Interneto bendruomenė

Interneto bendruomenė atitinka pilietinės visuomenės sampratą ir yra viena iš pilietinės visuomenės laisvanoriškos asociacijos formų. Ji iškilo kartu su naujausiomis technologijomis, kurios pagrindė naujas organizacijos bei komunikacijos formas. Interneto bendruomenės komunikacija vyksta virtualioje realybėje – Internete, o jos ypatingumas apsprendžia ypatingas, palyginti su kitais pilietinės visuomenės institutais, normas bei sankcijas.

Interneto technologijos pasaulyje masiškai prasidėjus personalinių kompiuterių erai. Nuo 1992 metų Interneto technologijos pradėjo vystytis ypatingai sparčiai -1997 metais Interneto tinkle buvo apie 19.6 milijonų kompiuterių iš daugumos pasaulio kraštų. Tikslus vartotojų skaičius pasaulyje nėra žinomas, tačiau manoma, kad jų yra apie 60-90 milijonų. Interneto tinklas jungia 195 pasaulio valstybes. Interneto bendruomenė – globalinė bendruomenė.

Internetas atlieka informacines bei komunikacines funkcijas. Per Internetą galima bendrauti su kitais žmonėmis, dalyvaujauti diskusijose, siųsti arba gauti informaciją, dirbti. Internete yra daug informacinių sistemų, pvz.: WWW, Gopher, WAIS ir pan. Populiariausia pasaulyje informacinė sistema – “World Wide Web”.

Internete galima dalyvauti sinchroninėse bei asinchroinėse konferencijose. Pokalbių sistema su daugeliu vartotojų vadinama IRC (Internet Relay Chat). Kanalas – tai virtuali vieta, “kambarys”, turinti pokalbio temą. Šis kanalas skirtas “plepėjimui” su daugeliu žmonių iš įvairių pasaulio kraštų vienu metu (bendraujama renkant tekstą klaviatūroje). IRC nėra ribojamas nei vartotojų, nei kanalų skaičius.

Lietuvoje Internetas atsirado 1991 metais. 1992 metų balandžio mėnesį buvo sukurtas tarpmiestinis kanalas Kaunas-Vilnius ir trys organizacijos (Matematikos ir Informatikos institutas, Vilniaus Universitetas ir Kauno Technologijos Univeristetas) sujungtos į vieną tinklą. 1994 metais sausio mėnesį tarptautiniam ryšiui pradedamas naudoti palydovinis kalnalas Vilnius-Oslo, tačiau komercinės Internet tinklo paslaugos Lietuvoje nebuvo teikiamos iki 1995 metų rugsėjo mėnesio. Interneto rinka ir jo panaudojimas Lietuvoje sparčiai plečiasi: 1996 metų gale Lietuvoje prie Interneto buvo prijungta apie 5000 kompiuterių, Internetu naudojosi apie 20 000 vartotojų, medžiagą pateikinėjo apie 200 serverių.

Konferencijos – Interneto bendruomenės nevaržomos komunikacijos vieta. Į koferencijas siunčiami straipsniai, žinutės ir klausimai tam tikra tema. Konferencijos suskirstytos pagal įvairius interesus. Lietuvoje yra keletas serverių, kurių dėka galima dalyvauti daugiau nei 3000 įvairių užsienio konferencijų; 300 lietuviškų konferencijų, kurių tematika siejasi su žemės ūkiu ar buitimi bei 40-yje konferencijų religijos bei filosofijos temomis. Konferencijų dalyviai turi laikytis tam tikrų taisyklių, kurios yra tapę elgesio normomis. Kai kurios konferencijos yra kontroliuojamos – jų turinį nustato ne patys vartotojai, o keli jas prižiūrintys žmonės.

Pasaulinis tinklas plečiasi ir tampa vis labiau komercinis ir prieinamas plačiajai visuomenei – anksčiau juo daugiausia naudojosi studentai bei mokslininkai. Kuriamos naujos bei tobulinamos senos Internet bendravimo priemonės, padedančios greitai surasti reikiamą informaciją, kurios kiekis auga geometriniu greičiu. WWW galima rasti beveik viską – oficialią šalių vyriausybių informaciją ir įstatymus, įmonių katalogus, universitetų programas, muzikos naujienas, anekdotus, informaciją apie religiją ir t.t. Internetas tapo visuotinai vartojamu ir tapo nauja veiksmų arena, kurioje atsirado naujos grupės – “hakeriai”, “crakeriai”, elektroninio pašto vagys, kurie pasisavina tai, kas netinkamai padėta, ar siunčiama.

