“Elektrinio” interneto bumas atidedamas

Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio spauda aktyviai rašė apie problemas jungtis prie interneto per elektros tinklus. Tokio ryšio privalumai atrodo akivaizdūs: elektros tinklai yra nutiesti praktiškai visur, net ten, kur telefono ryšys prastas, o norint prisijungti, užtenka turėti laisvą elektros rozetę.

Iš tiesų viskas nėra taip paprasta ir toliau kelių bandomųjų projektų Europoje bei Amerikoje reikalas nepažengė. Pagrindinė sunkumų priežastis – nežiūrint išvystytos elektros tinklų infrastruktūros, pati savaime ji nėra tinkama duomenų perdavimui.

Elektros pastotėse ir kliento pusėje tenka statyti papildomą įrangą, išskiriančią informaciją iš srovės. Jei tokios įrangos nebus, duomenys dings kintant srovei transformatoriuose.

Šios įrangos kaštai nėra nė kiek mažesni už kitiems ryšio būdams reikalingas išlaidas.

Tačiau eksperimentai šioje srityje ir toliau vykdomi. Pavyzdžiui, kompanijai Consolidated Edison pavyko pasiekti 4 Mb/s duomenų perdavimo greitį Šios technologijos orientacinė kaina – 30 dolerių per mėnesį.
Palyginimui, išėjimas į internetą per 1,5 Mb/s spartos kabelinį modemą atsieina 42 dolerius. Norint prisijunti per elektros tinklą, reikia pasistatyti du papildomus komunikacinius įrenginius.

Informacija perduodama dažniu, kuris yra žymiai didesnis nei kintamosios srovės (60 Hz) – tai leidžia išvengti trukdžių.