Žaidimai vakarėliui (II dalis)

Žodžių žaidimai

AŠ MYLIU SAVO KAIMYNĄ

Žaidėjai susirenka prie stalo arba paprasčiausiai susėda ratu. Kiekvienas žaidėjas paeiliui kreipiasi į savo kaimyną ta pačia fraze, kaip žaidimo pavadinimas, papildydamas jį konkrečiu vardu. Toliau vardijamos teigiamos kaimyno savybės, nurodoma, kur jis bus išsiųstas, kas bus duota kelionei ir ko jis gaus valgyti. Būtina sąlyga: visi pagrindiniai atsakymų žodžiai turi prasidėti ta pačia raide, kaip ir kaimyno vardas. Pavyzdžiui: “Aš myliu savo kaimyną Mindaugą, nes jis labai mielas. Išsiųsiu jį į Minską, keliauti liepsiu su mulu, o valgyti duosiu makaronų”.

SUGEDĘS TELEFONAS

Visi susėda ratu, tarkim, prie stalo. Pirmas žaidėjas ką nors tyliai pasako į ausį savo kaimynui. Sis taip pat pašnibždomis išgirstą frazę perduoda savo kaimynui. Būtina sąlyga: išgirstos frazės negalima kartoti du kartus. Pranešimas perduodamas ratu, o galiausiai žinia pasiekia pirmąjį žaidėją, kuris garsiai pasako, ką išgirdo iš kaimyno, ir tai, ką pradžioje sakė pats. Paskui frazę galvoja kitas žaidėjas. Žaidžiama tol, kol pranešimą pasiunčia visi žaidėjai. Įdomus tiek pats procesas, tiek galutinis rezultatas.

VARNA

Žaidėjai paeiliui gana greitai sako raides, iš kurių būtų galima sudaryti žodį. Žaidėjas, pasakęs paskutinę raidę, gauna baudos tašką. Baudos tašku baudžiamas žaidimo dalyvis, nesugebėjęs nurodyti raidės, kuri yra sudaromame žodyje. Žaidžiama, kol surenkami penki baudos taškai, kurie pamažu vis keičiami žodžio “varna” raidėmis (kad būtų patogiau, raides galima rašyti ant lapelio).

Žaisti bus įdomiau, jei raides rašysite tiek sudaromo žodžio pradžioje, tiek pabaigoje. Galima sudarinėti žodžius iš kairės į dešinę.

ŠEIMININKO KATINAS

Vienas žaidėjas pradeda sakydamas: “Seimininko katinas – angorų veislės”. Kitas žaidėjas turi pasakyti tą pačią frazę, tik įterpti būdvardį, prasidedantį antra abėcėlės raide, pavyzdžiui: “Seimininko katinas – baltas katinas”. Trečias žaidėjas turi pavartoti būdvardį, prasidedantį trečia abėcėlės raide, ir t. t. (suprantama, kai kurias abėcėlės raides tenka praleisti). Pralaimi žaidėjas, nesugebėjęs per tam tikrą laiko tarpą sugalvoti frazės apie katiną su tinkamu būdvardžiu. O kai visos abėcėlės raidės sėkmingai pavartotos, žaidimas pradedamas iš pradžių. Tarp kitko, taisykles galite sugalvoti ir patys.

LAIPTELIAI

Reikės rašiklių ir popieriaus. Tarkim, per penkias minutes žaidimo dalyviai turi parašyti kuo daugiau žodžių, prasidedančių tam tikra raide, beje, kiekvienas žodis turi būti viena raide ilgesnis už ankstesnįjį. Pavyzdžiui, laipteliai iš žodžių, prasidedančių raide T, gali būti tokie:

Tu
Tas
Tara
Tvora
Tortas
Triušis
Tilvikas
Trikampis
Te
tervinas
Tarpininkas
Trobelninkas
Tūkstantmetis
Traktorininkas.