Kartu su Internetu sparčiai vystosi ir įvairios Interneto bendruomenės. Hacker’iai – bene geriausiai organizuota Interneto bendruomenė, vienijanti asmenis, kurių normos skiriasi nuo visuotinai priimtinų normų. Hacker’ių veikla gerai išvystyta – jie netgi turi savo atspausdintus vadovėlius. Hacker’iai bendrauja ir keičiasi informacija ne fizinėje, bet virtualioje realybėje, kuri pagrįsta laisvos ir nevaržomomos komunikacijos pricipais: kalbos bei informacijos laisve. Jie skverbiasi į uždaras kompiuterines sistemas, siekdami gauti žinias arba informaciją ir tuo tikslu jie nuolat studijuoja naujausias kompiuterines bei informacines technologijas. Hacker’iai turi savo hierarchinę struktūrą: jie skirstomi į newbie(pradedančiuosius), medium(vidutinius), good(pažengusius) ir elite(elitą). Norint pasiekti tam tikrą statusą, reikia dalyvauti rungtyje – per tam tikrą laiką atlikti tam tikrą užduotį. Pasiekus aukščiausią statusą, komunikacija su žemesnio statuso nariais nutrūksta. Hacker’iai yra solidarūs, keisdamiesi informacija – progaminės įrangos kopijomis, kodais, virusais ir pan. Kiekvienas turi savo nick’ą (pravardę) bei vartoja bendrą kalbą – basic’ą. Jeigu vienas iš gurpės narių pažeidžia bendras normas, solidariai taikomos griežtos sankcijos – blokuojamas elektroninio ryšio kanalas ir pan. Hacker’ių veikla kartais yra nelegalaus pobūdžio: jie siekia pasisavinti, pakeisti ar pažeisti jiems nepriklausančią informaciją.

Phreaks’ ai yra hacker’ių atmaina, kurios dėmesio centre – telefono linijos. Jie gadina telefono linijų aspaugą – ieško būdų kaip nemokamai naudotis telefoninio ryšio paslaugomis siunčiant klaidingus signalus į telefono stotis ir netgi naudoti telefono linijas kaip elektros šaltinius, tačiau taip pat veikia ir už Interneto ribų – atrakina mašinas, liftus, spynas, gamina sprogmenis, t.y. jų veikla nėra susijusi vien su informacinėmis technologijomis, tačiau tiek hacker’ių ir phreak’ų veiklai reikalingos abiejų sričių žinios.

Cracker’iai gauna programinę įrangą iš hacker’ių ir sugadina jos apsaugos sistemą – parenka kodus, padaro programą tinkamą vartojimui ir tada ji perduodama piratinių kopijų platintojams. Jų veikla be abejo labai nuostolinga programų gamintojams. Pirmieji cracker’iai Internete atsirado 1980 metais, o Lietuvoje apie 1992 metus.

Devintojo dešimtmečio pradžioje Internete pasirodė elektroninio pašto chuliganai – mail bombers, kurie siunčia anoniminius laiškus arba labai didelį informacijos kiekį į savo aukos elektroninio pašto dėžutę, arba virusais užkrėstu laiškus. Lietuvoje elektroninio pašto chuliganų veikla labai suaktyvėjo pradėjus veikti Atviros Lietuvos Fondo serveriui. Programų, vadinamų virusais, kūrėjai platina virusus Internetu. Lietuvoje jie atsirado 1991 metais, bet jų veikla nėra tokia aktyvi, kaip kitų Interneto grupių.

Internetas įtakojo naujų mobilizacijos bei asociacijos formų iškilimą bei vystymąsi, naujų interesų formavimąsi. Interneto bendruomenė Lietuvoje atsirado ir sparčiai vystosi kartu su informacinėmis komunikacijomis nuo 1992 metų ir yra globalinės Interneto bendruomenės dalis. Internete kuriasi utopinės bendruomenės vienijančios įvairius interesus, kurias galima pavadinti naujais pilietinės visuomenės institutais. Šių bendruomenių spartus augimas Lietuvoje evoliuciniu socialinio kismo periodu bene ryškiausiai parodo poskomunistinio bendrabūvio imitacines bei inovacines socialinio kismo tendencijas.

Renata Pradzevičiūtė