Facebook’o žaidimai ir mirtis
| | | |

Facebook’o žaidimai ir mirtis

Skaitytoją reikia suintriguoti pavadinimu. Tada padidėja tikimybė, kad tavo straipsnį perskaitys. Žemiau rašysiu apie populiarųjį Facebook’ą ir jo žaidimus. O mirtis į straipsnį pateks per apmąstymus apie viso to prasmę. Facebook’ą išbandžiau pakankamai neseniai – praeitų metų pabaigoje. Iš karto puoliau žaisti. Iš pradžių virtualų zoologijos sodą kūriau (Zoo World), paskui persimečiau į mafijos karus (Mafia Wars), tada atradau fermą (FarmVille) ir lobių paieškas (Treasure Madness). Po truputį žaidimai prarado savo žavesį ir paskutiniu metu likau tik prie vangoko braškių auginimo fermoje. Per tą kelių mėnesių laikotarpį spėjo įsijungti ir mano psichologinis išsilavinimas bei perduoti į sąmonę kelias vertingas įžvalgas apie tai, kodėl ne tik aš, bet ir kiti žmonės gali žaisti šiuos žaidimus. Tad, pirmiausia apie jas. Pamenate tamagochius? Tokį elektroninį prietaisiuką, kurį galėdavai nešiotis kaip raktų pakabuką. Mažam ekranėlyje vaikščiodavo mažytis dinozauras. Jį reikėdavo maitinti, prausti, migdyti. Jei pamiršdavai tai padaryti laiku… dinozauras mirdavo. Iš principo didelė dalis Facebook’o žaidimų vadovaujasi tuo pačiu dėsniu: pamirši nuimti braškių derlių – jos supus, pamirši pamaitinti naujagimį zoologijos sode – jis susirgs. Apeliuojama į mūsų gebėjimą rūpintis. Juk tas, kuris rūpinasi kitu, yra geras žmogus (Motina Teresė). Juk rūpestis – tai meilė, o mylėti yra labai gražu. Keisčiausia, kad žmogui rūpi ne tik gyvasis pasaulis.

Už naudojimąsi „Facebook“ – pas darbdavį „ant kilimėlio“
| | | |

Už naudojimąsi „Facebook“ – pas darbdavį „ant kilimėlio“

Prie darbo stalo – jokių “Skype” ar “Facebook” programų. Plečiantis tarptinkliniam bendravimui, vis daugiau darbdavių savo įmonėse sukuria naują ir visuotinai galiojančią taisyklę, draudžiančią naudotis socialiniais tinklais. Tokių įmonių gretos pastaruoju metu vis auga, o vadovai suka galvas, kaip pažaboti šią priklausomybę. Štai pernai netgi LR Seimas parlamentarams neva saugumo sumetimais uždraudė naudotis „Skype” programa, dėl kurios parlamentarai kas mėnesį sutaupydavo nemažą mobiliųjų telefonų sąskaitos dalį. „Nėra Skype – nėra problemos”, – tuo metu tarė Informacijos technologijų ir telekomunikacijų reikalų departamento vadovas Jonas Milerius ir užblokavo programą. Ne naujiena panašūs draudimai ir kitose įstaigose. Zebra.lt redakcijos šaltinių duomenimis, „SEB” banke „Facebook” puslapis nėra uždraustas, tačiau administracijos viduje yra iškabinamos juo besinaudojančių darbuotojų pavardės. Dalyvavimas socialinių tinklų gyvenime darbo metu yra nepageidaujamas ir „Danske” banke. Tokie draudimai taip pat galioja ir TV3 televizijoje, tuo tarpu LNK televizijos darbuotojai „Facebook” puslapiu gali naudotis nevaržomai. O štai „Swedbank” jokių su socialiniais tinklais susijusių draudimų savo darbuotojams netaiko. Deja, tačiau šių įstaigų darbuotojai nesutiko atskleisti su draudimais susijusių detalių dėl jų žodžio laisvę varžančių sutarčių.

