Pašto programa Mutt

Įžanga
Mutt – pati geriausia iš mano matytų pašto programų. Tiesa, mūsų skoniai gali skirtis. Mutt yra skirta ne tik Linux’ui, bet ir visai Unix operacinių sistemų šeimai ir tęsia geriausias Unix tradicijas. Viena iš šių tradicijų — „programa turi daryti vieną darbą ir daryti jį gerai“. Mutt darbas — ne siųsti ir gauti paštą, bet pateikti jį vartotojui. Pilnavertę Unix pašto sistemą sudaro kelios nepriklausomos programos:

MTA (Mail Transfer Agent) — rūpinasi laiškų transportavimu iš vienos sistemos į kitą. Pvz.: sendmail, qmail, exim, postfix.
MDA (Mail Delivery Agent) — rūpinasi laiškų patalpinimu vietinių vartotojų pašto dėžutėse. Pvz.: procmail, mail.local, /bin/mail.
MUA (Mail User Agent) — pateikia paštą vartotojui. Pvz.: Mutt, pine, elm.
Tiesa, Mutt taip pat turi POP3 bei IMAP protokolų palaikymą, tad ji užgriebia šiek tiek daugiau nei įprastas MUA funkcijas. Ką gi, šie protokolai (ypač IMAP) nelabai įsipaišo į tradicinę sistemą. IMAP atveju Mutt leidžia su nutolusia pašto dėžute elgtis taip kaip su lokaliais aplankais (folders), tačiau POP3 atveju atskiros programos (pvz., fetchmail) naudojimas suteiktų daugiau galimybių ir patogumo.

Kuo Mutt ypatinga
Mutt dirba tekstiniame režime, tad ji yra universalesnė (pvz., galima paštą skaityti prisitelnetinus prie kito kompiuterio) ir patogesnė.

Iš karto galime pastebėti kelis privalumus:

Laiškų grupavimas pagal diskusijas (threading). Nepaprastai patogi savybė, egzistuojanti kiekvienoje Usenet naujienų peržiūros programoje, tačiau retokai pasitaikanti pašto programose.
Laiškų išskyrimas spalvomis — pas mane tamsiai žalia spalva rodomi mano, o viesiai žalia — man skirti laiškai. Raudonai rodomi laiškų dublikatai (paveiksle jų nėra), kuriuos atpažįsta procmail pagal pasikartojančią Message-Id: antraštę (header). Žinoma, visa tai galima susikonfigūruoti pagal savo poreikius.
Paveiksle nesimato kitų privalumų:
Didžiulis konfigūravimo lankstumas. Spalvos, klavišai, automatinis antraščių pakeitimas (pvz. galima nurodyti vieną From: adresą siunčiant asmeninius laiškus ir visai kitą siunčiant laiškus į konferencijas) ir t.t.
Aktyvus pašto standartų palaikymas (pvz., automatinis perkodavimas iš svetimos kodavimo lentelės į vietinę rodant laiškus; MIME; PGP).
Pašto konferencijų (mailing lists) palaikymas, pvz. atskiri klavišai “atsakyti asmeniškai” ir “atsakyti viešai”.
Galimybė rodyti ne visus laiškus, o tik atitinkančius tam tikrą kriterijų (pvz. asmeniškus ar pasiųstus į konkrečią vieną konferenciją).
Štai dar vienas paveikslėlis, rodantis Mutt laiško peržiūros režime:

2 pav. Mutt laiško peržiūra. Dėl rėmelių bei fono žr. paaiškinimą prie ankstesnio pav. Vienas dalykas, kurio čia nesimato — skirtingo lygio citatos rodomos skirtingomis spalvomis, o www/el. pašto adresai tekste išryškinami. Visa tai, žinoma, galima konfigūruoti.