Už kiekvieną laiptelį skiriami taškai: už pirmąjį – 1, antrąjį – 2 ir t. t. Laimi žaidėjas, surinkęs daugiausia taškų

BURIMĖ

Tai prancūzų kilmės literatūrinis žaidimas. Jis ypač populiarus buvo XVII-XVTII a., daugiausia “lengvoje saloninėje poezijoje”. Žaidimo esmė – kurti eiles, rimuojant tam tikrus žodžius. Paprastai parenkami patys įvairiausi ir sunkiai tematiškai besirimuojantys žodžiai. Nors dabar burimė daugiausia gyvuoja estradoje kaip originalus pramoginis žanras, tačiau tai puikus būdas tiek pasilinksminti prie stalo, tiek smagiai praleisti laiką sąmojingų žmonių draugijoje.

ANGLIŠKA PANTOMIMA

Žaidėjų skaičius neribojamas, mažiausiai jų turi būti du. Žaisti galima tiek sėdint prie stalo, tiek susirinkus prie laužo. Žaidėjai pasidalija į dvi komandas. Viena komanda sugalvoja žodį, kita išrenka žaidėją, kuriam kas nors iš pirmosios komandos į ausį pakužda sugalvotąjį žodį. Antrosios komandos atstovas judesiais, gestais, mimika “vaizduoja” išgirstąjį žodį, kurį jo komanda turi atspėti. Į siūlomus variantus “aktorius” reaguoja purtydamas galvą arba pritariamai linkčiodamas.

Laiką, per kurį žodis turi būti atspėtas, reikia apriboti iš anksto. Dažniausiai skiriama viena minutė. Paskui komandos pasikeičia vaidmenimis. Žaidimas bus sudėtingesnis, jeigu, atsižvelgiant į žaidėjų pomėgius, atspėti reikės ne atskirus žodžius, o dainų, filmų pavadinimus ar pan.

ŽODŽIŲ MŪŠIS

Žaidžiama keturiese arba šešiese. Kiekvienas žaidėjas savo popieriaus lape (geriau langeliais) nusibraižo didelį kvadratą 6×6, o jame pasižymi 36 kvadratėlius. Vienas žaidimo dalyvis pasako bet kokią raidę, kiti ją užsirašo kuriame nors kvadratėlyje. Raides kvadrate reikia rašyti taip, kad paskui horizontaliai (iš kairės į dešinę) ir vertikaliai (iš viršaus žemyn) būtų galima perskaityti kuo daugiau žodžių. Būtina laikytis tam tikrų taisyklių: pasakytos raidės negalima keisti; kita raidė nurodoma tik tada, kai visi žaidėjai užsirašo ankstesniąją; žaidžiama tol, kol užpildomi visi kvadratėliai; užpildžius visus kvadratėlius išsiaiškinama, kas sudarė daugiausia žodžių. Skaičiuojami tik vienaskaitos vardininko linksniu užrašyti daiktavardžiai. Už kiekvieną žodį skiriami taškai: už žodį iš 2 raidžių – 2, iš 3 – 4, iš 4 – 6, iš 5 – 8, iš 6 – 10; trumpi žodžiai, ilgesnių žodžių dalys, neskaičiuojami.

DĖMESIO! KAS SKRENDA?

Žaidžia mažiausiai du žaidėjai. Burtais arba skaičiuote išrenkamas žaidimo vedėjas. Jis sako: “Lėktuvas skrenda” – ir pakelia rankas. Visi daro tą patį. Paskui vedėjas nurodo paukščius, vabzdžius, skraidančius daiktus (balandis skrenda, balionas skrenda, varna skrenda ir 1.1.) – visi kelia rankas.

Įsitikinęs, kad žaidimo dalyviai prarado budrumą, vedėjas pradeda juos klaidinti sakydamas: “Karvė skrenda”, “Traukinys skrenda”, “Asilas skrenda” ir t. t. Žinoma, tokiais atvejais rankų kelti nereikia. Suklydusiam žaidėjui skiriamas baudos taškas. Laimi tas, kuris surenka mažiausiai baudos taškų.

PARAGAUK ŠITO! Žaisdami prie stalo įvairius žaidimus susirinkusieji gali gerokai išalkti. Tada pats laikas pradėti šį žaidimą. Pirmiausia reikia paruošti po lėkštę datulių, juodųjų serbentų, mėlynių (aviečių, braškių), supjaustytų obuolių ar kriaušių, agurkų, žirnių, ryžių, salotų (žalių) ir pan.

