Kompiuteris negali savarankiškai galvoti, todėl vartotojas įvesties įrenginiais turi perduoti jam įvairias komandas, nurodymus, informaciją, kurią reikia apdoroti.

Prie įvesties įrenginių priskiriami šie: klaviatūra, pelė, valdymo rutulys, skaitlys, valdymo svirtis (dažniausiai naudojama žaidžiant kompiuterio žaidimus), vertiklis, šviesos pieštukas, sensorinis ekranas, balso atpažinimo įrenginys ir t.t.

Klaviatūra yra pagrindinis įvesties įrenginys, naudojamas raidėms, skaičiams ir kitiems simboliams įvesti į kompiuterį ir jam valdyti. Ji panaši į rašomosios mašinėlės klaviatūrą, tik turi papildomų specifinių klavišų.

Pagal klavišų skaičių klaviatūra skirstoma į du tipus:

1. standartinę, kartais dar vadinamą XT tipo klaviatūrą, turinčią 92 klavišus;

2. išplėstą, arba AT tipo, klaviatūrą, kurioje yra 101 – 102 klavišai;

Pagal paskirtį klavišai grupuojami į:

1.teksto rašymo, arba pagrindinius;

2.valdymo;

3.funkcinius;

4.papildomus skaitmeninius.

Teksto rašymo klavišais rašomos raidės, skaičiai, kiti simboliai. Kadangi skiriasi įvairių šalių abėcėlės ir ir tradicijos, teksto rašymo klavišai klaviatūroje išdėstomi nevienodai: 14 ir 15 parodyta analogiška klaviatūra “Owerty”. Prancūziška klaviatūra vadinama “Azerty”. lietuviškos raidės išdėstomos įvairiai: dažniausiai Lietuvoje naudojama angliška, o lietuviškos raidės išdėstomos skaičius atitinkančiuose teksto rašymo klavišuose (ą – klaviše 1, č – klaviše 2, ę – 3, ė – 4, į – 5, š – 6, ų – 7, ū – 8, ž – =). Tada skaičiai rašomi spaudžiant papildomus skaitmeninius klavišus. Kiti mėgsta lietuviškas raides išdėstyti nenaudojamų lietuviškoje abėcėlėje klavišuose (q, w, x, …) bei pasikartojančiuose teksto rašymo ženklų klavišuose. Šiuo metu jau yra sukurtas lietuviškos klaviatūros standartas, kuris numato tokį raidžių išdėstymą. Tokio tipo klaviatūromis 1BM firma planuoja aprūpinti mokyklas. Bet lietuviškų raidžių kodai neatkeliauja kartu su operacinėmis sistemomis (“Windows 95” jau turi juos), todėl klaviatūros simboliams keisti reikalinga papildoma programinė įranga (“Lir”, “Winlika”, ir pan. ).

Valdymo klavišai dažniausiai būna pilkesni negu teksto rašymo. Jais galima:

1. mažąsias raides keisti didžiosiomis arba atvirkščiai (laikant nuspaustą klavišą Shift laikinai keičiamas didžiųjų arba mažųjų raidžių rašymą, o paspaudus klavišą Caps Lock visą laiką rašomos mažosios arba didžiosios raidės);

2. įvesti eilutę, arba patvirtinti komandą (klavišu Enter);

3. valdyti ekrane žymeklį (klavišu Page Up, Page Down, Home, End.

4. įvykdyti tabuliaciją (klavišu Tab);

5. ištrinti tekstą (klavišais Backspace, delete);

6. pakeisti taisymo režimą (klavišu Insert);

7. popieriaus lape atspausdinti ekrano vaizdą (klavišu Print Screen);

8. laikinai sustabdyti programą (klavišais Pause, Break);

9. įvykdyti įvairias papildomas komandas (pvz.

Nuspaudus kartu klavišus Alt, Ctrl ir Delete, kompiuteris atliks operaciją, vadinamą kartotiniu paleidmu arba “trijų klavišų kombinacija”) bei užrašyti ekrane papildomus simbolius.
Papildomi skaitmeniniai klavišai vykdo kai kurių valdymo klavišų funkcijas, arba nuspaudus klavišą Num Lock (šviečia indikatorius Num Lock) rašo skaičius. Šiais klavišais patogu įvesti skaičius, nes klaviatūra panaši į skaičiavimo mašinėlę.

Funkciniai klavišai priklauso nuo programų kūrėjų, kompiuterių vartotojų ir vykdo įvairias programos komandas. Pavyzdžiui, daugelyje programų klavišu F1 išsikviečiamas žinyno langas (Help).

Klaviatūros klavišai ant matricos (plokštės su laidininkais, išdėstytais eilutėmis ir stulpeliais) eilučių ir stulpelių susikirtimo taškų. Speciali mikroschema nuolat tikrina, ar paspaudus klavišą nesužadinta matrica. Jei klavišas paspaustas ar laikomas nuspaustas, tai iš stulpelio bei eilutės numerio sudaromas klavišo vietos kodas ir siunčiamas į sisteminį kompiuterio bloką apdoroti.

Views All Time
Views All Time
4056
Views Today
Views Today
1
0 0