Samdyti hakeriai kovos už laisvę
JAV Atstovų rūmams pateiktas svarstyti įstatymo projektas, pagal kurį šalyje turėtų būti įsteigtas Visuotinės interneto laisvės biuras. Per dvejus ateinančius metus jo veiklai būtų skirta per 100 mln. dolerių. Šios lėšos būtų naudojamos įvairiausioms prieš cenzūrą internete nukreiptoms priemonėms kurti ir naudoti.
Įstatymo projektą pateikęs respublikonas Christopheris Coxas tikisi, kad pasitelkus hakerių sprendimus ir taktiką pavyks paversti niekais kai kurių režimų – pavyzdžiui, Kinijos, Vietnamo, Birmos, Laoso, Šiaurės Korėjos ir kt. – pastangas riboti bei cenzūruoti pasaulinio tinklo vartojimą. Coxas ir jo pasekėjai tvirtina, kad internetas yra pats galingiausias demokratizavimo ir laisvo apsikeitimo idėjomis variklis visoje žmonijos istorijoje. Tačiau informacijos technologijų pažanga suteikia ir technines galimybes riboti jo sklaidą.
Labiausiai jomis naudojasi didžiausia interneto cenzorė – Kinija. Valdžios pastatyta “didžioji kinų ugniasienė” atkerta nuo “nepadorių” ir politiškai “netinkamų” tinklapių didžiumą šalies interneto vartotojų. Palyginti neseniai po visą pasaulį plačiai nuskambėjo žinia, kad Kinijoje, be kitų svetainių, buvo pradėta blokuoti ir paieškos sistema “Google”. Tiesa, šiuo metu tokio sumanymo atsisakyta, bet išradingieji kinai užblokavo “Google” pateikiamus kiniškus tinklapius.
Pasauliniu tinklu šiuo metu naudojasi apie 46 mln. kinų. Per paskutinius 2 metus 25 žmonės buvo suimti už “nelegalią veiklą” internete. Valdžios kontroliuojami interneto paslaugų teikėjai verčiami blokuoti interneto tinklapius pagal saugumo tarnybų pateikiamus sąrašus ir informuoti apie netinkamą vartotojų elgesį. Rinkdamas bei platindamas draudžiamo pobūdžio informaciją geriausiu atveju gali būti įtrauktas į juoduosius sąrašus. “Didžioji kinų ugniasienė”, pro kurią prasibrauti į išorinį pasaulį vis sunkiau, jos statytojų manymu, turėtų sumažinti “uždrausto vaisiaus” ieškotojų entuziazmą. Tačiau sustabdyti pavyksta ne visus.
Prieš metus JAV hakerių iniciatyva buvo pradėta ieškoti būdų, kaip galima būtų įveikti Kinijos interneto cenzūravimo sistemą. Tinkamiausiu buvo pripažintas tiesioginio sujungimo (P2P) tinklų modelis. Bandomąjį tokios programos, pavadintos “Triangle Boy”, variantą praėjusį balandį pristatė Kalifornijoje įsikūrusi kompanija “SafeWeb”. Ji suteikia galimybę vartotojams naršyti internetą per šifruojamų duomenų kanalą. Projektą finansavo JAV žvalgybos tarnybos. Vėliau prie “SafeWeb” kuriamų anticenzūrinių priemonių prisidėjo ir “Amerikos balsas”, siekdamas, kad klausytojai Kinijoje turėtų galimybę pasiekti užblokuotą radijo stoties tinklapį.
Tačiau kinų specialiosioms tarnyboms pakanka vien to fakto, kad interneto vartotojai naudojasi šifruotais duomenimis. Reikėjo kitokio sprendimo. Kanadietis programuotojas Paulas Baranowskis sukūrė programą “Peekabooty”. Kai ją naudojantis internautas pabando prisijungti prie užblokuoto tinklapio, “Peekabooty” “užuolankom” suranda ieškomą informaciją ir persiunčia ją vartotojui. Dar vienas sprendimas – “Dynaweb”, sukurtas bendromis amerikiečių ir JAV gyvenančių kinų pastangomis, leidžia pasiekti užblokuotas svetaines ir parsisiųsti norimus dokumentus. Pekino cenzoriams sunku jį įveikti, nes “Dynaweb” portalo skaitmeninis adresas pernelyg dažnai keičiamas, kad jį būtų galima efektyviai užblokuoti.
Pavieniai asmenys ar organizacijos, ieškantys spragų “didžiojoje kinų ugniasienėje”, gali tikėtis rimtesnės finansinės paramos, jei Atstovų rūmai nuspręstų pradėti pasaulinę kovą už interneto naudojimo laisvę. Tačiau skeptikai sako, kad tuo tikslu skiriami milijonai gali susigerti kaip į smėlį be didesnės naudos, nes kažin ar internetas pats savaime gali atsukti cenzūros varžtus ar išklibinti politinį režimą. Tai padaryti gali tik žmonės, kurių absoliuti dauguma Kinijoje interneto dar nė neragavo.
