Taikomosios dailes muziejus 2006 08 08 Straipsniai.lt
| |

Taikomosios dailės muziejus

Taikomosios dailės muziejus įkurtas 1987 m. atstatytame Vilniaus Žemutinės pilies XVI a. Senajame arsenale. XVI a. viduryje Vilniaus arsenalas buvo vienas didžiausių Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Jis pastatytas ant XII–XIV a. medinių pastatų, grindinių ir Žemutinės pilies gynybinių sienų liekanų. Išlikusių ankstyvųjų Vilniaus miesto kultūrinių sluoksnių fragmentų galime pamatyti Arsenalo rūsyje įrengtoje ekspozicijoje.

Arsenalas atstatytas ir muziejui pritaikytas pagal architekto Evaldo Purlio projektą. Atstatant Arsenalą ir jį pritaikant muziejaus reikmėms, atkurta XVI a. vėlyvosios gotikos erdvinė struktūra ir planas, XVII a. pradžios renesansiniai fasadai.

Muziejuje galite pamatyti Lietuvos iš užsienio šalių taikomosios ir vaizduojamosios dailes kūrinių nuo XIV a. Archeologinių radinių amžius siekia III tūkstantmetį prieš mūsų erą.

Straipsniai 1 reklama

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

Geriausia dovana – pats dovanojimas
|

Geriausia dovana – pats dovanojimas

Dovanojimas – stebėtinai daugialypė ir svarbi žmonių socialinės sąveikos dalis, padedanti apibrėžti tarpusavio santykius ir stiprinti ryšius su šeima ir draugais. Tie, kurie nusprendžia nepasiduoti vartotojiškoms nūdienos madoms ir nedovanoti nieko, iš tikrųjų labiausiai nuskriaudžia patys save, nes praranda galimybę patirti dovanojimo džiaugsmą ir sulaukti aplinkinių šilumos, dėmesio ir meilės. Šventinio šurmulio, spūsčių ir įkyrių reklamų išvargintiems žmonėms išties gali kilti pagundų apskritai neprasidėti su dovanomis. Kaip teigia atsakingą vartojimą propaguojantis Naujosios amerikietiškos svajonės centras, 2005 m. atlikta sociologinė apklausa parodė, jog kas penktas JAV gyventojas mano, kad šventės per daug sumaterialėjo. Tačiau nors ir kaip protinga atrodytų per šventes apriboti išlaidas, psichologai perspėja, kad nesikeisti dovanomis su mums brangiais žmonėmis – anaiptol ne pats geriausias sprendimas. Tie, kas nenori per šventes priimti dovanų ar jomis keistis, anot jų, netenka svarbaus ryšio su šeima ir draugais. „Toks sprendimas – jokia paslauga tarpusavio santykiams, – mano Elen Langer (Ellen J. Langer), Harvardo psichologijos profesorė. – Jei aš neleisiu tau įteikti man dovanos, tuomet neskatinsiu tavęs galvoti apie mane ir tai, kas man patinka. Aš neleisiu tau patirti džiaugsmo. Nesuteikdami žmonėms dovanos dovanoti, jūs darote jiems meškos paslaugą.“ Žmonija seniai suprato dovanojimo proceso socialinę svarbą.

| |

Interjero spalvų parinkimas

Jei jums nepatinka pilka, natūrali betono spalva, jei norite apšiltinti gipso plokštėmis ar norite pakeisti tinko spalvą į jums labiau patinkančią – ne bėda, juk galima nudažyti. Renkantis spalvas sienų dažymui galima vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis, kurias rekomenduoja dizaineriai. Štai kelios jų: Tamsios spalvos optiškai mažina patalpos dydį. Viena vertus, nedidelės erdvės ramina, kita vertus, – verčia jaustis uždarytam. Tokiame kambaryje atskiros detalės nebus pastebėtos, kadangi susilies į bendrą visumą. Šviesios spalvos priešingai – didina patalpos dydį, sukuria didesnio ir erdvesnio kambario iliuziją. Todėl tokiomis spalvomis nudažytame kambaryje dingsta jaukumas, bet savotiškai palengvėja, nes jaučiama laisvė. Tokiame kambaryje žvilgsnį visada traukia įvairios detalės. Šaltos spalvos optiškai atitolina, atskiria erdves. Tokių spalvų patalpose apima erdvumo, šaltumo, gilumo ir tylumo pojūčiai ir dingsta jaukumo, saugumo jausmas. Šiltos spalvos sukuria artumo iliuziją. Jos ramina, suteikia energijos ir jėgų. Bet jei spalvos ryškios šiltos, tai komfortas, optimizmas perauga į neigiamesnes emocijas, kurios dažnai artimos agresijai. Tiek šilti, tiek šalti atspalviai dar skirstomi į šiltesnius ir šaltesnius. Kuriant interjerą naudojamos tos spalvos, kurios yra gaunamos sumaišius šiltus bei šaltus atspalvius ir suderinus jų harmoningumą. Dizaine labai dažnai naudojami pilkos spalvos atspalviai. Ši spalva padeda lengvai surasti spalvų pusiausvyrą interjere. Pilka s

Kaip išsivaduoti nuo depresijos?
| |

Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

Dienos trumpėja, naktys ilgėja ir vėsta. Daugelis žmonių užsisklendžia savo namų prieblandoje nuo niūrios lauko aplinkos ir nugrimzta į „rudeninę“ depresiją. Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Jei savižudybės grėsmė itin didelė, asmenį galima gydyti priverstinai. Mokydamiesi pažinti kitus, išmoksite pažinti ir save bei savo jausmus. Būkite dvasiškai stiprūs ir sveiki, saugokite vidinę pusiausvyrą. Depresija – tai liga, kuriai būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, vangus mąstymas, judesiai ir kalba. Manoma, kad depresiją sukelia paveldimass smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Be šios priežasties, depresiją gali sukelti ir daugelis kitų veiksnių: paveldimumas, sunkios somatinės (kūno) ligos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo), staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo netektis, emigracija), ilgalaikis stresas (mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos).

