Radvilos

Kunigas Aleksandras Balčiauskas Lietuvių evangelikų jaunimo draugijos „Radvila” įkūrėjas Aleksandras Balčiauskas gimė 1907 m. spalio 5 d. Šakiškiuose, Romualdo ir Jadvygos Balčiauskų šeimoje. Paūgėjęs pradėjo lankyti Pumpėnų pradžios mokyklą. 1917 m. mirus tėvui, pablogėjo gyvenimo sąlygos, tačiau didelis noras siekti mokslo atvedė Aleksandrą į Panevėžio berniukų gimnaziją. 1927 m. jis baigė gimnaziją ir norėjo studijuoti mediciną, tačiau Biržų evangelikų reformatų bažnyčios prof. kunigo Povilo Jakubėno paskatintas savo sumanymą pakeitė ir įstojo į Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultetą. Yra žinoma, kad šioje giminėje buvo keturi evangelikų reformatų kunigai. Mokydamasis universitete Aleksandras Balčiauskas su jaunatvišku entuziazmu steigė studentų evangelikų draugijas ir dalyvavo jų veikloje, taip pat dėstė tikybą Kauno „Aušros” berniukų ir mergaičių gimnazijų mokiniams evangelikams.

Į vienintelius Lietuvoje išlikusius bastioninės Biržų tvirtovės rūmus netrukus gali įsikelti nauja šeimininkė. Pirmosiomis šių metų dienomis Biržų savivaldybė gavo vilnietės Nadieždos Kazakevičienės prašymą atkurti nuosavybės teisę į Biržų rūmus, kainuojančius penkis milijonus litų. "Prašau grąžinti nuosavybės teisę į Biržų Radvilos žemes ir pilį, nes mano senelis Petras Tatoris buvo Stefanijos Radvilaitės - vienintelės teisėtos Radvilų paveldėtojos - anūkas", rašo N.Kazakevičienė. Vilnietės laišką Biržų savivaldybė užregistravo, nors jis atėjo dvi dienas pavėlavęs. Prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo savivaldybė priėmė tik iki pernai metų gruodžio 31 dienos. Daugiau jokių duomenų apie save ir kilmingo paveldėjimo dokumentų autorė nepateikė. Biržų valdžia vilnietės kol kas nei akyse matė, nei telefonu su ja bendravo.

Keturiasdešimt septynerių metų vilnietė pareiškė pageidavimą, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisė į kunigaikščių Radvilų Biržų krašto žemes ir pilį. Pretendentė savo prašymą motyvuoja tuo, jog jos senelis Petras Tatoris buvo vienintelės teisėtos Radvilų paveldėtojos Stefanijos Radvilaitės anūkas. Rajono savivaldybės vadovai, anot rajono laikraščio "Biržiečių žodis", sako, kad svarstant šį klausimą "ant galvos teks užsidėti šlapią rankšluostį, kad neperkaistų smegenys". Jiems ketinimai atsiimti iš griuvėsių atstatytą pilį primena balandžio 1-osios pokštą.

1997 m. lapkričio 22 d. įvyko iškilmingas Vilniaus vaivados Lietuvos didžiojo etmono, žymaus politikos veikėjo, kultūros ir meno mecenato kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) palaikų perlaidojimas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje. Prieš metus 2ia jau buvo perkeltas restauruotas Jonušo Radvilos, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono, sarkofagas. Šios iškilios asmenybės buvo ne tik įžymūs karo vadai, bet ir meno mecenatai. Jų dėka Kėdainiuose buvo įsteigtos gimnazija ir spaustuvė, atlikta Biržų pilies rekonstrukcija, įkurta kuntskamera Liubavos pilyje. Radvilų sarkofagus restauravo aukščiausios kategorijos restauratorius Gintaras Kazlauskas. Minėti sarkofagai - tai savotiški meno kūriniai, atskleidžiantys barokines laidojimo tradicijas Lietuvoje, atspindintys, jog ir Lietuvoje didikai XVI-XVII a. buvo iškilmingai laidojami naudojant meniškus gausiai puoštus įvairiomis dekoratyvinėmis detalėmis metalinius ar metalu kaustytus sarkofagus.