Žaidėjams užrišamos akys. Seimininkas ant stalo padeda pirmą lėkštę. Žaidėjai vienas po kito ragauja, kas patiekta. Paskui lėkštė nunešama, trumpam nurišamos akys, ir žaidėjai užsirašo, ko jie valgė. Tada akys vėl užrišamos, atnešama antra lėkštė. Žaidžiama tol, kol išragaujama visų patiekalų. Laimi žaidėjas, atspėjęs daugiausia valgių.

NIEKŲ PASAKA

Šį linksmą žaidimą gali žaisti 4-10 žmonių. Pirmiausia išrenkamas žaidimo vedėjas, beje, jis irgi gali žaisti. Vedėjas pateikia klausimus. Kiekvienas žaidimo dalyvis raštu atsako į užduotą klausimą, tada lapelį susuka ir perduoda dešiniajam kaimynui. Visi žaidėjai paprastai sėdi prie stalo, taigi lapeliai siunčiami ratu. Žaidimo dalyviai vienas kito atsakymų nemato, nes lapelių išvynioti negalima.

Žaidėjams atsakius į paskutinį klausimą, vedėjas surenka lapelius, išvynioja ir skaito kolektyviai sukurtas pasakas.

Klausimų variantai

Pirmas variantas: kas? Su kuo? Kada? Kur? Ką veikė? Kas atėjo? Ką pasakė? Kuo viskas baigėsi?

Antras variantas: koks? Kas? Kur? Ką veikia? Su kuo?

Štai atsakymų į pirmojo varianto klausimus pavyzdys:

Madona
Su Di Kaprijumi
Vakar vakare
Beržo viršūnėje
Lošė kortomis
Atėjo Kūlverstukas ir pasakė:
“Aš irgi norėčiau prisijungti”.
Viskas baigėsi linksma švente.

ASOCIACIJOS

Žaidėjų skaičius neribojamas, galima netgi žaisti vienam. Žaidžiama ir prie stalo, ir vasarnamio terasoje, ir prie laužo, ir traukinyje. Pirmiausia reikia išsirinkti teisėją – žmogų, geriausiai išmanantį kalbos dalykus.

Žaidimo dalyviai susėda ratu (ant kilimo, žolytės, smėlio, aplink stalą). Vienas pasako žodį – bet kokį pirmiausia į galvą atėjusį daiktavardį. Žaidėjas iš kairės per 5 sekundes turi pasakyti žodį, kuris asocijuojasi su ką tik pasakytuoju.Tada trečias žaidėjas greitai pasako žodį, kuris asocijuojasi su antruoju, ir t. t. Pavyzdžiui: Kiaušinis Trynys (kiaušinio) Dažai (trynys geltonas) Siena (sieną dažo dažais) Apmušalai (klijuoja ant sienos) Klijai (apmušalams klijuoti) Popierius (kaip ir klijai, reikalingas įvairiems darbeliams atlikti) Medis (iš jų daromas popierius) Miškas (medžiai auga miške) Ir t. t.

Žaidėjui pasakius, teisėjo nuomone, netinkantį žodį, privalu paaiškinti, kodėl kilo būtent šitokia asociacija. Negalint paaiškinti, žodis atmetamas, o žaidėjas turi pasitraukti iš žaidimo. Taip pat iškrenta kiekvienas, uždelsęs pasakyti asociatyvų žodį. Laimi tas, kuris iš žaidimo iškrenta paskutinis.

KAMUOLIUKŲ LENKTYNĖS

Žaidėjai suskirstomi į dvi komandas. Jeigu žaidžia skirtingo amžiaus žmonės, geriau, kad kiekvienoje komandoje būtų įvairių amžiaus grupių atstovų, kitaip galimybės nebus vienodos. Kiekvienai komandai reikia paruošti po 2 siauras stiklinaites (taureles) ir stalo teniso kamuoliuką. Kamuoliukas neturi visai įkristi į stiklinaitę.

