Kinas

Kadangi sovietmečiu lietuvių profesionaliojo kino apimtis, rūšis ir žanrus diktavo Maskva, daug metų Lietuvos kino studija negaudavo lėšų kurti animacinius filmus. Tačiau animacijos magija buvo tokia patraukli, kad tai vienas, tai kitas entuziastas kūrė individualiai. 1964 kaunietis Zenonas Tarakevičius nupiešė 8 min. trukmės “Vilką ir siuvėją”. Antanas Janauskas 1968 pradėjo filmuką “Mergaitė ir velnias”, 1970 sukūrė “Iniciatyvą”. Lietuvos kino mėgėjų draugijos studijoje Juozas Sakalauskas subūrė grupelę ir pradėjo piešti animacinius filmus priešgaisrinės apsaugos, autoinspekcijos užsakymu. Taip gimė “Ežio namas” (1968), “Telesforas gatvėje” (1970). Kino mėgėjų draugijos Užsakytinių filmų studijoje, kuri nebuvo valstybės finansuojama, bet, laimei, nepriklausė nuo Maskvos diktato, ilgainiui buvo sukurtas nemažas dailininkų kolektyvas, piešęs animacinius mini siužetėlius vaikams.

Kino akademija - tai kino istorijos paskaitos, iliustruojamos kino medžiaga ir pripažįstamos Vilniaus universiteto kaip laisvai pasirenkamas akademinis kursas. Reguliarus Kino akademijos paskaitų lankymas suteikia galimybę studentams, profesionaliai nesusijusiems su kinu, išsamiai, ne sauso vadovėlinio mokymosi keliu, susipažinti su kino meno technikomis ir estetika bei svarbiausiomis kino meno kryptimis ir ryškiausiais kūrėjais. Kartais reguliarios paskaitos bus papildomos viešais renginiais (paskaitomis, seminarais, dirbtuvėmis, susitikimais), skirtais įvairiems kino meno ir verslo aspektams.

Lietuvos kino pradžia siejama su 1909 m., kai JAV lietuvis Antanas Račiūnas nufilmavo gimtinės vaizdus, kad parodytų juos emigratams. Tais pačiais metais kaunietis Vladislavas Starevičius susuko filmą “Prie Nemuno”. 1921 m. Lietuvos kino teatruose pasirodė Feognijaus Dunajevo nufilmuota vietinė kino kronika. Vėliau ją pradėjo kurti Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Alfonsas Žibas, Kazys Lukšys, Ilja Goršeinas ir kt. Nuo 1926 m. ėmė steigtis pirmosios kino mokyklos ir filmų gamybos bendrovės. 1927 m. kino bendrovėje “Lietfilm” buvo sukurtas pirmas 2-3 min. reklaminis vaidybinis filmas “Rūpestingas tėvas”, o 1931 m. kino bendrovėje “Akis” sukurtas pilnametražis vaidybinis filmas “Onytė ir Jonelis” (rež. Jurgis Linartas ir Vladas Sipaitis).

Trečiąją festivalio dieną vainikavo jauno šveicarų kilmės režisieriaus Marco Forsterio drama "Monstrų balius" (senas angliškas terminas "Monster's Ball" reiškia nuteistojo mirties bausme žmogaus paskutinę dieną žemėje). Joje pasakojama apie du skirtingų rasių žmones, kuriems likimas buvo negailestingas ir žiaurus. Jie neteko artimųjų, bet surado užuojautą vienas kito meilės glėbyje. Pirmiausiai, šis liūdnas filmas išsiskiria puikia aktorių vaidyba. Pretendavusi į "Auksinio gaublio" premiją Halle Berry vaidina neturtingą moterį Leticiją, kuri neišgali susimokėti už kuklų butą, dirba padavėja ir augina saldumynus labai mėgstantį sūnų. Jos vyras (tai reperio Seano Combso, geriau žinomo pravarde "Puff Diddy" vaidmuo) yra nuteistas mirties bausme už žmogžudystę. Egzekuciją elektros kėdėje turi įvykdyti kalėjimo budelis Hankas, kuris paveldėjo šią profesiją iš tėvo ir mokina jos savo sūnų (įsidėmėtinas jaunosios kartos aktoriaus Heatho Ledgerio pasirodymas).

Muziejaus paroda (kuratorė – minėto muziejaus Kino skyriaus muziejininkė Živilė Pilipavičienė) – unikali galimybė susipažinti su televizijų ir kino teatrų ignoruojama Lietuvos animatorių kūryba. Eksponuojama 30 dailininkų ir režisierių darbai: eskizai, tūrinės kompozicijos, kompiuteriniai atspaudai ir piešiniai ant celiulioidų, kuriuos klojant vieną ant kito ir sukomponuojamas filmo kadras. Daugelį stenduose pristatomų filmų galima čia pat pasižiūrėti – jie įrašyti vaizdajuostėse, kurios, parodai pasibaigus, liks muziejuje. Muziejaus rinkiniai pasipildys ir N. Valadkevičiūtės, Zenono Tarakevičiaus, studijos „Vilanima” dovanotais darbais.