Lietuvos archyvų departamentas ir Lenkijos generalinė archyvų valdyba nagrinės galimybę keistis originaliais archyviniais dokumentais. Toks sprendimas yra įtvirtintas Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo reikalų ekspertų grupės pasirašytame protokole. Kaip pranešė Kultūros ministerija, ekspertų grupė Vilniuje posėdžiavo nuo pirmadienio iki trečiadienio.Tai jau antrasis grupės posėdis, pirmasis vyko šių metų pradžioje Varšuvoje. Kaip BNS sakė kultūros viceministrė, Lietuvos delegacijos vadovė Ina Marčiulionytė, tokios galimybės reikalingos tam, kad Lietuvos ir Lenkijos archyvarai galėtų pasikeisti archyviniais dokumentais, kurie saugomi vienoje šalyje, tačiau yra svarbesni ir labiau reikalingi kitos šalies archyvarams. Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo reikalų ekspertų grupė trečiadienį pasirašytame protokole taip pat numatė, kad Lietuvos archyvų departamentas ir Lenkijos generalinė archyvų valdyba inicijuos daugiašalį archyvų ekspertų susitikimą dėl Radvilų archyvų projekto, kuriame dalyvautų ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos atstovai.

Varganas finansavimas kultūrą verčia išgyventi griebiantis drastiškų metodų - pačiame sostinės senamiestyje stovintys garsios Radvilų dinastijos rūmai priglaudė grožio saloną. Kadangi įstatymais panaši galimybė nėra uždrausta, specialistai neatmeta prielaidos, kad tokiu būdu savo biudžetą pildo ir daugiau panašių objektų valdytojų. Respublikinės reikšmės architektūriniu paminklu laikomi Radvilų rūmai yra vienas iš Lietuvos dailės muziejaus padalinių. Šiam muziejui dar priklauso Taikomosios dailės muziejus, Vilniaus paveikslų galerija, Klaipėdos paveikslų galerija, Palangos gintaro muziejus bei Suvalkijos dailės galerija. Dalis Vilniaus gatvėje esančių Radvilų rūmų patalpų atlieka kultūrinę funkciją - joje įrengta galerija, organizuojamos parodos, tuo tarpu dalis to paties pastato yra išnuomota grožio salonui "Gatineau", kuris apie save praneša kukliu užrašu ant Radvilų rūmų pastato fasado.

Sausio 29 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento restauravimo taryba, dalyvaujant departamento direktorei Dianai Varnaitei, priėmė restauruotus Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios Radvilų vaikų Stepono ir Elžbietos (1622-1626) sarkofagus. Puošniai dekoruotus liūto galvutėmis, augaliniais motyvais, herbais 17 a. renesansinius sarkofagus 1998 m. restauravo aukščiausiosios kategorijos meninių metalo dirbinių restauratorius Gintaras Kazlauskas. Restauruojant šiuos unikalius meno ir istorijos paminklus, taikyta alavo liejybos technologija. Visų sarkofagų paviršiai graviruoti renesansiniais ornamentais, o viršutinėje - centrinėje dalyje juos puošia užrašai su giminės ir valstybės herbais. Lėšas restauravimo darbams skyrė Kultūros vertybių apsaugos departamentas (50 tūkst. Lt) ir Kėdainių rajono savivaldybė (30 tūkst. Lt). Per pastaruosius dvejus metus į Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios Radvilų mauzoliejų sugrįžo restauruoti, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos (1612-1655) bei Vilniaus vaivados, Lietuvos didžiojo etmono, žymaus politiko, kultūros ir meno mecenato kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) sarkofagai.