Komandos susėda prie stalo, viena priešais kitą. Gavę ženklą, kiekvienos komandos pirmieji žaidėjai paima dvi stiklinaites, sustato jas priešais save vieną prie kitos, į pirmąją įdeda kamuoliuką ir stengiasi jį nupūsti į antrąją. Kai tik pavyksta tai padaryti, stiklinaites ir kamuoliuką perduoda antram žaidėjui. Laimi komanda, greičiau atlikusi užduotį.

LINKSMIEJI KELIAUTOJAI

Tai smagus anglų žaidimas. Kiekvieną rytą anglai važiuoja į darbą elektriniais traukiniais. Vargšeliai sėdi susigrūdę mažose kupė vienas priešais kitą po tris žmones. Jų alkūnės suspaustos, neįmanoma nė krustelėti, o reikia perskaityti rytinį laikraštį – koks anglas iškęs nepavartęs ryto spaudos! Deja, sklaidyti puslapius jis gali tik judindamas plaštakas. Užjauskite nelaimingus anglus ir pamėginkite tai padaryti.Dvi komandos susėda prie stalo viena priešais kitą. Žaidėjai turi būti kuo labiau susispaudę, kad rankų judesiai butų suvaržyti. Iš krašto sėdinčių žaidėjų erdvė taip pat turi būti ribota. Išdalijami laikraščiai – jų reikia tiek, kiek yra žaidėjų. O laikraščių puslapiai – sumaišyti, apversti “aukštyn kojomis”!..

Davus ženklą, žaidimo dalyviai laikraščių puslapius turi sutvarkyti, sudėti iš eilės. Laimi komanda, greičiausiai atlikusi užduotį.

KAS PROTINGIAUSIAS?

Žaidėjų skaičius neribojamas. Susėdama prie stalo, kiekvienas turi popieriaus lapą, rašiklį, galima susitarti, jog bus leista naudotis žodynu. Per 10 min. reikia užrašyti kuo daugiau žodžių, kurie prasideda ir baigiasi ta pačia raide, pavyzdžiui, sūris, arka, ikrai, saliutas, adata ir 1.1. Laimi žaidėjas, sugalvojęs daugiausia žodžių.

TELEGRAMA

Žaidėjų skaičius neribojamas. Žaidimo vedėjas sugalvoja žodį (kuo jis ilgesnis, tuo įdomiau). Visi jį užsirašo – raidės rašomos stulpeliu.

Paskui per 10 min. reikia sukurti telegramą, kurios kiekvienas žodis prasidėtų tam tikra nurodyto žodžio raide. Laimi žaidėjas, parašęs įdomiausią ir linksmiausią telegramą.

KOKIA TAI ŠALIS?

Žaidėjų skaičius neribojamas. Pirmiausia ant lapelių stulpeliu surašomi valstybių pavadinimai, tik raidės juose turi būti sumaišytos, pavyzdžiui, Aremika (Amerika), Zajalibri (Brazilija) ir 1.1. Kiekvienas žaidėjas gauna po tokį keistą sąrašą. Per 5 min. reikia šalia netikrų valstybių pavadinimų užrašyti tikruosius. Laimi žaidėjas, atspėjęs daugiausia šalių.

PATAIKYK Į STIKLINĘ

Žaidžia bent du žaidėjai. Reikės plastikinės stiklinės, kiekvienam žaidėjui – 4 vienodų nedidelių akmenukų, 1 didesnio akmenuko – “šaudyklės”.

Stiklinė pastatoma stalo vidury. Žaidėjai susėda aplink stalą. Kiekvienas pasiima po “šaudyklę”, 4 skridinėlius ir išsidėlioja akmenukus į vieną liniją vienodu atstumu nuo stiklinės.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kam teks pradėti žaidimą. Todėl kiekvienas žaidėjas “šauna” vieną savo akmenuką. Kieno akmenukas atsiduria arčiausiai stiklinės, tas pirmas ir pradeda. Paskui žaidžiama pagal laikrodžio rodyklę. Viename raunde kiekvienas žaidėjas “šauna” tik vieną kartą. Jeigu pataiko į stiklinę, gauna teisę “šauti” dar kartą.

