Nedaug Lietuvoje tokių ypatingų vietų kaip Salos. Ypatingų dėl daugybės priežasčių. Visų pirma dėl savo istorijos. Ši žemė, visas Rokiškio rajonas – tai Livonijos ir Kuršo pasienis. Viduramžiais tai buvo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio valda, kol Žygimantas Senasis, Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis, apdovanojo šių apylinkių žemėmis savo tolimus giminaičius bei šalininkus. Tokiu būdu, pavyzdžiui, Rokiškio miestas ir jo apylinkės atiteko kunigaikščiams Jonams Krotošinskiams (Iwan i Jan Krotoszyńscy), Panemunėlio apylinkės – Trakų tijūnui Alechnai Fedoravičiui Kšivcai (Olechno Fedorowicz Krzywca), netoli esančios Pakriaunio apylinkės atiteko kunigaikščiui Mykolui Obolenskiui (Michał Oboleński), o Salos ir, kaip rašoma Strijkovskio kronikoje, visa aplinkui esanti žemė su miškais, ežerais bei raistais atiteko Lietuvoje galingai Radvilų (Radziwiłł) giminei. Galingieji Radvilos Salose nieko ypatinga neįžvelgė – jiems labiau patiko gyventi šalia karaliaus Vilniuje, Gardine arba Krokuvoje, nes iš ten buvo patogiau saugoti, galbūt net stiprinti savo giminės poziciją. Mokslininkai istorikai yra įsitikinę, jog Radvilos niekada negyveno Salose, tiktai atvažiuodavo čia pamedžioti.