Kompiuteriai ir negalavimai

Publikacijos sentencija:
“TV yra prietaisas, leidžiantis žmonėms, kurie neturi ką veikti, stebėti tuos, kurie negali ką veikti”. Fredas Alenas

Šis straipsniukas parašytas remiantis žmogaus, beveik 30 metų dirbusio su kompiuteriais, nuomone. Tačiau pirmiausia įsiklausykite į šiuos žodžius:
Ar niekad nepastebėjot, kad ilgą laiką dirbant pele, ypač terpėse, panašiose į “Windows”, jaučiate skausmą rieše? Bent man ranką maudžia visą dieną… Padėti gali pagalvėlės rankoms, tik bėda, kad beveik visos jos gaminamos iš labai dvokiančios gumos, – kaip ir padėkliukai pelei.

Dirbdamas konsultantu, aš į kompiuterio ekraną žiūriu didesnę dienos dalį. Ir ačiū Dievui, kad man dar neskauda akių, o nugarą skauda tik dėl netinkamos padėties snaudžiant ant automobilio sėdynės. Ir aš dar neturiu kompiuterinio pirštų drebėjimo sindromo. Aš anksčiau maniau, kad pirštų drebėjimo priežastis yra silpni ar pavargę jų raumenys, tačiau neseniai chiromantas išaiškino, kad dažnai taip atsitinka ir dėl netaisyklingos sprando laikysenos. Tad labai svarbu, kaip mes žiūrime į monitorių. Jo centras turi būti mūsų akių lygyje.

O padėti nuo šio negalavimo gali (nepatikėsit) vitamino B-6 metabolitas, t.y. Pyrodoxal 5 fosfatas, kurį daugelis žmonių įsisavina daug geriau, nei patį B-6 vitaminą.

O ar pagalvojote, kaip rengiatės? Ar apranga netrukdo kraujo cirkuliacijai rankose? Ar nenešiojate aptemptų megztinių, ir marškinių ankštomis rankovėmis ir t.t.? Kraujas po jūsų kūną išnešioja deguonį ir nuneša pašalinimui kenksmingas medžiagas. Jei jam tai trukdote, jos kaupiasi. O gal, kai nedirbate, jūsų rankos “ilsisi” ant aštrių stalo briaunų. Kartais šiuo atveju gali padėti paprasčiausia aukštesnė kėdė.

Senais gerais laikais (kai dar nebuvo “Windows” ir panašių terpių) visi dirbo su terminalais juodame fone rodžiusiais žalias arba gintarines raides) buvo nustatyta, kad šviesos atspindžiai nuo apšvietimo lempų akių raumenų įtempimą didina 20%. Tad visada stenkitės, kad ekrane būtų mažiau atspindžių ir jūsų kompiuteris būtų šešėlyje. Tai viena iš priežasčių (o ne kažkoks mistinis spinduliavimas), kodėl naudingi ekrano filtrai.

Daug vandens prabėgo nuo tų dienų, o sprendimas – padaryti visą ekraną vienu dideliu spindinčiu margu stačiakampiu. Žinoma, “Windows” leidžia parinkti spalvų derinius, tačiau aš retai sutikau tokius “didvyrius”, kurie šiam tikslui būtų ieškoję “valdančiosios panelės” (“Control Panel”), o jei kuris ir pakeisdavo, tai parinkdavo tokias spalvas, kad nuo jo ekrano norisi bėgti kuo toliau, ir, kaip Orfėjui, niekada neatsigręžti.

Daugelis stebisi, kodėl mano ekranas visada juodas (tiesa šį šaltą pavasarį aš jį padengiau lapų žaluma). “Ach!” – taria jie, tačiau juoda spalva mane mažiau vargina. Tokioje aplinkoje aš galiu dirbti per 10 val., o nuo žėrinčio ekrano pavargstu jau po kelių valandikių.

Nemažai žmonių mėgsta didinti savo ekrano intensyvumą, – dažnai reguliatorių pasukdami iki pat galo. Venkite to! Neleiskite varginti akių. Pavargę akys ekrano fone regi įvairias plaukiojančias dėmeles, o tai tikrai nepadeda darbui.

Visada pailsėkite… Kaip puiku, jei anapus ekrano kabo raminantis paveikslas – jei į jį laiks nuo laiko pakeliate akis, manau, pakilęs produktyvumas greitai atperka jo įsigijimo išlaidas. Be to, žiūrint į vieną vietą vieni raumenys labiau pavargsta nei kiti. Tad laikas nuo laiko (kas pora valandų) kaitaliokite ekrano padėtį – pakelkite ar nuleiskite.

Kai kurie ekrano mirgėjimai gali “vesti iš proto”. Ypač dirbant “non-interlaced” režimu (jį galima pakeisti iškvietus “Windows” terpės “Control Panel” komponentą arba aparatūriškai, kai kas sakys, kad nuo to nukenčia skiriamoji geba, bet taip yra ne visada).

Nors kai kurie šio mirgėjimo nepastebi, kitiems jis tikra kančia. Mat “non-interlaced” ekrano mirgėjimas yra artimas vadinamajai “K-bangai” – mūsų smegenų atpažinimo signalui, pranešančiam apie atpažintą daiktą ar reiškinį, kad smegenys nutrauktų atpažinimo procesą. Gal dėl šios priežasties daugelis žmonių nejaukiai jaučiasi prie kompiuterio skųsdamiesi, kad nuo jų “kvailėja”. Tikriausiai priežastis ne asmuo, o kompiuteris. Ir jei darbui nereikia spalvų, geriau surasti monochrominius (vienaspalvius) monitorius, kurių palaipsniui atsirandantis vaizdas tikrai nesukels panašių nemalonių pojūčių.

Daug dirbantiems su kompiuteriu labai dažni ašarų plėvelės vidurinio – vandeninio sluoksnio pažeidimai, galintys sukelti sausų akių sindromą. Jo požymiai: akis degina, raižo, graužia, niežti, tarsi į jas būtų pripilta smėlio. Nuolat dirbantys su kompiuteriu kartais pajunta, kad akys greitai pavargsta, bijo šviesos, jaučia šalto oro sroves. Tai gali sukelti rimtą ligą.

Nereikia, kad visą dieną verktume – upeliais srūvančios ašaros labiau reikalingos kaip iškrovos priemonė. Tiesiog akys sudarytos taip, kad jų paviršių turi nuolat dengti ašarų plėvelė, kurios storis apie 7-10 mikronų. Ji užtikrina aiškų ir ryškų vaizdą, drėkina ir nuplauna receptorius, perneša reikalingas maisto ir pašalina kenksmingas medžiagas, turi komponentų, kurie saugo akis nuo bakterijų. Savijauta gali pablogėti netekus net dalies šių “nematomų” ašarų, kurių kiekis mažėja senstant. Žiūrėjimas pradeda varginti, atsiranda nemalonūs pojūčiai, o vėliau rimta ilgalaikė liga – sausų akių sindromas.

Akių sausumas yra dažnas moterims po menopauzės (nutrūkus mėnesinėms). Raminamieji, migdomieji, kraujo spausdimą mažinantys ar didinantys jo pralaidumąir kai kurie vaistai nuo artrito irgi gali būti šio sutrikimo priežastis. Jį gali sukelti ir alergija akių lašams ar akių uždegimas, blokuojantis ašarų latakus.

Kai akys įtemptai žiūri, pvz., į ekraną, jos mirksi daug rečiau. O mirksėjimas padeda ašarų plėvelei tolygiau pasiskirstyti akių paviršiuje. Tai tarsi jūros bangų skalaujami krantai – visada drėgni. jei jūra labai rami – pakrantės smėlis greitai išdžiūva. Retai mirksint akys daugiau laiko būna atviros, todėl išgaruoja daugiau ašarų. Stenkimės dažnai pamirksėti – bent jau praeinančiai bendradarbei… Taip pat yra specialių vaistų sausoms akims – “dirbtinių ašarų”.

O sausų akių sindromas gali sukelti ir kitų ligų, pvz, galima pradėti jausti ir burnos ertmės sausumą – pirminis Sjongeno sindromas. Tokie žmonės dažnai serga ir vilklige, sklerozės ligomis ir net Laimo bei kitomis ligomis. Kaip atsakas į akių “sausrą” gali būti ir padidėjusi ašarų gamyba. Bet jei akių vokai yra labai ploni ir susiraukšlėję, o jų raumenys – silpni, tai ašaros dažnai išteka lauk nedrėkindamos akių. Šį sutrikimą gali sukelti ir lakrininių (ašarų) kanalų uždegimas ar užsikimšimas, neleidžiantis išdžiūti perteklinėms ašaroms, nes jos nukreipiamos į nosį.

Sausas akis dažnai lydi ir blefaritas (skausmingas akių vokų kraštų uždegimas). Dėl dar nenustatytų priežasčių kai kurių žmonių šalia blakstienų esančiose liaukose gaminasi per daug akių tepimo skysčio ir tai sudaro geras sąlygas veistis bakterijoms. Vokai parausta, skauda ir peršti, raštai traiškanoja ir dar labiau erzina odą. Blefarito gydymas gali trukti mėnesius ir net metus – dažniau tai ne gydymas, o nuolatinis traiškanų šalinimas. Tik tikro uždegimo atveju skiriami tepaliukai ir purškiami antobiotikai. Tad tikrai reikia pasisaugoti – sausos akys nėra toks nekaltas negalavimas.

Regėjimas yra svarbus kompiuterių vartotojams, tad bent kas metai pasitikrinkite akis, o kas keli mėnesiai – kraujo spaudimą. Kai kurie negalavimai (pvz., diabetas, aterosklerozė ar aukštas kraujo spaudimas) tiesiogiai veikia akis. Saugokite jas nuo tiesioginių saulės spindulių – visad po ranka turėkite saulės akinius, kurie sulaiko ultravioletinius spindulius (vien tamsūs akiniai be minėtos savybės gali atlikti meškos paslaugą ir tik pakenkti).

Nuolatinis stresas didina kraujo spaudimą, kuris sukelia galvos skausmus ir kitus nemalonius pojūčius, veikia inkstus ir gali pažeisti akių kraujo indus (dugną) – jie greičiau sensta ir praranda elastingumą. Norėdami jo išvengti, nevalgykite sūraus ir rūkyto maisto, fermentinių sūrių, venkite gyvulinių riebalų ir nepiktnaudžiaukite kava. Daugiau žalumynų, daržovių ir vaisių, baltos liesos mėsos (žuvies ar vištienos, bet be odos), o jeigu bėda spiria – nevenkite ir maistą pagardinkite pretražolėmis, kmynais, krapais (ir kitais karpytlapiais prieskoniais), valgykite svogūnus ir, YPAČ, česnakus. Labai padeda pipirmėčių arba kmynų arbata (apie kraujo spaudimą ir kitus su sveikata susijusius klausimus aptarsime kituose vėlesniuose straipsneliuose).

Mažiau riebalų – mažiau cholesterino kraujyje. Tai padeda išvengti ir aterosklerozės, kuri turi įtakos ir akims, kurių kraujo indai turi tą pačią struktūrą kaip ir kitos kraujagyslės ir juose taip pat kaupiasi riebalai bei cholesterinas. Kraujo indų pralaidumo sumažėjimas silpnina regėjimą.

Visų blogos savijautos priežasčių suradimas nėra lengvas uždavinys. Kartais gali atsiliepti ir skutimosi mašinėlės ar plaukų džiovintuvo vibracija. Tad kantriai išnagrinėkite visus galimus faktorius ir bandykite, nes gera savijauta yra vienintelė produktyvaus darbo prielaida.

Jūsų gyvenimas jūsų rankose. Susikurkite sau patogią aplinką. Tik tada galėsite iš tikro GERAI dirbti ir daugiau padaryti. Jei to nepavyksta, gal geriau paieškoti kito darbo. Tik nereikia varginti savęs. Kai darbas patinka, smegenys išskiria daugiau endorfino ir kitų medžiagų, todėl mažiau pavargstate ir esate daugiau SAVIMI. Nieks kitas nepasirūpins jūsų sveikata labiau, nei jūs patys. Darbas neturi kenkti jūsų kūnui, kurio kito nenusipirksite, kaip megztinio, kompiuterio ar mašinos.

Simptomai

Ne vienas, ilgėliau dirbantis su kompiuteriu, galėjo pajusti tokius nemalonius simptomus:

• skaudančios, perštinčios, pavargusios i džiūstančios akys;
• išskydęs ar besidvigubinantis vaizdas;
• po ilgesnio žiūrėjimo į ekraną neaiškiai matomi tolumoje esantys daiktai;
• galvos ir sprando skausmai;
• sunku perkelti žvilgsnį nuo dokumento prie ekrano;
• sunku koncentruoti dėmesį į ekrane esančius piešinius;
• spalvų dėmės akyse ir vaizdai net tada, kai nuo ekrano atitraukėte žvilgsnį;
• padidėjęs jautrumas šviesai;

Ką galima padaryti?

Keisti darbo įpročius:

1. kas 10 minučių bent 10-iai sekundžių nukreipkite žvilgsnį į tolumoje esančius daiktus;
2. bent kas dvi valandas truputį pasivaikščiokime (geriausia išėję į lauką), leisdami akims ir kūnui truputį pailsėti;
3. laikas nuo laiko pasukiokite ratais akis, pamirkčiokite (geriausia bendradarbei) ir keliolika sekundžių pabūkite užsimerkęs;
4. jei nešiojate akinius ar kontaktines linzes, pasitikrinkite, ar jie tinkami darbui su kompiuteriu, nes dažnai jie būna pritaikyti spausdinto teksto skaitymui.

Monitorius

Monitorius turi būti 45-75 cm atstumu nuo akių. Daugelio žmonių noras pastatyti monitorių rankos atstumu yra teisingas. Jei ekrane negalite įskaityti smulkių raidžių, padidinkite šrifto dydį (“Windows 95” terpėje tai galima nesunkiai padaryti darbalaukio tuščioje vietoje spragtelėjus dešinį pelės klavišą, pasirinkti “Properties” meniu įrašą ir “Setings” kortelėje nustatyti “Large fonts”. Šriftų dydį leidžia keisti ir WWW naršyklės).

Monitoriaus viršus turi būti akių aukštyje (arba truputį žemiau), kad žiūrėtume truputį į apačią – kitaip netrukus pradės skaudėti sprandą. Dulkės ekrano paviršiuje sumažina kontrastą ir padidina elektrostatinį krūvį. Taip pat jos gali sukelti atspindžius – tad pasistenkite, kad jų niekad nebūtų.

Klaviatūra

Klaviatūra turi būti tiesiai prieš monitorių alkūnės atstumu. Jei ji yra kampu, asmuo ekraną ir ją stebi atskirai ir todėl greičiau pavargsta. Riešas turi remtis į kietus paviršius, t.y. nekyboti ore. Dokumentus pasidėkite šalia monitoriaus tame pat aukštyje ir tuo pačiu kampu – tada akims nereiks nereiks prisitaikyti kiekvienąkart, kai perkeliamas žvilgsnis.

Baldai turi būti priderinti konkretiems asmenims. Keliai ir alkūnės turi ilsėtis. Kojos turi remtis į grindis. Kas 10-15 minučių darykite trumpas 30 sekundžių pertraukėles. Venkite ilgą laiką būti vienoje padėtyje (pvz., dirbant pele ar kalbant telefonu).

Apšvietimas

Norėdami pasitikinti atspindžius, atsisėskite prieš išjungtą monitorių – jame išvysite spalvų atspindžius ir kitus vaizdus (tarp jų ir save), kurių dirbdami nepastebite. Blogiausia, kai ryškiausios šviesos šaltiniai nebūtų toje pat linijoje su ekranu. Išjunkite kai kurias (arba visas) viršutines šviesas arba bent nulenkite žemyn monitoriaus ekraną, kas šiek tiek sumažina atspindžius.

Ekrano filtrai irgi gali pagelbėti, bet prieš juos naudodami, įsitikinkite, kad jie nesumažina ekrano ryškumo. Bet kuriuo atveju aplinkos apšvietimas neturi viršyti ekrano balčiausios spalvos intensyvumo.