Šeima

Išimtinis žindymas iki šešių mėnesių amžiaus yra optimaliausiais kūdikių maitinimo būdas. Tačiau tai yra neįprasta net tose kultūrose, kur žindymas yra paplitęs. Norėdami išsiaiškinti mamų su ta pačia patirtimi konsultavimo poveikį išimtinam žindymui, tyrėjai atliko tyrimą, kurio metu motinos buvo atsitiktiniu būdu suskirstytos į grupes, kurse buvo konsultuojama skirtingą laiką. Vienoje grupėje motinos buvo konsultuotos tris kartus, o kitoje – šešis kartus, o kontrolinė grupė nebuvo konsultuota visai. Nėščiųjų konsultavimas susidėjo iš aiškinimo apie žindymo privalumus, apie padėties parinkimą žindant, galima problemas ir jų sprendimo būdų. Pirmą kartą pagimdžiusių motinų konsultavimas apėmė tinkamo žindymo būdo pasirinkimą, motinystės klausimus, informacijos teikimą ir socialinę paramą. Rezultatai parodė, kad po 3 mėnesių po gimdymo tebežindė išimtinai 67% moterų, kurias konsultavo 6 kartus, 50% moterų, kurias konsultavo 3 kartus ir 12% moterų iš kontrolinės grupės.

Siekdami įvertinti žindymo riziką ir naudą, tyrimui buvo parinktos šalys, kuriose didelis AIDS paplitimas. Pagrindinis rodiklis, parinktas tyrimo metu - kiek žindymas sumažina kūdikių ir mažų vaikų mirtingumą. Tirti 1980-1998 metų duomenys iš Brazilijos, Zambijos, Ganos, Pakistano, Filipinų ir Senegalo. Tyrimo metu buvo įvertintas apsauginis žindymo efektas pagal amžių, lytį, mirties priežastis ir motinos išsilavinimas iš vaikų iki 2 metų 1223 mirties atvejų. (Pirmoji gyvenimo savaitė neskaičiuojama). Nustatyta, jog apsauginis žindymo efektas mažėja pagal amžių. Šansų santykis: kūdikiams jaunesniems kaip 2 mėnesių amžiaus - 5.8%; 2-3 mėnesių amžiaus - 4.1%; 4-5 mėnesių amžiaus - 2.6%; 6-8 mėnesių amžiaus - 1.8%; 9-11 mėnesių amžiaus kūdikiams - 1.4%. Pirmuosius 6 mėnesius apsauga nuo diarėjos buvo 6.1% didesnė nei nuo ūmios respiracinės infekcijos (šansų santykis 2.4). Antrųjų metų mirčių santykis atitinkamai 1.6 ir 2.1. Žindymo dažnumas didesnis tarpe mažiau išsilavinusių motinų: žemą išsilavinimą turinčių motinų 0-5 mėnesių amžiaus kūdikių šansų santykis buvo 7.6% palyginti su aukštesnį išsilavinimą turinčių motinų - 3.5%.

Autoriai tyrė žindymo apsauginį poveikį prieš ūmia leukemiją ir limfomą kontrolinėje studijoje, lygindami 117 pacientų nuo 2 iki 14 matų amžiaus grupėje, kurie sirgo ūmia limfine leukemija, Hodgkinso ir non- Hodgkinso limfoma, su 117 vaikų tokio paties amžiaus, lyties ir priklausantiems tai pačiai etninei grupei. Sergančiųjų žindymo trukmės mediana buvo žymiai trumpesnė, negu kontrolinės grupės: atitinkamai 7 mėnesiai (ribos 0-23) ir 10 mėnesių (ribos 0-20). Žindymas iki 6 mėnesių, lyginant su žindymu ilgiau nei 6 mėnesius, tapo padidėjusiu veiksniu ūmiai leukemijai ir Hodgkinso ir non-Hodgkinso limfomai pasireikšti ( atitinkamai 2.47, 3.75 ir 4.06 karto). Atlikus analizę įvairiais būdais, žindymo trukmė išliko nepriklausomas prediktorius prieš piktybinę limfomą. Apibendrinant, žindymas ilgiau nei 6 mėnesius, gali apsaugoti nuo ūmios leukemijos ir limfomos vaikystėje.

