Optinės jungtys, pagamintos silicio CMOS lustų pagrindu, greitai įveiks elektrinių jungčių galimybių ribas. Apie šių jungčių perspektyvas žurnale „SPIE’s Magazine” svarsto Standfordo universiteto profesorius Davidas A. B. Milleris. D. A. B. Milleris anksčiau yra dirbęs Bello laboratorijoje, kur kartu su bendradarbiais atrado kvantinio ribojimo sąlygotą Starko efektą ir sukūrė pirmuosius šviesos moduliatorius su puslaidininkinių kvantinių duobių dariniais. Dabar beveik visi tolimieji ryšiai remiasi optika, o visiškai optinės technologijos užkariauja vis didesnę rinkos dalį ir artimojo nuotolio tinkluose. Ateities vietinių tinklų technologijoje, pavyzdžiui, 10 Gb Ethernete optika turėtų būti naudojama labai plačiai. Be to, duomenų perdavimo optinių jungčių jau dabar yra didelių elektroninių sistemų viduje, ypač jungiant įrangos blokus prie įvairių periferijos blokų, pavyzdžiui, atminties.

Japonijos elektronikos kompanijos, reaguodamos į rinkos poreikius, sparčiai artėja prie 40 Gb/s spartos komponentų ir perdavimo sistemų sukūrimo. „Netolimoje ateityje, kai pavyks suderinti 40 Gb/s ir 80 bangos ilgių optinio ryšio sistemas, visiems Japonijos namuose esantiems telefonams prijungti pakaks vos vienos skaidulos”, – teigia Shinzo Suzaki iš Tokijuje įsikūrusios kompanijos Fujikura. Fujikura – viena iš daugelio japonų kompanijų, kuriančių šią technologiją. Svarbiausi dalykai 40 Gb/s sistemoms yra chromatinės dispersijos ir poliarizacijos modų dispersijos valdymas”, – sako Suzaki. – „Todėl kurdami savo gaminius šiems klausimams mes skiriame daugiausia dėmesio.”