Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas

Poskyrio tikslas

Suprasti, kaip ir kokiomis priemonės galima padėti sukurti tinkamą darbo aplinką: dažnos pertraukos, tinkamas vaizduoklių, kėdžių ir klaviatūrų išdėstymas, pakankamas apšvietimas ir vėdinimas.

Žinoti apie netinkamos darbo aplinkos žalą: nuolatinės įtampos žalą (angl. RSI), akių įtampą, kurią sukelia ekrano mirgėjimas, problemas, susijusias su bloga kūno padėtimi.

9.3.1. Elektromagnetinės spinduliuotės prevencija

Elektromagnetinė spinduliuotė kompiuterizuotoje darbo vietoje bus mažiausia, jei:

• naudojama kokybiška kompiuterinė įranga;
• darbo aplinkoje įrengiama kokybiška organizacinė technika, o rečiau naudojama įranga iškeliama už darbo vietos ribų;
• tinkamai sutvarkyta darbo vieta;
• darbo vietoje dirba spinduliuotės problemą išmanantys darbuotojai.
• Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas, būtina laikytis tokių biologinės apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės principų:
• apsauga atstumu – jei patalpoje aptinkama padidinta spinduliuotė, darbo vietą būtina perkelti į tokią vietą, kur nustatytas mažiausias spinduliuotės šaltinio poveikis;
• apsauga laiku – jei tenka dirbti padidintos elektromagnetinės spinduliuotės aplinkoje, būtina joje būti trumpiausią laiką;
• elektromagnetinės spinduliuotės lygio mažinimas – naudoti ekranavimą, įžeminimą, iškelti iš darbo vietos nebūtiną įrangą, išjungti kitus padidintos spinduliuotės šaltinius arba juos pakeisti.

Kompiuterizuotą darbo vietą rekomenduojama organizuoti pagal 9.1 paveiksle parodytą schemą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jungimo į tinklą vieta būtų kuo toliau nuo dirbančiojo.

9.1 pav. Įrangos išdėstymas kompiuterizuotoje darbo vietoje; čia: 1 – klaviatūra, 2 – sisteminis blokas,

3 – displėjus, 4 – spausdintuvas, 5 – apšvietimo lempa, 6 – telefonas-faksas, 7 – kėdė.

Parenkant patalpas kompiuterizuotai darbo vietai įrengti, būtina laikytis tokių reikalavimų, kurie padeda sumažinti elektromagnetinės spinduliuotės lygį:

1. Patalpa turi būti parinkta labiausiai nutolusi nuo išorinių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių (galingų transformatorių, skirstymosi spintų, galingų apkrovų elektros kabelio, radijo perdavimo įtaisų ir t.t.). Visais atvejais rekomenduojama ištirti elektromagnetinių laukų lygius patalpoje, projektuojant čia kompiuterizuotas darbo vietas.

2. Ant langų esančias metalines grotas būtina įžeminti, nes jos gali veikti kaip elektromagnetinę spinduliuotę priimanti antena.

3. Grupines kompiuterizuotas darbo vietas rengti žemutiniuose aukštuose. Tada pastate jų įtaka elektromagnetinės spinduliuotės požiūriu bus mažiausia.

4. Patalpose projektuojant darbo vietų išdėstymą, reikia laikytis tokių reikalavimų:

• kiekvienoje darbo vietoje turi būti užtikrinamas įžeminimas (arba trilaidė linija su trečiuoju laidu, sujungtu su žeme). Kištukinių lizdų įžeminimo kontaktą galima naudoti, jei jo patikimumas patvirtinamas įžeminimo varžos matavimu, o ir eksploatuojant nereikės dažnai įjungti ar išjungti;
• visiškai nepageidautinas maitinimas viena linija, apeinančia patalpą visu perimetru, nes dėl to gali išaugti magnetinio lauko stipris 5 Hz-2kHz dažnių srityje;
• maitinimo linijas pageidautina išvedžioti ekranuojančiuose metaliniuose loveliuose arba vamzdžiuose;
• grupinio jungimo vietose turi būti ekranuoti skydeliai su pakankamu kištukinių lizdų kiekiu; lizdai turi būti daugiausiai ir vienodai  nutolę nuo darbo vietų;
• grupinėse vietose jungti ne daugiau 2-3 vartotojų;
• pageidautina, kad kištukiniuose tinklo lizduose būtų galima keisti sisteminio bloko ir displėjaus kištukų poliarumą. Tai leistų parinkti kištukų orientaciją, kad elektromagnetiniai laukai darbo vietose būtų mažiausi.

Neteisingai įrengus elektros maitinimą darbo vietoje, elektrinių ir magnetinių laukų šaltiniais gali būti ne tik displėjus, sisteminio bloko impulsinis maitinimo šaltinis, tinklo maitinimo kabeliai, bet ir išoriniai įrenginiai: klaviatūra, spausdintuvas, modemas.

9.3.2. Praktinės rekomendacijos

Pateiksime keletą praktinių patarimų, kurie padės sumažinti elektromagnetinių laukų stiprį darbo vietoje.

1.  Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės ir elektrostatinio lauko šaltiniai – displėjus ir sisteminis blokas – darbo vietos ribose turi būti nutolinti nuo vartotojo taip, kad tai netrukdytų normaliam jo darbui.

2.  Turi būti užtikrintas patikimas sisteminio bloko ir maitinimo šaltinio įžeminimas ir tai turi būti periodiškai tikrinama. Taip pat tikslinga sisteminį bloką įžeminti ne tik per įžemintąjį kištuko kontaktą, bet sujungti atskiru laidu su įžeminimo kontūru patalpoje.

