Asmeninio kompiuterio programos
Jei aparatūra yra kompiuterio “kūnas”, tai programų ūkis yra jo “protas ir siela”. Filosofiniu požiūriu programos yra instrukcijų sekos, pasakančios techninei įrangai, kaip pakeisti duomenis, įprasminti juos ir pateikti pageidaujama forma. Yra dvi programinės įrangos rūšys: taikymo programos ir sisteminės programos.
Taikymo programos skirtos įvairių gyvenimo sričių uždaviniams spręsti. Pavyzdžiui, dokumentams ruošti naudojami vadinamieji teksto procesoriai, arba redagavimo programos (“Word Pad”, “Word”, “Word Perfect”), duomenims analizuoti ir apdoroti – elektroninės skaičiuoklės (“Excel”, “Lotus 1-2-3”, “SuperCalc”), gausiems duomenų masyvams saugoti, tvarkyti – duomenų bazių, arba bankų, valdymo programos (“Access”. “dBase”, “FoxPro”). vaizdžiai pateikti duomenis, pristatyti įvairiausius produktus – grafikos programos (“Power Point”, “Harward Graphics”, “Graph Plus”), bendrauti su kitais, šalia esančiais arba nutolusiais, kompiuteriais — komunikavimo programos (“Crosstalk”, “Smartcom”. “ProComm”). Taikymo programinei įrangai priklauso ir gausybė žaidimų programų. Pažymėtina, kad civilizuotose šalyse taikymo programos yra perkamos. Tik nedidelę dalį taikymo programų rašo patys vartotojai. Dažniausiai jie tik pritaiko vieną ar kitą programų paketą konkrečioms įstaigos reikmėms.
Sisteminės programos palaiko kompiuterinės sistemos gyvybingumą, padeda vartotojui, atpalaiduodamos jį nuo daugelio techninių “smulkmenų” žinojimo, skirsto vidinius išteklius taikymo programoms. Sisteminę įrangą sudaro kelios programų grupės. Pradinės įkrovos programa neištrinamai įrašyta elektroninėse schemose ir pradeda veikti pirmiausia, kai įjungiamas kompiuterio tinklo jungiklis. Ji paleidžia kitas programas, ir kompiuteris “atgyja”. Diagnostikos programos patikrina atminties, procesoriaus ir kitų kompiuterio dalių darbingumą, įspėja apie galimus defektus. Bazinės įvesties ir išvesties sistemos (BIOS) programos įgalina kompiuterį teisingai perskaityti paspaustų klaviatūros klavišų kodus ir juos pavaizduoti vaizduoklio ekrane.
Operacinė sistema yra svarbiausioji sisteminės programinės įrangos dalis, racionaliai skirstanti kompiuterio išteklius, garantuojanti patogią sąsają su vartotoju. Dirbdama “fono” režimu operacinė sistema leidžia vartotojui sukoncentruoti dėmesį į sprendžiamą uždavinį, o ne į gausios techninės įrangos sudėtingumą. Prireikus ji padeda vartotojui valdyti procesus (paleisti, stebėti, stabdyti programas), įsiminti, perkelti, pašalinti duomenis, programas. Tobulėjant technikai neatpažįstamai keitėsi ir operacinės sistemos. Pirmoji operacinė sistema DOS (Disk Operating System) su kuklia tekstinio režimo vartotojo sąsaja šiandien atrodo nuobodžiai ir juokingai greta modernių grafinių Windows operacinių terpių. Sisteminės programos paprastai įsigyjamos perkant kompiuterį. Tobulinti jas gali tik profesionalūs programuotojai.
