Šeima

Tyrimo tikslas buvo nustatyti žinduko vartojimo įtaką žindymo trukmei. Atlikus tyrimą buvo pastebėtas ryšys tarp žindymo trukmės ir žinduko naudojimo dažnio. Kuo dažniau kūdikiui buvo siūlomas žindukas pirmąjį gyvenimo mėnesį, tuo didesnė ankstyvo, t.y. ketvirtą mėnesį, nujunkymo rizika. Išvados: Žinduko naudojimas labai susijęs su ankstyvu nujunkymu net atlikus galimų painiojančių kintamųjų kontrolę. Kadangi žinduko vartojimas yra susijęs su ankstyvu kūdikio nujunkymu, jis neturėtų būti rekomenduojamas žindomiems kūdikiams.

Tyrimo metu stebėtos 265 kūdikių motinų poros. Motinos buvo apklausiamos, antrą, šeštą, dvyliktą ir dvidešimt ketvirtą savaitę ir vėliau kas devyniasdešimt dienų iki kūdikis buvo visiškai nujunkomas. Buvo klausima telefonu apie žinduko naudojimą, kūdikio maitinimą, papildomą maistą, žindymo dažnumą, trukmę ir sunkumus. Buvo nustatyta, kad dauguma motinų (68%) pradėjo naudoti žinduką iki vaikui suėjo šešios savaitės. Motinos, kurios naudojo žindukus, linko savo kūdikius maitinti rečiau, ypač antrą ir dvyliktą savaitę. Dvyliktą savaitę motinos, kurios naudojo žindukus, buvo linkusios skųstis, jog žindymas yra nepatogus ir kad joms trūksta pieno. Tyrimo matu pastebėta tai, kad žinduko naudojimas įtakoja išskirtinio( kai vaikas gauna tik motinos pieną) ir dominuojančio(kai motinos pienas yra kūdikio raciono pagrindas) žindymo trukmę. Motinos, kurios pradėjo naudoti žinduką, linko kūdikius maitinti rečiau, todėl dažniau skundėsi pieno trūkumu. Dauguma motinų efektyviai naudojo žinduką, kad nukreiptų kūdikio dėmesį nuo krūties ir prailgintų tarpus tarp maitinimų. Pastarosios turėjo pasenusį, rigidišką požiūrį į žindymą, o tai didino atstumą tarp motinos ir kūdikio. Šis elgesys savo ruožtu buvo susijęs su padidintu savęs lyginimu su kitomis motinomis ir pasitikėjimo savimi trūkumu.

Keletas studijų nurodo, kad gimdymo metu naudoti medikamentai turi ypač reikšmingą įtaką žindymui. Tuo tarpu tėvams atkakliai teigiama, jog gimdymo metu naudojami medikamentai ir regioninė nejautra nedaro poveikio naujagimiui. Mokslinė literatūra ir tyrimai rodo, kad medikamentai panaudoti gimdymo metu dėl savo neurologinio poveikio rimtai sutrikdo naujagimio elgesį ir motinos bei kūdikio ryšių formavimąsi.

Gimdymo nuskausminimo efektas žindymo sėkmei nėra gerai apibrėžtas. Kai kurių autorių iškeltos hipotezės teigia, jog gimdymo nuskausminimas gali įtakoti žindymo sėkmę. Šios studijos tikslas buvo nustatyti ar gimdymo nuskausminimas turi ilgalaikį, iki 6 savaičių po gimdymo poveikį žindymo sėkmei, jei motina aktyviai ir profesionaliai remiama. Tyrime dalyvavo 189 moterys, kurių nėštumas buvo sklandus ir jos nusprendė žindyti savo kūdikius. Pilnai duomenys surinkti iš 171 moters. Iš jų 59% taikyta regioninė nejautra, 72% žindė pilnai; 20% žindė dalinai (daugiau 50% kūdikio maitinimų) praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Rekomenduojama ligoninėms, kuriose plačiai taikoma regioninė nejautra ir jose dažnai pasitaiko sunkumų žindant, peržiūrėti pogimdyminės priežiūros politiką ir teikti nuolatinę paramą žindančioms motinoms.

Nuo 1979 metų PSO rekomendavo žindyti kūdikius išskirtinai iki 4-6 mėnesių. Tai reiškia, kad iki 4-6 mėnesių buvo nerekomenduojama duoti žindomiems kūdikiams jokio kito maisto ar gėrimo (įskaitant vandenį, arbatėles, sultis, gliukozės tirpalą ir t.t.) iki kūdikiui sueis 4-6 mėnesiai. Ilgus metu tokio organizacijos kaip IBFAN, UNICEF ir kitos kūdikių žindymą remiančios ir ginančios organizacijos, ragino PSA prailginti ši terminą iki 6 mėnesių. Ekspertų komitetas atrinko, peržiūrėjo ir įvertino daugiau nei 3000 informacijos šaltinių. Nepaisant spaudimo iš pieno mišinių pramonės, rezoliucija WHO 54.2 buvo priimta 2001 metų gegužės 18 dieną. Rezoliucija ragina šalis nares “…atsižvelgiant į PSO ekspertų techninę konsultaciją dėl optimalios kūdikių žindymo trukmės, remti išskirtinį žindymą iki šešių mėnesių, kaip pasaulinę visuomenės sveikatos rekomendaciją ir užtikrinti saugų ir reikalingą papildomą maistą toliau tęsiant žindymą iki dviejų metų ir ilgiau…”. Vien tik motinos pienas pilnai užtikrina mitybos poreikį pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius.

Daugiausia vaikų iki 5 metų amžiaus pasaulyje miršta dėl pneumonijos. Žinoma, kad žindymas sumažina tikimybę sirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti iki kokio laipsnio žindymas gali sumažinti susirgimų tikimybę ir ar apsauga kinta pagal amžių. 28-364 dienų amžiaus152 kūdikiai, kurie buvo paguldyti į ligoninę dėl pneumonijos, buvo lyginami su 2391 kūdikių kontroline grupe. Rezultatai parodė, kad kūdikiai, kurie nebuvo žindomi 17 kartų dažniau buvo linkę sirgti pneumonija, o kūdikiai, kurie buvo žindomi ir gaudavo papildomai kito gėrimo, buvo linkę sirgti 3,8 kartus dažniau. Priklausomai nuo amžiaus, kūdikiai jaunesni nei 3 mėnesių buvo 61 kartą dažniau guldomi į ligoninę dėl pneumonijos, o kūdikiai vyresni nei 3 mėnesių amžiaus – 10 kartų dažniau, negu žindomi kūdikiai. Kūdikiai, kurie gaudavo papildomą maistą 13.4 kartų dažniau sirgo pneumonija. Kai buvo išanalizuoti duomenys pagal amžių, paaiškėjo, kad jaunesni nei 3 mėnesių amžiaus kūdikiai, kurie gaudavo papildomo maisto, 175 kartus dažniau patekdavo į ligoninę dėl pneumonijos, vyresni nei 3-6 mėnesių – 9.1 karto dažniau, o vyresni nei 6 mėnesių kūdikiai labai retai (0,7) patekdavo dėl šios priežasties į ligoninę.