Virtualus bendravimas

Jau keleri metai Facebook yra didžiausias socialinis tinklas, šiuo metu turintis daugiau nei 200 milijonų aktyvių vartotojų. Daugelis jų paviešina nemažai asmeninių faktų apie save: dalinasi nuotraukomis, vaizdo įrašais, pomėgiais, naujienomis. Žmonės labai lengvai pamiršta, kad internetas – vieša erdvė, ir papasakoja per daug. Jeigu ryt vyktų Facebook teismas, kaltinimai būtų tokie: 1. Skyrybų paskatinimu. Viename iš penkių internetu parašytų pareiškimų skyryboms kaip priežastis nurodyta neišikimybė Facebook tinkle. 2. Priveda paauglius prie savižudybės. Socialiniame tinkle labai lengva užmegzti trumpalaikius santykius. Santykiams pabaigą paaugliai išgyvena labai skausmingai, jaučiasi išduoti ir tai gali pastūmėti į depresiją ar net savižudybę. 3. “Žudo” tradicinius posakius. Žinoma, sunku pasakyti ar Facebook žudo lietuviškus posakius – visa lietuvių kalba labiau kenčia nuo plačiai paplitusios “šveplos” rašybos. Tačiau Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik vienas iš dešimties žmonių tebevartoja tokius posakius kaip “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima” (“Don’t look a gift horse in the mouth “), “Blogas darbininkas kaltina įrankius” (“A bad workman blames his tools”) ir “Netekęs galvos” (“Mad as a hatter”).

Nežinau kaip jums, bet man šią savaitę interneto pasaulyje svarbiausios naujienos buvo Google Buzz paleidimas ir Facebook atnaujinimai. Tai, kad apie abu rašau viename įraše, visai ne sutapimas — niekam ne paslaptis, kad Google Buzz buvo paleistas kaip konkurentas Facebook, Twitter ir kitiems socialiniams tinklams, nors Google to tiesiogiai lyg ir neskelbia. Pradėkim nuo Google Buzz — išgirdęs apie šią tarnybą, o gal tiksliau Gmail priedą, nelikau ypatingai sužavėtas, bet laukiau jo pasirodymo mano dėžutėje. Kuo ilgiau laukiau, tuo labiau norėjau sulaukt, ypač kai pasigirdo geri atsiliepimai iš kolegų. Galiausiai trečiadienį vakare jungiantis prie Gmail ir man buvo pasiūlyta išbandyti Buzz. Atsivertęs Buzz srautą likau visiškai nesupratęs kodėl automatiškai seku kai kuriuos žmones. Daugumos jų išvis nepažinojau, turbūt todėl, kad labiau pratęs matyti jų Twitter vartotojo vardus, nei tikruosius vardus ir pavardes. Kaip ten bebūtų, vietoj išreklamuotos galimybės dalintis informacija su artimiausiais draugais, gavau krūvą nepažįstamųjų. Kliuvo ir tai, kad Buzz sraute virė kažkokia informacijos sriuba – tik ką parašyti įrašai sumaišyti su parašytais seniau ir dar pagardinti jau ir taip sekamų žmonių twitter pranešimais. Toliau atėjo eilė išbandyti kaip Buzz veikia su Google Maps programa Android telefone. Įsijungęs Buzz, nustebau, kad tiek daug buzz’erių mano mažam mieste. Pabandžiau pats ką nors parašyt ir plaukai piestu atsistojo.

Lietuvos vartotojų didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle "Facebook" jau yra daugiau kaip 750 tūkst. Gali būti, kad ateis laikas, kai gyventojų surašymas vyks „Facebooke", o Seimą rinksime tiesiog spausdami „Patinka" prie mums simpatiją keliančios partijos ar kandidato vardo. Ne vienas mūsų yra girdėjęs posakį: „Jei tavęs nėra Facebooke, tu išvis neegzistuoji". Kada nors tai taps realybe. O dabar, kai šiame puslapyje savo gyvenimus švaisto beveik trečdalis Lietuvos, mūsų tautiečių veikla „Facebooke" gali puikiai pasitarnauti atliekant sociologines įžvalgas apie mus pačius. Pasitelksime į pagalbą veidaknyge.lt, kuri pateikia mėgstamiausių lietuviškų puslapių „Facebooke" statistiką. Jei kas, ką tik grįžęs iš šiltų kraštų, pradeda niurnėti, kad Lietuvoje žmonės susiraukę ir nemieli - netikėkite. „Facebook" statistika nemeluoja: lietuvaičiai labiausiai mėgsta TV parodijų laidą „Dar pažiūrėsime", o ketvirtas tarp visų mėgstamiausių puslapių yra „Dienos anekdotas". Dabar paaiškėja, kodėl per vakarėlius nebeįmanoma pasakoti anekdotų, nes visi juos jau yra skaitę. Žvelgdami į topą, sužinome, kad lietuviai yra labai šeimyniška tauta ir iš visų šeimos narių labiausiai mėgsta savo mamą: antrą vietą „Facebooke" okupavęs puslapis „Aš labai myliu savo mamą". Viena dešimtuko vieta siunčia prieštaringus signalus apie lietuvaičių prigimtį: „1 narys = 0.01 Lt vaikams" turi 69888 tūkst. mėgėjų.

Psichologas iš Olandijos Paulas Kirschneris tikina, kad jam pavyko nustatyti priežastinį ryšį tarp atsidavimo socialiniams tinklams ir moksleivių bei studentų gaunamų prastų pažymių, rašo „The Daily Mail". Dirbdamas su viena JAV universiteto 219 studentų grupe, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 54 metų amžiaus, profesorius nustatė, kad tie, kurie ruošdami namų darbus kartu dar naudojasi ir socialiniais tinklais, gauna 20 proc. mažesnius įvertinimus. Vidutinis „Facebooko" lankytojų įvertinimas buvo 3,06 balo skalėje nuo 0 iki 4. Tuo tarpu nesinaudojančių socialiniais tinklais studentų įvertinimų vidurkis siekė 3,82 balo. Trys ketvirtadaliai studentų, „Facebook" lankytojų, atsisakė pripažinti, kad socialiniai tinklai neigiamai veikia jų akademinės veiklos rezultatus. Pasak P. Kirschnerio, „Facebook" vartotojams kartu ruošiant namų darbus reikia nuolatos blaškytis tarp komunikavimo su kitais ir užduoties sprendimo. Dėl to šie studentai daro daugiau klaidų ir sugaišta daugiau laiko nei visą dėmesį skiriantys mokslams. Be to, „Facebook" lankytojai namų darbų metu dažnai bendrauja interneto pokalbių programomis (paprastai tekstinėmis žinutėmis) bei elektroniniu paštu.