Europos Sąjunga kuria kibernetinę policiją
Europa ketina susivienyti kovoje su beveidžiu ir visur esančiu priešininku – kibernetiniu nusikalstamumu. Europos Sąjunga šią savaitę paskelbė planus sukurti specialią agentūrą, kuri artimiausiu metu atsidurs pagrindiniame šios kovos fronte.
Tačiau, kaip rašo agentūra BBC tai įvyks tiktai tuo atveju, jei Europos Parlamento biudžeto komitetas realiai asignuos 25 milijonų eurų sumą, kurią buvo nuspręsta išskirti naujojo padalinio reikmėms per pirmuosius penkerius metus.
Dar 10 milijonų eurų gaus valstybės, netrukus turėsiančios prisijungti prie Europos Sąjungos. Šios valstybės dalyvaus agentūros darbe po įstojimo į Europos Sąjungą ateinančių metų gegužę.
BBC pažymi, jog Europos Sąjungos biudžetui tenka atlaikyti milžinišką spaudimą didžiausio masto per visą bloko istoriją plėtros išvakarėse. Apie tai, jog Europos Sąjungai gali tekti apmokėti sąskaitas taip pat ir karo su Iraku atveju, Briuselio valdininkai bando negalvoti.
Kol kas neaišku, kur Europos Sąjunga įkurdins naują įstaigą. Žinoma tik tai, jog kibernetinė policija pradės veikti ateinančių metų sausį.
Oficialus naujosios struktūros pavadinimas yra Tinklo ir informacinio saugumo agentūra. Patogumo dėlei specialistai ją vadina “kibernetine policija”. Be to, jau žinoma, jog naujojoje agentūroje dirbs 30 aukštos kvalifikacijos specialistų.
Kibernetinės policijos įsteigimas nėra paprastas įgeidis. Į tai Europos Sąjungą pastūmėjo realybė – šiuo metu internetu naudojasi daugiau kaip 90 procentų Europos Sąjungos bendrovių. Valstybių valdymo institucijos praktiškai visiškai perėjo nuo popierinių dokumentų prie elektroninių.
Kompiuteriai ir tinklo ryšio priemonės valdo gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus. Be jų jau neįmanoma tiekti vandens ir elektros energijos į gyvenvietes. Be jų nekyla, ir, kas baisiausia, nenutupia lėktuvai.
Didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių pastaraisiais metais bandė kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu nepriklausomai. Valstybėse narėse dirba vadinamosios krizių grupės, kurios, be kitų pareigų, taip pat turi užkirsti kelią pedofilų veiklai ir vaikų pornografijos propagandai pasauliniame tinkle. Nuo ateinančių metų sausio šį darbą planuojama vykdyti centralizuotai.
ES informacinės visuomenės plėtros komisaras Erkis Likanenas (Erkki Liikanen) paaiškino, jog artimiausiu metu naujoji agentūra nebus įtraukta į Europolo struktūrą. Jis pridūrė, jog kibernetinės policijos paslaugomis galės naudotis ir trečiosios šalys, neįeinančios į Europos bloką. Tam tereikia atitinkamai suderinti nacionalinius įstatymus ir pasirašyti su ES atskirą susitarimą.
Europos Komisija aiškina, jog iš pradžių kreipimasis į kibernetinę policiją pagalbos bus visiškai savanoriškas. Tačiau pasikliovimas sąžiningumu ir atsakingumu gali nepasiteisinti. Vargu ar galima tikėtis, jog bendrovės skubės pranešti atsakingoms institucijoms apie kibernetinių nusikaltimų įsilaužimą į jų kompiuterinius tinklus – juos nuo šio minties atbaidys konfidencialios komercinės informacijos nutekėjimo galimybė.
Briuselio analitikai spėja, jog artimiausiu metu bendradarbiavimas su kibernetinės policijos agentais taps garbia pareiga tiek ES piliečiui, tiek bet kuriam juridiniam asmeniui.
