| |

Tinklų operacinių sistemų struktūra

Tinklo operacinė sistema (OS) sudaro bet kurio skaičiavimo tinklo pagrindą. Kiekvienas kompiuteris tinkle yra autonominis, todėl tinklų OS plačiąja prasme galima suprasti kaip atskirų kompiuterių operacinių sistemų visumą, sąveikaujančių pranešimų apsikeitimo ir resursų paskirstymo, remiantis bendromis taisyklėmis – protokolais, tikslu. Siaurąja prasme tinklo OS – atskiro kompiuterio OS, suteikianti jam galimybę dirbti tinkle.

| | |

UNIX

UNIX – daugiauždavininė daugiavartotojiška OS. Tai nėra patogi vartotojui OS, todėl ją nedažnai galima rasti paprasto vartotojo kompiuteryje. Jos priešininkai charakterizuoja ją kaip pasenusią, daugumoje naudojančią archaišką tekstinį interfeisą. UNIX šalininkams tai yra galingiausia, lanksčiausia ir tuo pačiu metu stabiliausia OS iš visų egzistuojančių šiuo metu. Kaip paprastai, abu požiūriai teisingi iki tam tikros ribos, o tiesa kažkur vidury. Kadangi UNIX operacinė sistema turi labai daug versijų, ji gali dirbti daugelyje aparatinių platformų, pradedant paprasčiausiu personaliniu kompiuteriu su Intel 80386 procesoriumi ir baigiant specializuotomis darbo stotimis. Tinklo OS UNIX yra vieno rango, t.y. kiekvienas tinklo kompiuteris turi galimybę kaip gauti priėjimą prie kitų kompiuterių resursų, taip ir pateikti bendram naudojimui nuosavus resursus.

| | |

Linux – vartai į Internetą

O Linux serverio pagrindu galima surinkti labai neblogus vartus į Internetą. Privalumai akivaizdūs: Visas administravimo darbas sutelktas vienoje vietoje. Dėl ko pakanka rimtai rūpintis tik vieno kompiuterio saugumu. Visokie “hakeriai” iš Interneto negali tiesiogiai prieiti prie vartotojų kompiuterių. Mažiau erdvės paliekama vartotojų saviveiklai Internete, galinčiai privesti prie informacijos nutekėjimo. Praeitų punktų pasekmė – gerai sukonfigūravus vartus, galima beveik nebesirūpinti vartotojų kompiuterių saugumu. Nebūtina turėti savo kompiuterių specialisto šiam reikalui. Vartus saugiai per Internetą, naudodamas SSH (www.cs.hut.fi/ssh/) gali administruoti nutolęs vartotojas. Trūkumas būtų toks, kad ne kiekviena programa moka dirbti per tarpininką. Tačiau darbinių programų rinkinį galima susirasti. WWW naršyklės visos moka dirbti per tarpininkus, paštui ir naujienų grupėms tinka bet kokios programos, FTP, IRC, daugeliui kitų servisų irgi galima rasti programų mokančių dirbti per tarpininką.

| | |

Lietuviška Linux konsolė

Tai yra Linux’o konsolės lituanizacijos paketo užuomazga. Čia rasite lietuvišką (bei rusišką) šriftus bei lietuviškus klaviatūros išdėstymus.

README.lt lietuviškas aprašymas (Latin-7)
consolefonts/ šriftai
consoletrans/ kodų lentelės
keytables/ klaviatūros išdėstymai
scripts/ pora (gal būt) naudingų, bet nebūtinų skriptų
utilities/ įvairios programėlės, padėjusios man sukurti šį paketą

| | |

Debian GNU/Linux

Mano pažintis su kompiuteriais prasidėjo nuo MS-DOS. Vėliau atsirado ir Windows 95. Kažkur tuo metu man į rankas pateko dvi knygos apie Unix operacinę sistemą. Perskaitęs jas likau sužavėtas. Galios, elegantiškumo, paprastumo. Kitaip tariant, Unix filosofijos. Supratau, jog viskas, kas man patiko MS-DOSe, tėra menki Unix atspindžiai. Kiek vėliau man į rankas pakliuvo Žargono failas, kurį „prarijau“ su dideliu malonumu. Sužinojau, kas yra hakeriai (nemaišykite su tais mažvaikiais H4x0rAiS, kurie taip pat save mėgsta vadinti “hakeriais”) ir panorau tokiu tapti. Skaitydamas How To Become A Hacker radau ten patarimą išbandyti Linuxą ar kokį kitą laisvą Unix kloną.

