Radvilos

Valdovų rūmai susideda iš 4 korpusų su uždaru kiemu. Bendras rūsių, trijų aukštų ir palėpės plotas viršija 10 tūkst. kvadratinių metrų. Kiemo plotas - 2,5 tūkst. kvadratinių metrų. Šiuo metu jau įmanoma įsivaizduoti, kokie didingi buvo Valdovų rūmai. Vaikštinėjant po juos atsiveria didžiulės erdvės, durų, langų ir menių anfilados tęsiasi kiek akys užmato. “Štai čia rastas vieną rūmų korpusą su greta stovėjusiais Radvilų rūmais, kurių telikę griuvėsiai, jungęs tunelis, kuriuo, matyt, vaikštinėjo Barbora Radvilaitė. Šalia Valdovų rūmų vartų ir pietinio korpuso pasažas vedė į karališkąją Katedros koplyčią. Istoriškai pasitvirtino, kad jis išties egzistavo ir buvo naudojamas Valdovų rūmų gyventojų”, - aiškina I.Jovaišaitė. Po šių žodžių tarsi pajunti gyvą istorijos dvelksmą.

Trečiadienį tarp 12.00 val. ir 18.00 val. Radvilų rūmuose, Vilniuje pavogtas 2 tūkst. litų vertės Antano Gudaičio paveikslas. Apie vagystę ketvirtadienį dieną policijai pranešė Radvilų rūmų administracijos darbuotojas. Salė, kur buvo eksponuojamas šis paveikslas, yra prižiūrima nuolat ten budinčių muziejaus darbuotojų. Kitos Radvilų rūmų patalpos yra stebimos vaizdo kameromis. Pamatęs, kad ant sienos nebėra vieno ten kabėjusio paveikslo, muziejaus darbuotojas labai išsigando ir, kaip manoma, todėl vėlai pranešė apie vagystę. "Jam su karjera truputį bus prastai", - BNS sakė Radvilų rūmų ekspozicijos vedėjas Vytenis Bialopetravičius. Muziejaus darbuotojai savo parašu patvirtina, kad yra atsakingi už jiems patikėtus meno kūrinius. Jubiliejinė A.Gudaičio kūrybos paroda Radvilų rūmuose eksponuojama nuo liepos 6 dienos. Ji veiks iki ruodžio 5 dienos.

Nedaug Lietuvoje tokių ypatingų vietų kaip Salos. Ypatingų dėl daugybės priežasčių. Visų pirma dėl savo istorijos. Ši žemė, visas Rokiškio rajonas – tai Livonijos ir Kuršo pasienis. Viduramžiais tai buvo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio valda, kol Žygimantas Senasis, Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis, apdovanojo šių apylinkių žemėmis savo tolimus giminaičius bei šalininkus. Tokiu būdu, pavyzdžiui, Rokiškio miestas ir jo apylinkės atiteko kunigaikščiams Jonams Krotošinskiams (Iwan i Jan Krotoszyńscy), Panemunėlio apylinkės – Trakų tijūnui Alechnai Fedoravičiui Kšivcai (Olechno Fedorowicz Krzywca), netoli esančios Pakriaunio apylinkės atiteko kunigaikščiui Mykolui Obolenskiui (Michał Oboleński), o Salos ir, kaip rašoma Strijkovskio kronikoje, visa aplinkui esanti žemė su miškais, ežerais bei raistais atiteko Lietuvoje galingai Radvilų (Radziwiłł) giminei. Galingieji Radvilos Salose nieko ypatinga neįžvelgė – jiems labiau patiko gyventi šalia karaliaus Vilniuje, Gardine arba Krokuvoje, nes iš ten buvo patogiau saugoti, galbūt net stiprinti savo giminės poziciją. Mokslininkai istorikai yra įsitikinę, jog Radvilos niekada negyveno Salose, tiktai atvažiuodavo čia pamedžioti.

Penktadienį, liepos 9 d. Trakų pilyje žiūrovai išvys naujai režisuotą spektaklį „Barbora Radvilaitė“, skirtą paminėti karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Naujasis spektaklis, pateisindamas Renesanso laikotarpį, iš kamerinio virs spalvingu reginiu, - teigiama pranešime spaudai. Spektaklio prodiuserės Laimos Bingelytės teigimu, nauja režisūra – tarsi naujas “Barboros Radvilaitės” rūbas, leisiantis pamatyti spektaklį kitokiu kampu. Vytenio Pauliukaičio režisūros dėka “Barbora Radvilaitė” įgavo daugiau renesansiško autentiškumo, kurį suteikia religinės vokalinės muzikos ansamblis ,,Giesmių tarnai", Renesanso muzikos ir šokių ansamblis ,,Banchetto musicale" bei Vilniaus dvikovės sporto šakų mokyklos fechtuotojai. Pagrindinį “Barboros Radvilaitės” vaidmenį atliks aktorė Eglė Aukštakalnytė, spektakliui parvykusi iš Kenijos. Jos įkūnyta herojė naujame spektaklyje traktuojama naujai - Barbora praranda dalį lyrizmo, nes kovoja ne tik už meilę, bet ir savo vietą visuomenėje.