Mutt ir lietuvių kalba
Vienas iš malonių Mutt bruožų — puikus el. pašto standartų palaikymas. Todėl su lietuvių kalba parašytais laiškais problemų nebūna. Beveik. 🙂 Problemų gali iškilti, jei laiško siuntėjas pažeidžia standartus, pvz., pasiųsdamas lietuvišką laišką, parašyta naudojantis ISO-8859-13 lentele, bet antraštėje užrašydamas neteisingą kodavimo lentelę (paprastai ISO-8859-1).

Visais kitais atvejais Mutt nėra lygių. Tereikia pasiekti, kad pati sistema žinotų ISO-8859-13 lentelę (šiais laikais visos Linux distribucijos turi ją aprašantį failą /usr/share/i18n/charmaps/ kataloge), užkrauti šią lentelę atitinkantį šriftą (tai priklauso nuo konkrečios situacijos — ar tai bus Linux konsolė, ar xterm langas, ar Microsoft Telnet programa) ir apie tai pranešti Mutt’ui komanda

:set charset=iso-8859-13

Patogiausia, žinoma, šią komandą įrašyti į .muttrc konfigūracinį failą. Tokiu atveju dvitaškio eilutės pradžioje nereikia.

Mutt 1.1 ir naujesnės versijos turi dar vieną kintamąjį — send_charset, kuris nurodo, į kokią lentelę reikia perkoduoti išsiunčiamus laiškus (tuo atveju, kai visi simboliai laiške patenka į 7 bitų ASCII lentelę, pastaroji ir bus nurodoma, nes ji yra universaliausia ir plačiausiai palaikoma). Nuo Mutt 1.3 versijos galima kaip send_charset reikšmę nurodyti kelias koduotes, atskirtas dvitaškiais. Tuomet Mutt pasirinks pirmąją, kuria galima atvaizduoti visus jūsų laiške naudojamus simbolius. Pavyzdžiui, nurodžius

:set send_charset=”us-ascii:iso-8859-1:iso-8859-13:utf-8″

laiškai be lietuviškų raidžių keliaus us-ascii arba iso-8859-1 koduote.

Pastaba dėl versijų: Mutt versiją sudaro trys skaičiai x.y.z. Versijos, kurių vidurinis skaitmuo nelyginis, yra „eksperimentinės“, skirtos tik labai drąsiems, norintiems naujausių galimybių bei nebijantiems galimų problemų vartotojams.

Jei jums iškils problemų su „Windows-1257“ lentele parašytais laiškais, pabandykite į savo .muttrc failą įrašyti štai tokią eilutę:

charset-hook windows-1257 cp1257

Beje, Mutt nuo 1.3.13 versijos gali šnekėtis su jumis ne tik angliškai, bet ir lietuviškai (arba kitomis kalbomis). Tereikia nustatyti shell kintamąjį $LANG, pvz.:

$ export LANG=lithuanian

Pastaba: dažnai žmonės prieštarauja lietuviškų raidžių vartojimui laiškuose, dėl to, kad jie skaito paštą prisijungę per telnetą prie, tarkime, universiteto serverio. Aš padariau tokį eksperimentą: iš Windows 98 kompiuterio su standartine Microsoft Telnet programa prisijungiau prie savo Linux sistemos ir pasileidęs Mutt’ą pabandžiau sau išsiųsti laišką su lietuviškomis raidėmis. Rezultatą matote antrame paveiksle viršuje. Tiesa, minėtame Windows 98 kompiuteryje buvo įdiegtas LitWin98 paketas (iš www.kada.lt/litwin/), tad gal tik su juo Telnet programa sugeba parodyti lietuviškas raides? Nors mano nuomone šis paketas turėtų būti instaliuotas kiekviename kompiuteryje — jis yra nemokamas bei leidžia naudotis visų mėgstamu „Baltic“ (raidės vietoje skaičių) ir mano mėgstamu „Programmers“ (miręs klavišas + lotyniškos raidės) klaviatūros išdėstymais. Ačiū autoriams!

Copyright © 2002 Marius Gedminas