Priklausomybė nuo interneto
Atsiradus kompiuteriams ir internetui, žmonės džiaugėsi: internetu galima tiesiogiai bendrauti su bendraminčiais iš viso pasaulio, naudotis bibliotekomis, diskutuoti, surasti reikalingą informaciją, žaisti.Tačiau psichologai vis dažniau vartoja terminą “priklausomybė nuo interneto” ir pastebi, kad kompiuteris daugeliui atstojo tiesioginį bendravimą. “Priklausomybė nuo interneto” terminas pirmą kartą pavartotas prieš aštuoniolika metų. Iki šiol Pasaulio Sveikatos Organizacija dar nėra pripažinusi priklausomybės nuo interneto kaip ligos, tačiau psichologai pripažįsta: klientų, nesusitvarkančių su šiuo įpročiu, nuolat daugėja.
Nebesugeba savęs kontroliuoti
Pasidomėjus, kas pirmiausia parodo, kad žmogus yra linkęs priklausyti nuo informacijos, bendravimo internetu, psichologai aiškina, kad tai nepriklauso nuo naršymo internete trukmės. Esą vieni internautai save laiko priklausomais nuo interneto, naršydami po dvidešimt valandų per savaitę, o kiti, internete praleisdami dvigubai daugiau laiko, nieko blogo čia neįžvelgia. “Svarbiausia, kiek žalos interneto vartojimas daro žmogaus gyvenimui: ar kyla dėl to konfliktinių situacijų, problemų šeimoje, darbe, mokykloje, kiek tai paveikia tarpusavio santykius. Anot psichologų, vienas iš priklausomybės simptomų – kontrolės praradimas. Tiek alkoholikai, narkomanai ar lošėjai nebesugeba kontroliuoti savo elgesio, tiek nuo interneto priklausomi asmenys užsibūna tinkle ilgiau nei buvo numatę. Žmonės taip įsitraukia, kad pamiršta laiką.
Atsiranda priklausomybės nuo interneto pasekmių
Psichologai internetu pasiekiamą informaciją, bendravimą vadina dvidešimtojo amžiaus pabaigoje atsiradusiu nauju narkotiku. Atsiradus kompiuteriams ir internetui, visi džiaugėsi, kad internetas suartins žmones – gali tiesiogiai susisiekti su bendraminčiais iš viso pasaulio, skaityti knygas, ieškoti įvairių patarimų, pagalbos, diskutuoti forumuose. Tačiau psichologai sako, kad realybė dažnai atskleidžia atvirkštinį variantą. Tyrimai rodo, kad interneto mėgėjai daug mažiau laiko praleidžia su kitais žmonėmis, palygint su retai internetu bendraujančiaisiais. Jiems sunkiau mokytis, suprastėja jų darbinė veikla. Psichologai primena, kad ilgai “internete sėdintiems” žmonėms atsiranda ir neigiamų fizinių pasekmių: sutrinka miegas, mityba, tokie žmonės mažai juda. Jiems būdingos ir psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, depresija, socialinės fobijos, įvairios priklausomybės.
Priklausomybė nuo amžiaus nepriklauso
Šiuo metu sunku būtų tiksliai atsakyti, kiek žmonių yra priklausomų nuo interneto. Įdomu tai, kad pirmieji priklausomybę nuo interneto pastebi darbdaviai – naudojimasis internetu asmeniniais tikslais mažina darbo našumą. Remiantis metodais, naudojamais kitų priklausomybių skaičiui nustatyti, daroma tokia išvada – nuo penkių iki dešimties procentų besinaudojančiųjų kompiuteriais gali būti potencialiai priklausomi nuo interneto. Psichologai skaičiuoja penkias priklausomybės nuo interneto rūšis: kompulsyvus elgesys tinkle, informacinė perkrova ir priklausomybė nuo kompiuterio, kiberseksuali ir kibernetinių tarpusavio santykių priklausomybė. Į kokią nors socialinę grupę įsitraukęs žmogus virtualioje erdvėje yra kur kas drąsesnis nei realiame gyvenime. Jis atvirai ir drąsiai reiškia savo nuomonę, susikuria kitą savęs vaizdą, paslepia savo tikrąją tapatybę. Specialistai teigia, kad priklausomybė nuo interneto gali atsirasti visokio amžiaus žmonėmis, neatsižvelgiant nei į išsilavinimą, nei į socialinę ar ekonominę jų padėtį.
Kaip save valdyti?
Psichologai siūlo kiekvienam vartotojui kompiuteryje įsidiegti programas, kurios kartkartėmis primena, kiek laiko jis jau naršo tinkle. Tokios programos yra skirtos tam, kad vartotojas galėtų stebėti savo naudojimosi internetu įpročius, mastą ir suprastų, kada jau reikia kreiptis profesionalios pagalbos. Paradoksas – turintieji problemų dėl interneto vartojimo pagalbą gali gauti taip pat internetu. Tam yra sukurta įvairių “virtualių klinikų”.