3.  Vartotojas turi būti toliausiai nuo tinklo kištukinių lizdų ir maitinimo laidų. Nerekomenduojama naudoti ilgintuvus ir kilnojamuosius tinklo filtrus. Visiškai nerekomenduojama naudoti dvilaidžių ilgintuvų ir įrenginių su trijų kontaktų kištukais, kurių įžeminantysis kontaktas nesujungtas su žeme. Tai leistina, jeigu sisteminiam blokui įrengtas atskiras įžeminimo laidas.

4.  Ekrano filtras turi būti patikimai įžemintas ir periodiškai tikrinamas. Tinkamiausia vieta ekrano filtrui įžeminti yra sisteminio bloko korpusas (po varžtu, kur tvirtinamas maitinimo šaltinis). Kituose elektros maitinimo sistemos taškuose įžeminti nerekomenduotina.

9.3.3. Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika

Formaliai kalbant, kompiuterizuotą darbo vietą galima tirti ir vertinti kaip sistemą „žmogus-kompiuteris”. Tokios sistemos veiksmingumas priklausys nuo abiejų komponentų darbo efektyvumo. Žmogaus darbo našumas priklauso nuo jo sveikatos būklės. Būtina siekti, kad darbas kompiuterizuotojoje darbo vietoje turėtų mažiausią poveikį dirbančiojo sveikatai. Čia reikia įvertinti tris pagrindinius dalykus:

• regėjimą – vartotojas turi dirbti neįtempdamas žvilgsnio ir nevargindamas akių;
• nugarą – sėdėjimas ir judesiai darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių;
• psichika – vartotojas darbo vietoje turi jausti visapusišką komfortą, nes kompiuteris gali tapti psichologinės įtampos bei streso šaltiniu.

Darbui prie kompiuterio būdinga, kad tenka stebėti smulkius objektus ekrane, kai akiratyje yra dideli kontrastai, vaizdas neryškus, mirgantis. Dažnai tenka žiūrėti į skirtingu atstumu esančius objektus – klaviatūrą, ekraną, dokumentus. Atlikus matavimus nustatyta, kad žvilgsnis šokinėja nuo 15 iki 50 kartų per minutę. Itin dažnas akies perfokusavimas įvairiems atstumams bei ryškumo kontrastams laikomas vienu iš labiausiai negatyvių darbo su displėjumi veiksnių. Be to, ekrane dažnai atsispindi kiti daiktai. Visa tai labai vargina akis ir kenkia regėjimui.

Asmeninių kompiuterių ergonominė sauga apibūdinama individualaus informacijos atvaizdavimo priemonių normomis, t.y. displėjų reikalavimais vaizdo parametrams. Atlikti tyrimai parodė, kad žmogaus, dirbančio prie ekranų, saugos svarbiausios sąlygos yra teisingas displėjų regimųjų parametrų ir darbo vietos apšvietimo sąlygų parinkimas. Neteisingai parinktas ekrano ryškumas ir apšvietimas, ženklų kontrastas, ženklų ir fono spalvos, esantys ekrano blyksniai, vaizdo mirgėjimai bei virpėjimai sukelia regėjimo pablogėjimą, galvos skausmus, padidina fiziologinę bei psichologinę apkrovą. Nustatyta, kad paaugliams, dirbantiems prie nekokybiškų ekranų, regėjimas per metus susilpnėdavo net viena dioptrija.

Ergonomikos specialistai nustatė, kad nėra tokios idealios darbo padėties, kurioje būdamas žmogus praleistų visą darbo dieną. Daugumai dirbančiųjų pakankamai komfortabili yra tokia darbo vieta, kurioje galimos bent dvi padėtys. Kėdės, monitoriaus ir klaviatūros padėtis visada turi atitikti atliekamo darbo pobūdį, dirbančiojo antropologinius duomenis bei įpročius. Neturi būti nepatogių padėčių ar ilgalaikių įsitempimų.

Vienas iš susirgimų, susijusių su monotonišku darbu prie kompiuterio, yra besikartojančio įsitempimo pažeidimai (angl. RSI – Repetitive Strain Injury), kurių prevencijai būtina tinkamai įrengti darbo vietą.

Dabartiniu metu rinkoje pasirodė įvairių kompiuterizuotai darbo vietai skirtų specializuotų baldų, specialistai juos projektuoja, įvertindami darbo vietos ergonomikos organizavimo parametrus. Pagrindiniai reikalavimai darbo vietos organizavimui – darbo ir poilsio režimui, darbo aplinkai, monitoriaus ir darbuotojo sąveikai – yra išdėstyti Lietuvos higienos normoje HN 32-1998.

Būtina pabrėžti, kad nei tvarkingas monitorius, nei kokybiškai organizuota kompiuterizuota darbo vieta negali visiškai panaikinti rizikos faktoriaus dirbančiojo sveikatai.

Būtina sąlyga, kad kiekvienas darbuotojas būtų supažindintas su higieniniais darbo kompiuterizuotoje darbo vietoje reikalavimais ir jų laikytųsi. Būtina laikytis darbo ir poilsio režimo – daryti pertraukas, atlikti rekomenduojamus specialius akių ir kitokius fizinius pratimus.

Kompleksiškas visų čia išvardytų reikalavimų įvertinimas leis užtikrinti sistemos „žmogus-kompiuteris” veiklos veiksmingumą, o atskiri darbuotojai darbo vietoje jaus mažiausią rizikos faktorių savo sveikatai.