Siekdami nustatyti veiksnius susijusius su žindymo pradžia ir trukme, buvo atlikta 5213 pirmą kartą natūraliai gimdžiusių motinų apklausa telefonu ( nuo 4 iki 6 mėnesių po gimdymo). 75% atsakiusiųjų teigė, kad nors kiek žindė, o 75% iš tų pačių moterų žindė ilgiau nei 6 savaites. Įvairiai analizuojant duomenis buvo nustatyta, kad žindymą įtakojo išsilavinimas, darbas, šeimyninė padėtis. Moterys, kurios buvo linkusios ilgiau žindyti, buvo lankiusios motinystės mokyklas, su kuriomis iki gimdymo buvo aptarti žindymo klausimai ir kurio po gimdymo buvo suteikta parama žindant. Žindymo trukmė ilgiau nei 6 savaites, buvo susijusi su išsilavinimu, padėtimi darbe ir tinkama informacija po gimdymo. Pagal šiuos pastebėjimus buvo pasiūlyta JAV skatinti žindymą, organizuojant mokymus ir paramą žindančioms.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti žinduko vartojimo įtaką žindymo trukmei. Atlikus tyrimą buvo pastebėtas ryšys tarp žindymo trukmės ir žinduko naudojimo dažnio. Kuo dažniau kūdikiui buvo siūlomas žindukas pirmąjį gyvenimo mėnesį, tuo didesnė ankstyvo, t.y. ketvirtą mėnesį, nujunkymo rizika. Išvados: Žinduko naudojimas labai susijęs su ankstyvu nujunkymu net atlikus galimų painiojančių kintamųjų kontrolę. Kadangi žinduko vartojimas yra susijęs su ankstyvu kūdikio nujunkymu, jis neturėtų būti rekomenduojamas žindomiems kūdikiams.

Tyrimo metu stebėtos 265 kūdikių motinų poros. Motinos buvo apklausiamos, antrą, šeštą, dvyliktą ir dvidešimt ketvirtą savaitę ir vėliau kas devyniasdešimt dienų iki kūdikis buvo visiškai nujunkomas. Buvo klausima telefonu apie žinduko naudojimą, kūdikio maitinimą, papildomą maistą, žindymo dažnumą, trukmę ir sunkumus. Buvo nustatyta, kad dauguma motinų (68%) pradėjo naudoti žinduką iki vaikui suėjo šešios savaitės. Motinos, kurios naudojo žindukus, linko savo kūdikius maitinti rečiau, ypač antrą ir dvyliktą savaitę. Dvyliktą savaitę motinos, kurios naudojo žindukus, buvo linkusios skųstis, jog žindymas yra nepatogus ir kad joms trūksta pieno. Tyrimo matu pastebėta tai, kad žinduko naudojimas įtakoja išskirtinio( kai vaikas gauna tik motinos pieną) ir dominuojančio(kai motinos pienas yra kūdikio raciono pagrindas) žindymo trukmę. Motinos, kurios pradėjo naudoti žinduką, linko kūdikius maitinti rečiau, todėl dažniau skundėsi pieno trūkumu. Dauguma motinų efektyviai naudojo žinduką, kad nukreiptų kūdikio dėmesį nuo krūties ir prailgintų tarpus tarp maitinimų. Pastarosios turėjo pasenusį, rigidišką požiūrį į žindymą, o tai didino atstumą tarp motinos ir kūdikio. Šis elgesys savo ruožtu buvo susijęs su padidintu savęs lyginimu su kitomis motinomis ir pasitikėjimo savimi trūkumu.

Keletas studijų nurodo, kad gimdymo metu naudoti medikamentai turi ypač reikšmingą įtaką žindymui. Tuo tarpu tėvams atkakliai teigiama, jog gimdymo metu naudojami medikamentai ir regioninė nejautra nedaro poveikio naujagimiui. Mokslinė literatūra ir tyrimai rodo, kad medikamentai panaudoti gimdymo metu dėl savo neurologinio poveikio rimtai sutrikdo naujagimio elgesį ir motinos bei kūdikio ryšių formavimąsi.