Baigiami vieno seniausių Lietuvoje išlikusių teleskopų, saugomo Vilniaus universiteto (VU) Astronomijos observatorijoje, restauravimo darbai. Astronomijos observatorijos docentas Jokūbas Sūdžius BNS sakė, kad daugiau nei prieš metus prasidėjęs pirmojo VU Astronomijos observatorijos teleskopo detalių restauravimas turėtų baigtis maždaug po mėnesio. Specialistų vertinimu, šis teleskopas yra unikalus ne tik istoriškumu, bet ir savo medine konstrukcija - visos pagrindinės detalės yra medinės. Pirmuosius teleskopus observatorijai padovanojo Vilniaus krašto didikai. Restauruojamas instrumentas yra pirmasis Astronomijos observatorijos teleskopas, kurį padovanojo didikas Mykolas Radvila.

Buvusių Lietuvos didikų, kažkada turėjusių čia didžiulius dvarus, tariami paveldėtojai niekaip negali užmiršti giminės turtų. Jie kėsinasi į valstybės prižiūrimus, restauruotus dvarus, kuriuose dažniausiai įsikūrę aktyviai veikiantys Krašto muziejai. Austrijoje gyvenanti baronienė Johana von Tyzenhauzen neseniai parašė laišką Lietuvos prezidentui prašydama grąžinti grafų Tyzenhauzų turėtus dvarus ir žemes. Vienas Tyzenhauzų dvaras yra Rokiškyje, kuriame dabar įsikūręs Krašto muziejus. Prieš dvejus metus vilnietė Nadiežda Kazakevičienė parašė laišką Biržų krašto muziejaus "Sėla" direktoriui ir pareiškė, kad yra kunigaikščių Radvilų palikuonė ir norėtų atgauti Biržų pilį. Praėjusią vasarą į Biržus atvažiavo Marijona Tiškevičiūtė, apsireiškusi kaip Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus nesantuokinė duktė. Bendraudama su muziejaus darbuotojais moteris paragino juos kreiptis į ES struktūrinius fondus, kad Tiškevičiaus dvaras būtų restauruotas ir išsaugotas. Iki 1811 metų Biržų pilį valdė Radvilos, o vėliau ji atiteko grafams Tiškevičiams.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekai T.Nievodničanskis padovanojo devynis retus XVII-XVIII amžiaus LDK žemėlapius - Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio, Lietuvos teritorijos žemėlapį po pirmojo Lietuvos-Lenkijos respublikos padalinimo ir kitus. Daugiau nei du mėnesius veikusioje parodoje "Imago Lithuaniae. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiai ir dokumentai iš Tomaszo Niewodniczanskio rinkinių" buvo eksponuojama daugiau nei du šimtai unikalių lituanistinių vertybių - 14-19 amžių autentiškų pergamentų, papuoštų valdovų ir didikų antspaudais, ankstyvosios korespondencijos pavyzdžių, retų senųjų žemėlapių, portretinių atvaizdų bei kitos vertingos ikonografinės medžiagos. Lietuvos visuomenei buvo pristatomi tokie unikalūs dokumentai kaip Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės šv.Jadvygos Anžujietės 1387 metais datuojamas privilegijos aktas, Stepono Batoro 1581-ųjų metų privilegija dėl universiteto valdų, du unikalūs Barboros Radvilaitės laiškai giminėms ir kiti dokumentai.

Beveik tūkstantis žygeivių sekmadienį startuos tradiciniame pėsčiųjų žygyje "Radvilų keliais". Sekmadienį 18 val. Lietuvos kariuomenės Mokomojo pulko Rikiuotės aikštėje bus pakelta "Radvilų keliais" žygio vėliava bei paskelbta renginio pradžia. Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, pėsčiųjų žygį, skirtą Radvilų dinastijos atstovų atminimui, kariškiai rengia trečius metus iš eilės. Pirmajame, 2001 m. rengtame žygyje, startavo 576 žygeiviai, antrajame - 944. Šiais metais savo jėgas pasiryžo išbandyti 970 žygeivių. Vyriausias šių metų dalyvis - 64 metų vyriškis, jauniausiems žygeiviams tik po 10 metų. Visas keturias žygio dienas dalyviai, priklausomai nuo amžiaus ir lyties, turės nueiti po 30, 40 arba 50 kilometrų per dieną. Žygio maršrutas nusidrieks Jonavos ir Utenos apylinkėse. Žygeiviai nakvos Mokomojo pulko kareivinėse arba palapinėse, vieną naktį - Veprių gyvenvietėje (Utenos raj.) įrengtoje stovykloje.

