Šriftai

Šriftų parinkimui HTML kalboje naudojama … tekstas … direktyva, nurodanti šriftus (ir jų naudojimo prioritetus) viduje esančiam tekstui. Tačiau didelė problema, kad WWW svetainės naršytojas gali neturėti nė vieno joje išvardinto šrifto (pvz., kitoje operacinėje terpėje) – ir WWW puslapio kūrėjo pastangos nueina “šuniui ant uodegos” (pvz., “Windows” 3.x versijoje naršytojas gali neturėti lietuviškų “Arial” ar “Times New Roman” šriftų, keletą “Windows” 9x šriftų galite atsisiųsti iš http://www.microsoft.com/truetype/ svetainės).

Dar tiksliau aprašyti puslapių aibės stilių ir naudojamus šriftus galima naudojant CSS (Cascading Style Sheets), apie kurią paruoštas atskiras straipsnis. Tačiau CSS priima į savo glėbį ne visos naršyklės. Tad nedidelės apimties teksto dalies (antraštei, meniu ar mygtukui) pateikimui konkrečiu šriftu (dažnai egzotišku) galima naudotis piešiniu (pvz., GIF failu). Šis metodas leidžia perteikti ir kitus, pvz., trimačius, efektus.

Ruošiant piešinius reikia tinkamai valdyti “suliejimo” (anti-aliasing) režimą, kuris leidžia teksto raidžių kraštams sklandžiai “įaugti” į foną. Tai pašalina “rastro” problemas. Tačiau “anti-aliasing” yra neveiksnus mažų dydžių šriftams, nes tekstas pernelyg “išplaukia”. Be to, naudojant “anti-aliasing” režimą sukuriama daugiau spalvų ir GIF piešinių failai labai padidėja. Palyginkite “anti-aliasing” veikimą šiuose dviejuose pavyzdžiuose su dviem skirtingo dydžio šriftais.

Taip pat neužmirškite, kad teksto, pateikto piešiniais neindeksuoja paieškos sistemos – tad būtinai direktyvoje naudokite ALT parametrą, o piešinio failui suteikite labai prasmingą vardą