Gimdymo nuskausminimo efektas žindymo sėkmei nėra gerai apibrėžtas. Kai kurių autorių iškeltos hipotezės teigia, jog gimdymo nuskausminimas gali įtakoti žindymo sėkmę. Šios studijos tikslas buvo nustatyti ar gimdymo nuskausminimas turi ilgalaikį, iki 6 savaičių po gimdymo poveikį žindymo sėkmei, jei motina aktyviai ir profesionaliai remiama. Tyrime dalyvavo 189 moterys, kurių nėštumas buvo sklandus ir jos nusprendė žindyti savo kūdikius. Pilnai duomenys surinkti iš 171 moters. Iš jų 59% taikyta regioninė nejautra, 72% žindė pilnai; 20% žindė dalinai (daugiau 50% kūdikio maitinimų) praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Rekomenduojama ligoninėms, kuriose plačiai taikoma regioninė nejautra ir jose dažnai pasitaiko sunkumų žindant, peržiūrėti pogimdyminės priežiūros politiką ir teikti nuolatinę paramą žindančioms motinoms.

Nuo 1979 metų PSO rekomendavo žindyti kūdikius išskirtinai iki 4-6 mėnesių. Tai reiškia, kad iki 4-6 mėnesių buvo nerekomenduojama duoti žindomiems kūdikiams jokio kito maisto ar gėrimo (įskaitant vandenį, arbatėles, sultis, gliukozės tirpalą ir t.t.) iki kūdikiui sueis 4-6 mėnesiai. Ilgus metu tokio organizacijos kaip IBFAN, UNICEF ir kitos kūdikių žindymą remiančios ir ginančios organizacijos, ragino PSA prailginti ši terminą iki 6 mėnesių. Ekspertų komitetas atrinko, peržiūrėjo ir įvertino daugiau nei 3000 informacijos šaltinių. Nepaisant spaudimo iš pieno mišinių pramonės, rezoliucija WHO 54.2 buvo priimta 2001 metų gegužės 18 dieną. Rezoliucija ragina šalis nares “…atsižvelgiant į PSO ekspertų techninę konsultaciją dėl optimalios kūdikių žindymo trukmės, remti išskirtinį žindymą iki šešių mėnesių, kaip pasaulinę visuomenės sveikatos rekomendaciją ir užtikrinti saugų ir reikalingą papildomą maistą toliau tęsiant žindymą iki dviejų metų ir ilgiau…”. Vien tik motinos pienas pilnai užtikrina mitybos poreikį pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius.

Daugiausia vaikų iki 5 metų amžiaus pasaulyje miršta dėl pneumonijos. Žinoma, kad žindymas sumažina tikimybę sirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti iki kokio laipsnio žindymas gali sumažinti susirgimų tikimybę ir ar apsauga kinta pagal amžių. 28-364 dienų amžiaus152 kūdikiai, kurie buvo paguldyti į ligoninę dėl pneumonijos, buvo lyginami su 2391 kūdikių kontroline grupe. Rezultatai parodė, kad kūdikiai, kurie nebuvo žindomi 17 kartų dažniau buvo linkę sirgti pneumonija, o kūdikiai, kurie buvo žindomi ir gaudavo papildomai kito gėrimo, buvo linkę sirgti 3,8 kartus dažniau. Priklausomai nuo amžiaus, kūdikiai jaunesni nei 3 mėnesių buvo 61 kartą dažniau guldomi į ligoninę dėl pneumonijos, o kūdikiai vyresni nei 3 mėnesių amžiaus – 10 kartų dažniau, negu žindomi kūdikiai. Kūdikiai, kurie gaudavo papildomą maistą 13.4 kartų dažniau sirgo pneumonija. Kai buvo išanalizuoti duomenys pagal amžių, paaiškėjo, kad jaunesni nei 3 mėnesių amžiaus kūdikiai, kurie gaudavo papildomo maisto, 175 kartus dažniau patekdavo į ligoninę dėl pneumonijos, vyresni nei 3-6 mėnesių – 9.1 karto dažniau, o vyresni nei 6 mėnesių kūdikiai labai retai (0,7) patekdavo dėl šios priežasties į ligoninę.