Vaizdo įranga
Animacinius vaizdus (Motion Video) į kompiuterį reikia įvesti iš vaizdo kameros ar vaizdo magnetofono, o vaizdus iš kompiuterio reikia išvesti į televizorių ar vaizdo magnetofoną. Kai kada tam skirta palyginti prastos kokybės įranga būna grafikos sistemoje.
Televizinį signalą pritaikyti kompiuteriui ir atvirkščiai gana sudėtinga, kadangi televizinis vaizdas skiriasi eilučių, jas sudarančiu taškų skaičiumi, kadrų piešimo būdu (piešiama puskadriais kas antra eilutė) ir per sekundę nupiešiamų vaizdų skaičiumi (kadrų dažniu). Televizinio vaizdo kadrų dažnis yra 25 Hz (puskadrių – 50 Hz), o kompiuterio generuojamas kadrų dažnis būna 70 ir daugiau hercų. Televizinis signalas yra analoginis, o kompiuteris naudoja tik skaitmeninius signalus. Taip pat skiriasi signalai, piešiantys vaizdą televizoriaus ir vaizduoklio ekrane. Dėl to, kad televizoriaus ekrane vaizdas piešiamas puskadriais, kad televizoriaus ekrano skiriamoji geba mažesnė ir kad kompiuterio siunčiami R, G, B signalai verčiami videosignalu, kompiuteriu kuriamas vaizdas televizoriuje dažniausiai būna blogesnis už matomą vaizduoklio ekrane.
Įvedant vaizdą, analoginis videosignalas iš vaizdo kameros ar magnetofono perduodamas į videokeitiklį (dekoderį), kuris videosignalą paverčia spalvų (R,G,B) signalais. Spalvų signalai patenka į analoginį-skaitmeninį keitiklį, kuris analoginius signalus paverčia skaitmeniniais. Jie magistrale perduodami į kompiuterio RAM ir diskinį kaupiklį bei grafikos sistemą, kuri rodo vaizdą vaizduoklio ekrane. Įvestą į kompiuterį vaizdą galima tam skirtomis programomis apdoroti ir vėl išsaugoti diske.
Išvedant vaizdą, skaitmeninis vaizdo signalas iš diskinio kaupiklio per kompiuterio RAM patenka į grafikos sistemą, magistrale – į vaizdo sistema, kur skaitmeninis-analoginis keitiklis skaitmeninius spalvų signalus paverčia į analoginius, o videokeitiklis (koderis) – videosignalu. Jeigu vaizdo sistema turi garso kanalą, panašiai įvedamas, apdorojamas ir išvedamas garso signalas.
Skaitmeninis vaizdo (pvz., filmo) signalas, kurį reikia išsaugoti diske arba įrašyti į CD-ROM, programiškai arba aparatūriškai suglaudinamas, pavyzdžiui, MJPEG procesoriumi. Išvedant suglaudintą vaizdą, jis “išskleidžiamas” ir tik tada keičiamas į videosignalą.