| | |

Vokietijoje atsisakoma Windows ir pereinama prie Linux

Vokietijos miesto Švebiš-Halio, esančio netoli Štutgarto, merija priėmė nutarimą municipalinėse įstaigose visiškai atsisakyti Microsoft programinės įrangos ir naudoti tik Linux OS. Švebiš-Halio įstaigų kompiuteriuose bus įdiegtos SuSe Linux operacinės sistemos. Taip pat nuo šiol Linux operacine sistema bus valdomi ir savivaldos turimi IBM eServer xSeries serveriai. Taigi, net 400 kompiuterių nuo šiol dirbs su SuSe Linux.

| | |

NT ar Linux?

NT stengiasi įprastą “Windows” aplinką perkelti į serverį, kur sistemos administratorius gali spragsėti pele konfigūruodamas serverio aplikacijas. Kartu NT pateikia ir priemonių rinkinį, skirtą WWW svetainių kūrimui. VBScript lankstumas ir galimybių visuma yra didelis IIS privalumas, pvz., visai nesunku panaudoti klausimų-atsakymų COM objektą. Ir kai WWW svetainės lankomumas nėra milžiniškas, o daug jos turinio generuojama iš DB ir WWW sprendimų kūrėjai turi gerą “Microsoft” produktų naudojimo patirtį – NT tinka, kai norima greitai sukurti sudėtingos struktūros WWW svetaines.

| | |

Linux + Playstation 2

Jungtinėse amerikos valstijose operacinė sistema Linux ateina į Playstation 2 kompiuterius. Nuo gegužės Sony parduotuvėse bus pradėtas pardavinėti komplektas, kainuojantis 199 dolerius. Jame bus 40 Gb talpos kietas diskas, tinklo korta, klaviatūra, pelė bei Linux (for Playstation 2) Version 1.0. Pasak Sony atstovo ši naujovė nepakeis namų kompiuterio. Ji tik leis kurit Linux programas, tinkančias platformai Playstation 2.

| | |

Galingiausias pasaulyje UNIX serveris

IBM pristatė galingiausią pasaulyje UNIX serverį, taip užbaigdama penkerius metus trukusias pastangas sukurti naują UNIX sistemų klasę. Ši klasė sujungia naujausius atradimus mikroprocesorių srityje ir “mainframe” technologijas. IBM p690, pavadintas “Regatta”, iš esmės keičia padėtį UNIX serverių rinkoje ir kainuoja perpus mažiau už ką tik “Sun” išleistą “Fire 15K”. “Prieš penkerius metus IBM pradėjo iš naujo kurti UNIX serverį, ir šiandien pateikiame novatorišką technologiją, anksčiau nematytą UNIX sistemose,- sako Rod Adkins, IBM pSeries generalinis direktorius. – Šiuo metu UNIX rinkoje dar nėra ir, matyt, greitai nebus produkto, kuris šiam serveriui prilygtų galia, patikimumu ir lankstumu vykdant skirtingas užduotis. Kitas mūsų siekis – IBM “mainframe” technologija pakeisti “Intel” technologijomis pagrįstų serverių rinką.”

| | |

Naują Linux distributyvą pristatė kompanija SuSe

Kompanija SuSe pristatė aštuntą savo Linux distributyvo versiją. Vartotojams sistema tapo prieinama balandžio viduryje. Tarp svarbiausių atnaujinimų – darbastalio aplinka KDE3, pagerintas įdiegimas ir praplėstos multimedia galimybės. SuSe Linux 8 nuo ankstesnių versijų skiriasi geresnėmis kompiuterio konfigūracijos aptikimo savybėmis, darbu su disko skirsniais. Kaip sako gamintojai, naujajame distributyve yra automatinis aptikimas ir įdiegimas tokios aparatūros kaip spausdintuvas, garso plokštė ar TV imtuvas.