Lietuva – ne poligonas taršioms technologijoms
|

Lietuva – ne poligonas taršioms technologijoms

Būtent tokį plakatą piketo prie Aplinkos ministerijos dalyviai nusprendė padovanoti aplinkos ministrui, šią savaitę demonstruojančiam anksčiau neregėtą norą bendrauti su kitaip nei jis mąstančiais piliečiais. Ar toks jo noras įkvėptas prasidėjusio Lietuvos pirmininkavimo ES? Kaip bebūtų, tai geras būdas išgirsti, kodėl dalis visuomenės mano, kad yra brangesnių dalykų nei niekaip neįrodoma nauda iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos. Tie nepalyginamai vertingesni dalykai: nesugadintas neatkuriamai kraštovaizdis, neužterštos žemės gelmės ir, svarbiausia, – išsaugotas švarus vanduo, kuris daugelyje pasaulio šalių brangsta ir tampa sunkiai prieinamas. Tai gal jau laikas įvertinti, kad mes Lietuvoje turime didesnį lobį nei menamos skalūnų dujos?

„Laisvo laikraščio” uždarymas – cenzūra
|

„Laisvo laikraščio” uždarymas – cenzūra

Savaitraščio „Laisvas laikraštis” tiražo konfiskavimas ir laikraščio redaktoriaus sulaikymas – ne kas kita, o cenzūra, – „Alfa.lt” sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius. „Iš tikrųjų A. Drižiaus leidinyje buvo kalbama apie valstybines paslaptis, o iš savaitraščio turėjo būti pašalintos tik jos. Tikrai netikiu, kad visas laikraštis – valstybinė paslaptis, – teigia D. Radzevičius. – Taigi ar reikėjo visą tiražą konfiskuoti ir cenzūruoti? Cenzūrai įvesti privalo būti labai rimtas teisinis argumentas. Tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, tikrai nėra pagrindas įvesti cenzūrą Lietuvoje”, – tvirtino LŽS vadovas. Ketvirtadienį VSD atliekant specialiąją operaciją dėl esą neteisėto disponavimo valstybės paslaptimi 48 valandoms sulaikė bendrovės „Šilo bitė” direktorių ir savaitraščio „Laisvas laikraštis” redaktorių A. Drižių. Laikraščio redakcijoje iki vėlaus vakaro buvo atliekama krata, po jos VSD pareigūnai išvežė A. Drižių, redakcijoje buvusį kompiuterį bei šūsnį dokumentų. LŽS pirmininkas taip pat akcentavo, kad tai, jog buvo įvesta cenzūra, kurią VSD pavadino „specialiąja operacija”, buvo neeilinės priemonės, kurioms imtis buvo reikalinga labai rimta argumentacija. Pasak D. Radzevičiaus, savaitraščio redaktoriaus sulaikymo procese ne viskas buvo vykdyta taip, kaip tai turėtų būti padaryta demokratinėje visuomenėje.

| |

Kelias iš aklavietės – naujas amžinas variklis?

Dar 20 metų gaminti reikiamą kiekį šiluminės ir elektros energijos tradiciniais metodais, naudojant besibaigiantį įprastinį ir atominį kurą. Energijos kaina ir tarša vis didės. Tačiau pakeisti susidėvėjusių komunikacijų mes nepajėgsime niekada. Tai įrodė avarija Telšiuose. Jų bus vis daugiau… Mes per 15 metų net nesugebėjome apšiltinti namų sienas, lubas-stogus. Apie komunikacijų pakeitimą nėra nei kalbos. Alternatyvūs energijos šaltiniai dabar užima menką sunaudojamos energijos dalį ir negalės padengti staiga atsirasiantį energijos stygių uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir mums persėdus į elektromobilius labai pabrangus degalams. Prisieis panaudoti Žemės sukimosi energiją: Įsivaizduokite įprastą elektros generatorių, kurį suka milžiniškas „dantratis“ – besisukanti apie savo ašį Žemė. Gamtoje šis generatorius gerai veikia. Viršutiniai atmosferos sluoksniai juda iš Vakarų į Rytus aplenkdami besisukančią Žemę. Šis atmosferos sluoksnis irgi yra „dantratis“, sujungtas inercinėmis-gravitacinėmis jėgomis su besisukančia Žeme. Šios jėgos ir sukuria ciklonus, viesulus, uraganus, „tornadus“. Šie reiškiniai jau senai pastebėti. Teorinė mechanika ir termodinamika jų nepaaiškina. Kiekvienam Žemės gyventojui reikia 5 KW, visai Žmonijai 50 milijardų KW galios, kad nustotume deginti naftą, dujas, anglį, medieną – sustabdytume šilumines, hidro ir atomines elektrines. Naudodami tokios galios „stabdomąjį momentą“ Žemę sustabdytume per 100 mln. metų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *