Interneto etiketas
Geras dalykas tas internetas. Jei moki ieškoti, jame galima rasti praktiškai viską, ko tik reikia. Pradedant vertinga (arba šiaip įdomia) informacija, baigiant gausybe naujų draugų, bičiulių ir šiaip virtualių pažįstamų. Kaip kam, o man internetas yra šiek tiek ir darbo vieta: prižiūriu tvarką interneto svetainės www.vaikam.lt pokalbių kanale. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl sumaniau pakalbėti apie interneto etiketą. Juo labiau, kad neseniai buvo puiki proga apie tai pamąstyti. O buvo taip… Kokią devintą ryto į pokalbių kanalą įšoko vaikas. Dar spėjau pagalvoti, kad jam turbūt informatikos pamoka – mačiau, kad jis jungiasi iš vienos gana žinomos mokyklos adreso. Tačiau pasakyti jam nieko nespėjau: jis (o gal ten buvo ji?) pratrūko keiktis tokiais riebiais ir rinktiniais žodžiais, kad man akys prie monitoriaus taip ir prilipo. Ir visai ne todėl, kad nebūčiau tokių žodžių girdėjusi (tiksliau, mačiusi). Keikūnų pasitaiko ne taip ir retai. Nustebino tai, kad tas žmogus jautėsi visiškai nebaudžiamas ir nematomas – tarsi būtų į pokalbių kanalą su skraidančia lėkšte šleptelėjęs marsietis, kuris, pasakęs viską, ką tik nori, galės mauti atgal į savo lėkštę ir nebaudžiamas dumti atgal į savo Marsą. Tiesą sakant, panašiai ir atsitiko. Riebiai išsikeikęs, jis (ar visgi ji?) tiesiog uždarė tą langą ir paspruko. O aš likau pokalbių kanale. Ko gero, turėjau jaustis nekaip. Bjaurus juk jausmas, kai tave nežinia dėl ko iškoneveikia, ar ne? Taip ir jaučiausi – kokią pusę minutės. O tada pagal adresą, iš kurio jungėsi keikūnas, susiradau jo mokyklos telefoną ir… Taip, paskambinau ir papasakojau, kas nutiko. Nusprendžiau, kad blogai, kai žmogus negerbia ne tik savęs ir pašnekovo, bet ir savo mokyklos. Ir ko gero net nežino, kad savo mokyklos vardą teršia. Kol kas negirdėjau, kuo baigėsi ta istorija, bet tikiuosi, kad mokyklos informatikos mokytojai visgi sugebėjo mokiniams išaiškinti bent jau pirmąją interneto etiketo taisyklę.
Taisyklė Nr. 1. Internetas – vieša vieta!
Net jei atrodo, kad internete gali nebaudžiamas daryti viską, ką tik nori, taip nėra. Dažnai ten esi net labai neblogai matomas. Pokalbių kanalų, forumų, komentuojamų puslapių ir pan. administratoriai visada turi galimybę tave susekti. Ir jei elgiesi netinkamai, jie gali, pavyzdžiui, uždrausti tau ten patekti. Arba gali pasielgti taip, kaip pasielgiau aš – pranešti apie tavo elgesį tiesiogiai tavo tėvams ar mokytojams. Žinoma, kartais gali pavykti išnešti sveiką kailį, bet… Čia maždaug tas pats, kad krėsti kiaulystes miesto gatvėje vidury baltos dienos. Vieną kitą kartą galbūt gali ir pasisekti, bet jei tai darysi nuolat, būtinai galų gale įkliūsi. Ir nesitikėk, kad niekas nemato, kas tu. Net jei pasikeisi slapyvardį, tave atpažinti nebus labai sunku – kiekvienas kompiuteris turi savo „parašą“. Be to, forumų ar pokalbių kanalų administratoriai dažnai iš poros žodžių atpažįsta „senus draugus“ – nereikia ir į adresus žiūrėti…
Taisyklė Nr. 2. Internete elkis taip, kaip elgtumeisi realiame gyvenime!
Tai logiška pirmosios taisyklės išvada. Internetas nėra kokia nors kita planeta. Tai yra tiesiog bendravimo priemonė ir tiek. Panaši į telefoną, paprastus laiškus ir t.t. Arba tiesioginį bendravimą. Todėl forumuose, pokalbių kanaluose, straipsnių komentaruose ir pan. kalbėk taip, kad nebūtų gėda susitikus tą žmogų jam tą patį pasakyti į akis, nesislapstant kitapus monitoriaus. Nepamiršk, kad panorėję tavo tėvai taip pat gali ne taip jau sunkiai aptikti, ką tu rašai internete, kaip ir su kuo bendrauji. Patikėk, beklajodamas po virtualias platybes „pėdsakų“ palieki daugiau nei pakankamai! Ar tikrai neraudonuotum, jei jie visa tai pamatytų? Auksinė bendravimo (ir ne tik internetinio) taisyklė – elkis su kitu taip, kaip nori, kad būtų elgiamasi su tavimi!
Taisyklė Nr. 3. Nepalikinėk internete asmeninės informacijos!
Tai jau greičiau ne etiketo, bet saugumo klausimas. Žmonių internete būna visokių. Ir dažnai negali būti tikras, kas ten, „kitame laido gale“. Gana dažnai pasitaiko tokių, kurie mėgsta tiesiog pasityčioti, iškoneveikti kitą. Panašių į tą, apie kurį pasakojau straipsnio pradžioje. Tačiau kol jis šiaip keikiasi, gali tiesiog pasukioti pirštą prie smilkinio ir pamiršti tai. Visai kas kita, jei būsi spėjęs jam pasiguosti kokiomis nors asmeninėmis savo bėdomis. Arba papasakojęs, kas esi, ką veiki, davęs savo telefoną ar adresą. Tada problema gali tapti visai reali, gali sulaukti realių skambučių, vizitų, patyčių ir terorizavimo. Jau nekalbant apie tai, kad, tarkim, pasigyręs savo nauju kompiuteriu ir pasakęs namų adresą, kitądien namus gali rasti apvogtus. Ir panašiai… Apskritai, prieš skelbdamas bet kokią asmeninę informaciją apie save, pasitark su tėvais. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei nutarei susitikti su kokiu nors virtualiu pažįstamu. Papasakok apie tai tėvams ir paklausk jų nuomonės. Ir į susitikimą geriau eik su suaugusiu palydovu, tarkitės susitikti kur nors viešoje vietoje, dieną. Taip visiems bus geriau…
Taisyklė Nr. 4. Nešiukšlink!
Taip, kai kas tikrai mėgsta internete pašiukšlinti. Be abejo, tau yra tekę gauti visokių reklaminių laiškų ir pan. Tačiau šiukšlės ne tik jie. Kai kas turi įprotį draugams siuntinėti visokius „juokelius“, „stebuklingus laiškus“ ir t.t. Kartais tai gal ir neblogai. Bet prieš siųsdamas pagalvok, ar pats norėtum tokį dalyką gauti. Kita šiukšlių rūšis – reklamos. Daugelis pokalbių kanalų, forumų, interneto puslapių turi specialius filtrus, kurie automatiškai neleidžia rašinėti interneto puslapių ar kanalų reklamų. O jei ir ne, už tai vis tiek gali būti išmestas lauk. Kaip ir už to paties teksto kartojimą, rašymą didžiosiomis raidėmis (internetiniame bendravime didžiosios raidės tolygios šaukimui), besaikį žaidimą su teksto spalvomis ar šriftais, labai ilgus tekstus ir t.t.
Be abejo, taisyklių galima prigalvoti ir daugiau. Turbūt kur nors ir yra prigalvota. Tačiau tai jau bus panašu į pamokslavimą. Be to, ilgų ir sudėtingų taisyklių niekas nei skaito, nei atsimena. Todėl jei iš to, ką perskaitei, visiškai nieko galvoje neužsiliko, pakaks ir to, kad prisiminsi svarbiausią bet kurio etiketo taisyklę: gerbk tą, su kuriuo bendrauji! Gal mūsų internetiniame amžiuje to ir pakaktų. O visa kita yra išmokstama… arba tiesiog atleidžiama!