„Time“ Metų žmogus – „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas
| | | |

„Time“ Metų žmogus – „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas

Įtakingas JAV žurnalas „Time” trečiadienį paskelbė 2010 Metų žmogų. Juo tapo socialinio tinklo „Facebook” įkūrėjas Markas Zuckerbergas.Žurnalo teigimu, M. Zuckerbergas nominuotas už tai, kad „sujungė daugiau nei pusę milijardo žmonių ir nutiesė tarp jų socialiniu ryšius; už naujos informacijos apsikeitimo sistemos sukūrimą; ir už tai, kad pakeitė mūsų visų gyvenimo būdą”. M. Zuckerbergas socialinį tinklą sukūrė prieš beveik septynerius metus, 2004 metų vasarį, studijuodamas Harvardo universitete. Tuo metu jam buvo 19 metų. Svetainės, kuri tuo metu vadinosi Thefacebook.com, serverį vaikinas laikė bendrabučio kambaryje. Šiais metais prie „Facebook” (jau netekusio priešdėlio „the”) yra prisijungę per 550 mln. žmonių. Kitaip sakant, „Facebook” paskyrą turi kas 12-as planetos gyventojas. Kasdien socialinis tinklas pasipildo maždaug 700 tūkst. naujų narių. Socialinio tinklo nariai kalba 75-iomis kalbomis ir visi kartu svetainėje per mėnesį praleidžia daugiau nei 700 mlrd. minučių. Kitaip sakant, per mažiau nei 7 metus M. Zuckerbergas sujungė vieną dvyliktąją žmonijos į didžiulį tinklą, taip sukurdamas socialinę erdvę, kuri jungia beveik dvigubai daugiau žmonių, nei gyvena JAV. Jei „Facebook” būtų valstybė, ji būtų trečia pagal dydį pasaulyje po Kinijos ir Indijos.

Buvo sutrikusi didžiausio socialinio tinklalapio „Facebook“ veikla
| | | |

Buvo sutrikusi didžiausio socialinio tinklalapio „Facebook“ veikla

Ketvirtadienį 23 val. 45 minutės neveikė didžiausias pasaulio socialinis tinklas „Facebook”- pranešė Straipsniai.lt skaitytojai. „Facebook” tinklalapis buvo neprieinamas dvidešimt minučių – apie 00:09 val. Lietuvos vartotojai šiuo socialiniu tinklalapiu naudotis jau galėjo. Apie „Facebook” neveikimą iš įvairiausių pasaulio kampelių internautai pranešė savo „Twitter” paskyruose. Jie rašė apie „išmetamas” klaidas arba visišką neprieinamumą. 2010 rugpjūčio 31 dieną „Facebook” tinklalapis buvo neprieinamas kelias valandas – apie 16 val. Lietuvos vartotojai šiuo socialiniu tinklalapiu naudotis jau galėjo. Internetinio portalo Downrightnow.com, kuris fiksuoja visuotinai prieinamų interneto tinklalapių pertraukas veikloje, duomenimis, „Facebook” veikla buvo sutrikusi nuo maždaug 13 val. „Facebook” atsakyme mashable.com rašoma, kad tinklalapis patyrė tam tikras problemas, dėl kurių kai kurie vartotojai negalėjo prisijungti prie „Facebook”. Dėl šių problemų tinklalapis gali neveikti arba veikti labai lėtai. „Facebook” atstovai tikino, kad yra stengėsi išspręsti iškilusią problemą kuo greičiau.

Kas atsitiktų internetui, jei Facebook “nulūžtų”?
| | | |

Kas atsitiktų internetui, jei Facebook “nulūžtų”?

Daug kas pastaruoju metu pabrėžia, kad visas internetas kraustosi į Facebook. Ten yra vis daugiau vartotojų, tad kitų tinklalapių kūrėjai pamišę deda į savo svetaines “Like” mygtukus, leidžia jungtis su “Facebook Connect”, rodo, ką mėgsta prisijungusių vartotojų draugai ir t.t. Bet įsivaizduokime, kad vieną gražią dieną Facebook serveriai nulūžta. Kokiai savaitei. Sunkiai tikėtina, bet realiai – kas tada būtų? Nekalbu apie tai, kad neturėtų ką veikti tie žmonės, kurie ištisas paras praleidžia socialiniuose tinkluose. Jei jie turi priklausomybę, tai yra jų problemos. Bet noriu pabrėžti tai, kad dabar, kai Facebook atidarė API, leidžiančią kitų tinklalapių programuotojams įvairiais būdais integruoti Facebook funkcijas į svetaines, jie puolė tai daryti. Masiškai. O blogiausia tai, kad kai kurios jų pačių tinklalapių funkcijos tapo priklausomos nuo Facebook funkcijų. Kad ir paprastas pavyzdys – reitingavimas. Tarkime, vietoj buvusio balsavimo už patinkančias dainas tinklalapio kūrėjai nusprendžia pasinaudoti mygtuku “Like”. Juk jis ir integruojamas paprasčiau, ir nereikia rūpintis visokiais patikrinimais ir gaišti laiko programavimui. O pagal to mygtuko paspaudimus vėliau ir sudarinėsime dainų reitingus. Viskas, atrodo gražu, bet taip yra pakol Facebook Like veikia gražiai. O prisiminkime kas įvyko visai neseniai: Facebook “Like” Buttons Breaking Down Dabar jie problemą lyg ir jau išsprendė, tačiau kurį laiką “Like” mygtukai tikrai neveikė.