Visą savaitę pirmuosiuose Lietuvos ir Prancūzijos dienraščių puslapiuose mirgėjo šios prancūzų kino ir teatro aktorės pavardė. Dėl jos gyvybės kovojo Lietuvos ir Prancūzijos medikai, artimieji. Šiandien jau žinome, kad laimėjo mirtis, iš gyvenimo išsivesdama keturių sūnų mamą, mylimą dukterį, kūrybingą menininkę, mylimą ir mylėjusią moterį. Tačiau vienas aktorei artimas ir buvęs brangus žmogus nebus prie karsto. Tragedijos kaltininkas - Mari Trentinjan gyvenimo draugas, žinomas ir populiarus roko dainininkas Bertranas Kanta suimtas penkiolikai parų. Ši aplinkybė dar labiau didina šeimos narių, artimųjų, bičiulių skausmą.

PETRAS ABUKEVIČIUS (1928-1997) Plačiai pasaulyje žinomas lietuvių kino operatorius, režisierius, filmavęs gamtą ne tik Lietuvoje, bet ir Sibire, šiaurėje, Kamčiatkoje. Kūrė filmus Lietuvos, TSRS kino studijose, Japonijos, JAV, Anglijos kino kompanijose. Sukūrė apie 150 filmų. Vieni iš žinomiausių - serialas "Meškutė Nida" (1978-1980, filmas "Juodieji gandrai, elniukai ir Nida" XXIII Niujorko tarptautiniame kino ir televizijos filmų festivalyje apdovanotas sidabro medaliu, 1980), filmai apie vilkus. Yra nufilmavęs ir retų paukščių: rausvąjį kirą, baltąją pelėdą, mažąją gulbę.

Pačios lietuvių kinematografijos pionieriumi daug kas iš tyrinėtojų laiko Kauno fotografą Vladislovą Starevičių, jau 1908-1909 metais dėjusiu čia tūrinės animacijos pagrindus. (Tai ginčytina, nes prie savų kūrėjų V.Starevičių priskiria ir rusai, ir lenkai, ir prancūzai, kurių krašte jis gyveno nuo 1919 metų.) Pirmąsias kronikines juostas Lietuvoje ėmė filmuoti Amerikos lietuvis, operatorius Antanas Račiūnas (nuo 1909 metų iki karo pradžios); jo "vaizdinės" juostos turėjo didelį pasisekimą JAV lietuvių išeivijos kolonijose. Nepriklausomos Lietuvos metais iškilo gabūs operatoriai kronikininkai Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Antanas Uibas, iš JAV atvyko broliai Kazys ir Mečys Motūzai.

Vienas žymiausių dabartinių Lietuvos animacijos režisierių ir dailininkų, dirbantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Sukūrė animacinius filmus “Bermudų žiedas” (1988 m., pagrindinis prizas Balboa (Ispanija), Tarptautiniame sportinių filmų festivalyje, specialusis prizas tarptautiniame animacinių filmų festivalyje “Krok-89” Kijeve), “Baubas” (1987 m., pagrindinis prizas IX Tarptautiniame festivalyje Portugalijoje), “Atsargiai! Vaikai!” (1990 m., prizas Tarptautiniame animacinių filmų festivalyje “Alfa video - 90”, Brno), “Regbis” (1993), “Senelis ir senelė” (1999) ir kt.

Galvodami, kaip paminėti iškilaus lietuvių kino kūrėjo atminimą, norėjome, kad lankytojai galėtų kuo visapusiškiau suvoktų V. Žalakevičiaus asmenybės ir talento mastą. Žinia, mūsų muziejus yra specifinis, nes teatras, muzika, kinas - menai sudėtingi, sunkiai pasiduodantys tradicinei muziejinės parodos sampratai. Rengdami šią jubiliejinę parodą, siekėme maksimaliai panaudoti viską, kas išryškintų ir asmenybę, ir jo kūrybą. Čia tenka priminti, kad kino fondai muziejuje pradėti kaupti neseniai ir jie yra skurdūs. Tad rengdami kino parodas, visada skolinamės eksponatus iš šeimų ir draugų. Ačiū Dievui, visada visi yra labai geranoriškai nusiteikę.

Muziejaus animacinių filmų studijos “Vilanima” rinkinį sudaro šios studijos animacinių filmų piešiniai, dokumentinė medžiaga, aštuntame-devintame dešimtmetyje Užsakytinių filmų studijoje sukurtų filmų piešiniai. 1991 m. animacinių filmų režisierius Valentas Aškinis ir operatorius Antanas Abromaitis įsteigė animacinių filmų studiją “Vilanima”. Joje kuriami animaciniai filmai, naudojant įvairias technologijas. Daugiausiai filmų sukurta bendradarbiaujant su užsienio kino studijomis arba užsakius kompanijoms. 1998 m. joje buvo sukurtas pirmasis Lietuvoje animacinis pilnametražis filmas “Odisėjas”.