Sulaikytas Lietuvos įmones šantažavęs interneto įsilaužėlis
Nepavykus įsilaužti į Vilniaus banko informacines sistemas, sulaikytas stambaus masto turto prievartavimu įtariamas Pavelas Iljinas. Įtariamasis buvo sulaikytas Vilniaus banke, vakar, birželio 18 dieną, 16.00 valandą.
“Skaudu, kai šantažistai savo tikslams naudoja informacines technologijas ir apgaulės būdu kėsinasi į slaptus klientų duomenis”, – sakė Vilniaus banko Elektroninės bankininkystės departamento direktorius Gediminas Valančius.
Praėjusią savaitę Vilniaus banką pasiekė interneto vartotojo laiškas, kuriame buvo žadama išmokyti, kaip įsilaužti į banko informacines sistemas ir iš to pasipelnyti. Keliose nemokamose interneto svetainėse P.Iljinas siūlė interneto vartotojams už 35 tūkst. litų atskleisti keturių įmonių prisijungimo prie banko informacinių sistemų duomenis, o už 45 tūkst. litų – net 10 įmonių duomenis.
“Galime užtikrinti visus banko klientus, kad net ir mažiausia įsilaužimo į banko duomenų saugyklas tikimybė yra neįmanoma, o klientų lėšos yra visiškai saugios”, – sakė G.Valančius.
P.Iljino interneto svetainėje taip pat buvo minima, kad jis galįs įsilaužti ir į interneto portalą “one.lt” bei Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazes.
Pasaulinės kompanijos “Hewlett-Packard”, kūrusios Vilniaus banko internetinės bankininkystės saugumo sistemą, atstovas Vytautas Sereika patvirtino, kad didieji šalies bankai iš tiesų skiria didžiulį dėmesį sistemų ir savo klientų duomenų apsaugai. “Vilniaus banke įdiegti saugumo sprendimai yra vieni saugiausių Europoje, papildomam saugumui naudojami net trys apsaugos lygiai “, – sakė V.Sereika. Anot jo, analogiškos sistemos naudojamos ir saugiausiuose Šveicarijos bankuose.
G.Valančiaus teigimu, didžiausia tikimybė, kad duomenys apie internete paskelbtą informaciją buvo gauti ne įsilaužus į duomenų bazes, o kitais kanalais. “Mes nuolat raginame įmones pačias atidžiai saugoti duomenis apie savo sąskaitas, reguliariai keisti prisijungimo slaptažodžius ir taip užtikrinti dar didesnį asmens duomenų saugumą”, – sakė G.Valančius.
Pasak G.Valančiaus, per pastaruosius kelis mėnesius su bandymais šantažuoti, grasinant išplatinti įslaptintus duomenis, buvo susidurta ne kartą. Pramoninio šnipinėjimo ir šantažo atvejai, kuomet grasinama atskleisti slaptus įmonių duomenis apie klientus, gana dažni ir kaimyninėse valstybėse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. G.Valančiaus teigimu, didiesiems Estijos bankams tokius atvejus tenka spręsti net keletą kartų per metus, tačiau bandymai įsilaužti į duomenų saugyklas nepasitvirtino.
