Šeima

Dažnai vaikai pyksta ant tėvų, kad šie neišsaugojo santuokos, kad dabar jų šeima irsta. Vaikai gali pykti ir ant savęs, manydami, kad tai dėl jų kaltės tėvai dažnai barėsi ir išsiskyrė. Tai ypač dažnai pasitaiko, kai tėvai vaiko akivaizdoje ima ginčytis dėl auklėjimo, bausmių ir kitų dalykų. Pvz., mama neleidžia žiūrėti televizoriaus, o tėtis jai prieštarauja ir pasisodina vaiką šalia. Tuo metu į kilusį ginčą vaikas vargu ar sureaguos, tačiau per skyrybas tai prisimins ir jausis kaltas. Mažyliams sunku parodyti pyktį, be to, jie bijo, kad jei tėtis pastebės šį slepiamą jausmą, atstums, dar labiau nutols. O jei pyks ant mamos, su kuria liko gyventi, ji irgi gali palikti. Pyktį išlieti lengviau ant mažiau ,,pavojingo“. Todėl po skyrybų galite pastebėti, kad jūsų iki šiol švelnus sūnelis spardo katę, muša mažesnį brolį ar darželio vaikus. Kaip padėti vaikui? Nebarkite ir juolab į vaiko pyktį neatsakykite dar didesniu pykčiu. Nubaudę mušeiką tik dar labiau paaštrinsite padėtį, dar labiau jį įskaudinsite ir nuvilsite. Pasišnekėkite su vaiku, ramiai pasakykite jam, kad jūs suprantate, ką jis dabar išgyvena, ir pasiūlykite ,,bokso“ terapiją. Vaikas gali išlieti susikaupusius blogus jausmus daužydamas pagalvę, nupiešdamas savo pyktį popieriaus lape ir paskui šį suplėšydamas. Jei vaikutis dar nėra tokio amžiaus, kad galėtų kalbėti apie savo jausmus, pažaiskite su juo šeimą: meškutis tėtis, meškutis mama ir mažas meškutis vaikas. Mažyliai patys kurs scenarijų, vaidins nemalonias padėtis ir išlies jausmus.

Jūsų mažylis ko gero yra užsiėmęs nuo ryto iki vakaro – sukiodamasis tokiose vietose, kuriose jūs net nesitikite! Jis užsilipa ant virtuvės stalo, o jūs galvojate: „Kaip jis ten pateko?“ arba randate jį bežaidžiantį tualete. Jis visuomet yra pasiruošęs jums padėti namų ruošoje ir nuolat mėto viską, kas papuola, ant grindų. Toks vaikų noras sužinoti ką nors naujo ir pažinti pasaulį dažnai tėvams kelia susierzinimą. Kodėl tyrinėjimas yra gerai? Pirmiausia, aplinkos tyrinėjimas ugdo vaiko protinius gabumus. Vaiko susidomėjimas pasauliu skatina vaiką pasikliauti savo pojūčiais: skoniu, lytėjimu, rega, kvapais. Pavyzdžiui, daužydamas į stalą šaukštą, jis suvokia, kad taip yra skleidžiamas garsas. Apversdamas puoduką, kuriame yra pieno, jis pamato, kad pienas išsilieja, yra šlapia ir stalą reikia valyti. Bandydamas naujus būdus kaip galima valdyti daiktus ir klausinėdamas, mažylis mokosi spręsti problemas. Kitas aplinkos tyrinėjimo rezultatas yra socialinis ir emocinis vystymasis. Kuomet vaikas žino, kad jis gali domėtis viskuo, kas jį supa ir ko nors nesuvokdamas galės nubėgti pas tėtį ar mamą paklausti, jis jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi. Tyrinėjimas taip pat yra gyvybiškai svarbus fiziniam vaiko vystymuisi. Vaikai privalo judėti aplinkui, kad pažintų pasaulį. Taip jie vysto akių ir rankų koordinaciją, taip pat raumenų judėjimą.