Žygis dviračiais "Karalienės sugrįžimas", vykęs šių metų liepos 13 - rugpjūčio 1 dienomis, buvo skirtas Lietuvos valstybės karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių jubiliejui ir Lietuvos karalienės Barboros Radvilaitės atminimui. Prie Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto kapo Krokuvoje uždegtą žvakę - amžinybės, šviesos, tikėjimo ir meilės simbolį - dviračių žygio dalyviai penktadienį įžiebė Vilniaus Arkikatedros rūsiuose, kur ilsisi jo žmona Barbora Radvilaitė. Istorinio žygio pasekėjai iš viso įveikė 930 kilometrų atstumą tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės paskutinio poilsio vietų. Iš Krokuvos išvažiavo 15 savanorių žygio dalyvių, dalis pasitraukė, dalis prisijungė vėliau. Penktadienį į Vilnių atvyko 19 dviratininkų, tarp kurių buvo keletas vaikų ir sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas.

Gabenantys prie Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto kapo Krokuvoje degusią žvakę link Vilniaus Arkikatedros, kur ilsisi jo žmona Barbora Radvilaitė, dviračių žygio "Karalienės sugrįžimas" dalyviai penktadienį baigia daugiau nei dvi savaites trukusią kelionę. Amžinybės, šviesos, tikėjimo ir meilės simbolį senojoje Lenkijos sostinėje įžiebę žygio dalyviai seka iš Krokuvos į Vilnių mylimos žmonos karstą lydėjusio Žygimanto Augusto pėdomis. Kartu su dviratininkais automobiliu važiuoja kino režisierius Aloyzas Jančioras, filmuojantis kelionę ir kursiantis apie ją dokumentinį filmą. Daugiausia per dieną dviratininkai yra nuvažiavę apie 90 kilometrų. Pasiekę kelionės tikslą - Katedros aikštę - istorinio žygio pasekėjai bus įveikę daugiau nei 900 kilometrų atstumą tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės paskutinio poilsio vietų.

Ryškios, paslaptingos karalienės Barboros Radvilaitės (1520-1551) istorijos trauka nesusilpnėjo - iki šiol mokslininkai, dailininkai, literatai bando įminti jos mįslę, kuria įvairias Barboros charakterio ir su ja susijusių įvykių interpretacijas. 2001 metais pagal atrastą Barboros kaukolę mokslininkai sukūrė dokumentinį jos portretą. Ryškūs karalienės bruožai - kumpa nosis, išraiškingos akys paneigė kitų atvaizdų sudarytą švelnios, romios Barboros įvaizdį. Naujasis dokumentinis portretas rodo, kad Žygimantas Augustas mylėjo stipraus charakterio moterį. 2001-aisiais, suėjus 450 metų nuo legendinio grožio karalienės mirties, šis įvykis buvo paminėtas, tačiau iki šiol niekam nekilo idėja pakartoti tą kelią, kurį 1551 metais karaliaus Žygimanto Augusto lydimas Barboros karstas grįžo į Lietuvą. Našlė Barbora Radvilaitė 1547 metais slapta ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto. Jungtuvėms nepritarė karaliaus tėvas Žygimantas Senasis, tam priešinosi karalienė motina Bona Sforza (Sforca) bei Lenkijos didikai, bijodami Radvilų įsigalėjimo. 1551 metais po sunkios ligos Barbora mirė.

Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje saugomą pirmą šios observatorijos ir bene seniausią Lietuvoje išlikusį teleskopą jau šį rudenį bus galima ne tik apžiūrėti, bet ir juo pasinaudoti, teigiama pranešime spaudai. Dėl detalių trūkumo savo funkcijos netekusį astronomijos instrumentą ketinama restauruoti iki jubiliejinės 250 Lietuvos astronomų konferencijos, vyksiančios rugsėjo 17-21 d. 6 tūkst. litų, reikalingų 12 cm (5 colių) Gregorio sistemos veidrodinio teleskopo optikai atkurti ir trūkstamoms detalėms pagaminti, Vilniaus Universitetui suteikė didžiausia Lietuvoje telekomunikacijų bendrovė “Lietuvos telekomas”. Vilniaus universiteto mokslo reiklų prorektoriaus prof. Juozo Vaitkaus teigimu, šis teleskopas yra unikalus ne tik istoriškumu, bet ir savo medine konstrukcija: visos pagrindinės detalės, įskaitant teleskopo vamzdį ir pasukimo ašių krumpliaračius, yra medinės.