamedis pasižymi įvairiapuse nauda sveikatai:

Stiprina imunitetą

Šeivamedžio uogose ir žieduose gausu flavonoidų – medžiagų, kurios moduliuoja imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad reguliarus šeivamedžio vartojimas:

• Didina interferono koncentraciją – medžiagos, kovojancios su virusais.
• Skatina baltymų gamybą, kurie blokuoja virusų dauginimąsi.
• Aktyvina makrofagus – ląsteles, naikinančias bakterijas ir virusus.

Dėl šių savybių šeivamedis padeda išvengti peršalimų, o susirgus greičiau pasveikti. Jis taip pat gali padėti kovojant su sunkesnėmis virusinėmis ligomis.

Gerina virškinimą

Didelis skaidulų kiekis šeivamedžio uogose skatina virškinimo traktų motoriką. Skaidulos pagerina žarnyno mikrofloros sudėtį, padeda šalinti toksinus. Dėl to mažėja uždegiminiai procesai, gerėja medžiagų įsisavinimas.

Be to, šeivamedžio uogų rūgštys ir kitos medžiagos skatina seilių, tulžies ir kitų virškinimo sulčių išsiskyrimą. Tai padeda virškinti maistą, šalinti toksinus, mažina rėmens ir kitų sutrikimų riziką.

Pagerina širdies ir kraujagyslių būklę

Šeivamedžio antocianidai ir kiti antioksidantai saugo kraujagysles nuo uždegiminių procesų – pagrindinės aterosklerozės ir kitų širdies ligų priežasties.

Be to, juose gausu kalio – elemento, padedančio reguliuoti kraujo spaudimą. Dėl geresnės kraujotakos mažėja insulto ir infarkto rizika.

Stiprina kaulus ir sąnarius

Šeivamedyje gausu mangano – itin svarbaus elemento sveikiems kaulams. Trūkstant mangano sutrinka kaulų augimas ir stiprumas, dažnesni lūžiai.

Be to, antioksidantai ir kitos medžiagos apsaugo kremzles ir sąnarius nuo uždegimų – pagrindinės artrito priežasties. Reguliarus šeivamedžio vartojimas gali padėti palengvinti artrito simptomus.

Pagerina regėjimą

Didelis kiekis karotenoidų ir kitų antioksidantų padeda apsaugoti akis nuo amžiaus pakitimų: kataraktos, makulopatijos ir kitų ligų. Tyrimai rodo, kad šeivamedžio vartojimas sulėtina šių būklių progresavimą.

Be to, vitamino A gausa būtina tinkamam akių prisitaikymui prie tamsos. Trūkstant šio vitamino blogėja naktinis matymas, atsiranda sausų akių sindromas.

Pagerina nuotaiką ir kognityvines funkcijas

Šeivamedžio uogose gausu tryptofano – aminorūgšties, reikalingos serotonino gamybai. Serotoninas dar vadinamas „laimės hormonu” – tai neuromediatorius, reguliuojantis nuotaiką, miegą, apetitą.

Be to, antioksidantai ir kitos aktyvios medžiagos apsaugo smegenis nuo streso, uždegimų, padeda išlaikyti geresnes kognityvines funkcijas. Dėl to šeivamedis gali padėti kovojant su depresija, nerimu ir kitomis psichikos problemomis.