Google nusi’buzz’ino, Facebook užsidirbo pliusą
| | | |

Google nusi’buzz’ino, Facebook užsidirbo pliusą

Nežinau kaip jums, bet man šią savaitę interneto pasaulyje svarbiausios naujienos buvo Google Buzz paleidimas ir Facebook atnaujinimai. Tai, kad apie abu rašau viename įraše, visai ne sutapimas — niekam ne paslaptis, kad Google Buzz buvo paleistas kaip konkurentas Facebook, Twitter ir kitiems socialiniams tinklams, nors Google to tiesiogiai lyg ir neskelbia. Pradėkim nuo Google Buzz — išgirdęs apie šią tarnybą, o gal tiksliau Gmail priedą, nelikau ypatingai sužavėtas, bet laukiau jo pasirodymo mano dėžutėje. Kuo ilgiau laukiau, tuo labiau norėjau sulaukt, ypač kai pasigirdo geri atsiliepimai iš kolegų. Galiausiai trečiadienį vakare jungiantis prie Gmail ir man buvo pasiūlyta išbandyti Buzz. Atsivertęs Buzz srautą likau visiškai nesupratęs kodėl automatiškai seku kai kuriuos žmones. Daugumos jų išvis nepažinojau, turbūt todėl, kad labiau pratęs matyti jų Twitter vartotojo vardus, nei tikruosius vardus ir pavardes. Kaip ten bebūtų, vietoj išreklamuotos galimybės dalintis informacija su artimiausiais draugais, gavau krūvą nepažįstamųjų. Kliuvo ir tai, kad Buzz sraute virė kažkokia informacijos sriuba – tik ką parašyti įrašai sumaišyti su parašytais seniau ir dar pagardinti jau ir taip sekamų žmonių twitter pranešimais. Toliau atėjo eilė išbandyti kaip Buzz veikia su Google Maps programa Android telefone. Įsijungęs Buzz, nustebau, kad tiek daug buzz’erių mano mažam mieste. Pabandžiau pats ką nors parašyt ir plaukai piestu atsistojo.

Komentaras: lietuvio portretas pagal „Facebook“
| | | |

Komentaras: lietuvio portretas pagal „Facebook“

Lietuvos vartotojų didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle “Facebook” jau yra daugiau kaip 750 tūkst. Gali būti, kad ateis laikas, kai gyventojų surašymas vyks „Facebooke”, o Seimą rinksime tiesiog spausdami „Patinka” prie mums simpatiją keliančios partijos ar kandidato vardo. Ne vienas mūsų yra girdėjęs posakį: „Jei tavęs nėra Facebooke, tu išvis neegzistuoji”. Kada nors tai taps realybe. O dabar, kai šiame puslapyje savo gyvenimus švaisto beveik trečdalis Lietuvos, mūsų tautiečių veikla „Facebooke” gali puikiai pasitarnauti atliekant sociologines įžvalgas apie mus pačius. Pasitelksime į pagalbą veidaknyge.lt, kuri pateikia mėgstamiausių lietuviškų puslapių „Facebooke” statistiką. Jei kas, ką tik grįžęs iš šiltų kraštų, pradeda niurnėti, kad Lietuvoje žmonės susiraukę ir nemieli – netikėkite. „Facebook” statistika nemeluoja: lietuvaičiai labiausiai mėgsta TV parodijų laidą „Dar pažiūrėsime”, o ketvirtas tarp visų mėgstamiausių puslapių yra „Dienos anekdotas”. Dabar paaiškėja, kodėl per vakarėlius nebeįmanoma pasakoti anekdotų, nes visi juos jau yra skaitę. Žvelgdami į topą, sužinome, kad lietuviai yra labai šeimyniška tauta ir iš visų šeimos narių labiausiai mėgsta savo mamą: antrą vietą „Facebooke” okupavęs puslapis „Aš labai myliu savo mamą”. Viena dešimtuko vieta siunčia prieštaringus signalus apie lietuvaičių prigimtį: „1 narys = 0.01 Lt vaikams” turi 69888 tūkst. mėgėjų.

„Facebook“ augina nemokšas?
| | | |

„Facebook“ augina nemokšas?

Psichologas iš Olandijos Paulas Kirschneris tikina, kad jam pavyko nustatyti priežastinį ryšį tarp atsidavimo socialiniams tinklams ir moksleivių bei studentų gaunamų prastų pažymių, rašo „The Daily Mail”. Dirbdamas su viena JAV universiteto 219 studentų grupe, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 54 metų amžiaus, profesorius nustatė, kad tie, kurie ruošdami namų darbus kartu dar naudojasi ir socialiniais tinklais, gauna 20 proc. mažesnius įvertinimus. Vidutinis „Facebooko” lankytojų įvertinimas buvo 3,06 balo skalėje nuo 0 iki 4. Tuo tarpu nesinaudojančių socialiniais tinklais studentų įvertinimų vidurkis siekė 3,82 balo. Trys ketvirtadaliai studentų, „Facebook” lankytojų, atsisakė pripažinti, kad socialiniai tinklai neigiamai veikia jų akademinės veiklos rezultatus. Pasak P. Kirschnerio, „Facebook” vartotojams kartu ruošiant namų darbus reikia nuolatos blaškytis tarp komunikavimo su kitais ir užduoties sprendimo. Dėl to šie studentai daro daugiau klaidų ir sugaišta daugiau laiko nei visą dėmesį skiriantys mokslams. Be to, „Facebook” lankytojai namų darbų metu dažnai bendrauja interneto pokalbių programomis (paprastai tekstinėmis žinutėmis) bei elektroniniu paštu.

“Facebook” bylinėsis su jį parodijuojančiu “Lamebook”
| | | |

“Facebook” bylinėsis su jį parodijuojančiu “Lamebook”

Didžiausias pasaulio socialinis tinklas internete “Facebook” padavė į teismą juokingiausius ir labiausiai nevykusius jo vartotojų įrašus talpinantį portalą “Lamebook”. Socialinis gigantas sprendimą motyvuoja prekės ženklo teisių pažeidimu. “Facebook” teisininkų nuomone, 2009 m. įkurtas “Lamebook” nesąžiningai naudojasi socialinio tinklo šlove bei populiarumu, tad Marko Zuckerbergo vadovaujama bendrovė gins savo prekės ženklą. JAV įstatymai nedraudžia parodijuoti saugomus prekės ženklus, tačiau “Facebook” tvirtina, kad šis tinklalapis ne parodijuoja ar kritikuoja, o tiesiog naudojasi socialinio tinklo žinomumu. Patys “Lamebook” atkerta esantys “aiški parodija”, nepažeidžianti prekės ženklo bei juo nesinaudojanti. “Problema ta, kad “Facebook” nesuprato juokų”, – rašo “Lamebook” administratoriai, renkantys aukas teisei kovai su “Facebook”. Juokingus “Facebook” momentus skelbia ir daugiau tinklalapių, pavyzdžiui, “Failbook”. Be to, žodžiais “face” ar “book” manipuliuoja daugybė įvairiausių humoristinių bei kitų tinklalapių.

Facebook’as – susibėgimas vyno bare?
| | | |

Facebook’as – susibėgimas vyno bare?

Apibendrindamas liepos mėnesį „Kultūros subtitrų“ rubrikoje publikuotus tekstus apie Web 2.0 technologijas, daugiausia iš jų – apie Facebook’ą, Ramūnas Čičelis apie interaktyvias bendravimo priemones kalbina žurnalistą Artūrą Račą. Kodėl nesinaudojate Facebook’u? Man nereikia nei Facebook’o, nei Twitter’io. Šiuo atžvilgiu esu konservatyvus. Begalybė, šimtai ar tūkstančiai, vadinamųjų draugų, kurių dažniausia net nepažįsti, nėra man priimtini. Tai nėra mano bendravimo forma. Kai man reikia žmogaus, kai noriu jam ką nors pasakyti, mieliau rašau laišką ar skambinu. Neskelbiu savo asmeninių naujienų būriui žmonių, kurių net nesu matęs. Facebook’as kai kuriems dažnai tampa noru padidinti savo reikšmingumą, susimažinti savo vienatvę. Manau, tai nėra tikra. Facebook’e svarbiau kiekybė? Kai noriu kuo nors pasigirti ar pasidalinti, geriau bendrauju tiesiogiai. Facebook’as yra skelbimų lenta. Abu mano sūnūs bando įtikinti, kad tai – labai naudinga, padeda daugeliu atvejų, bet aš puikiausiai išsiverčiu be to instrumento. Kita vertus, jei žmonėms tai padeda, tuomet aš labai džiaugiuosi, bet man to nereikia. Kokią galią keisti žmogaus gyvenimą turi Facebook’as? Ypatingai jaunesniems žmonėms labai svarbu tai, kiek jie apie save paskleidžia informacijos, kuri išlieka virtualiojoje erdvėje ilgą laiką. Beje, tas išlikimas net nepriklauso nuo paskleidusiojo norų.