Jeigu akmenukas nukrinta ant kito, apatinis skridinėlis nuimamas nuo stalo. Akmenuko savininkas gali palaukti, kol pirmas žaidėjas pasiims savo skridinėlį, arba kitu smūgiu pamėginti jį numušti. Akmenukui nukritus šalia stiklinės ir palietus ją, skridinėlį iš tos vietos turi išmušti kitas akmenukas. Už stalo ribų nulėkęs akmenukas iš žaidimo neiškrinta. Tada skridinėlį reikia padėti ant stalo krašto toje vietoje, kur jis nukrito.

Laimėtojas gali būti išaiškintas dvejopai: žaidėjai sumuoja laimėtus raundus arba taškus (už kiekvieną įkritusį į stiklinę skridinėlį skiriamas 1 taškas). Tai turi būti susitarta iš anksto.

ĖJIMAS ŽIRGU

Net nemokantys žaisti šachmatais žino, kaip šachmatų lenta juda žirgas. Yra daug žaidimų, paremtų šiuo principu. Supažindinsime su dviem. Žaidėjų skaičius neribojamas.

Pirmas variantas. Nusibraižykite žaidimo lauką. Jis gali būti 4×4, 8×8,10×10. Išgirdę signalą pradėkite rašyti skaičius nuo 1 iki 10 taip, kaip darytumėte ėjimus žirgu. Žaidžiama iš anksto nustatytą laiką, pavyzdžiui, 1-3 min. (priklauso nuo žaidimo lauko dydžio). Laimi tas, kuris per nustatytą laiką spėja įrašyti į kvadratą didesnį skaičių.
Antras variantas. Žaidžiama taip pat, tik žaidimo laikas nesvarbu. Šiuo atveju laimi tas, kuris skaičiais užpildo visą kvadratą.

Keblus klausimai

1. Burnos nėra, bet dantis turi. Kas? (Pjūklas)
2. Kas žiemą kambaryje užšąla, o lauke ne? (Lango stiklas)
3. Viena avis atsisukusi į šiaurę, kita – į pietus.
   Ar gali jos pamatyti viena kitą, nepasuk damos galvų? (Gali, jei jos atsisukusios viena į kitą)
4. Sėdi žmogus, o jūs negalite atsisėsti į jo vietą net ir tuomet, jei jis atsistojo ir nuėjo. Kur jis sėdi? (Jums ant kelio)
5. Ką galima pamatyti užmerktomis akimis? (Sapną)
6. Kas vandenyje neskęsta, o žemėje nepūna? (Medžio anglis)
7. Tuo pačiu metu ant sienos kabo ir krenta. Kas? (Barometras)
8. Kas yra tarp kalno ir slėnio? (Žodelytis “ir”)
9. Kodėl gandras, norėdamas pailsėti,pakelia vieną koją? (Jei jis pakeltų abi kojas, jis pargriūtų)
10. Kada juodam katinui lengviausia prasmukti į namus? (Kai durys neuždarytos)
11. Kas amžiaus viduryje nešiojo pačią didžiausią skrybėlę? (Kas turėjo didžiausią galvą)
12. Kiek kiaušinių galima suvalgyti nevalgius? (Tik vieną, nes valgant antrą, jau būsite bent jau užkandę)
13. Kiek ABĖCĖLĖJE raidžių? (Žodyje tik 9 raidės)
14. Kur yra pasaulio pakraštys? (Po atviru dangumi)
15. Neplovus jis švarus. Priešingai, būtent plaunant jis susipurvina. Kas tai? (Vanduo)
16. Kas jos neturi, ir nenori turėti, o kas ją turi, negali kitam atiduoti. Kas? (Plikė)
17. Į ką panaši perpjauto obuolio pusė? (Į kitą pusę)
18. Suspausi – klynas, ištiesi – blynas. Kas? (Skėtis)
19. Kokia liga niekas žemėje nėra sirgęs? (Jūros liga)
20. Prie Vilniaus geležinkelio stoties taksi aikštelėje
    stovi 5 taksi automobiliai. Pirmi du nuvažiuoja. Kiek automobilių lieka stovėti? (Nė vieno, nes visi pavažiuoja į priekį)
21. Kas ant kojų turi dvi odas? (Žmogus, avintis odinius batus)
22. Kada bedantis jaučia skausmą dėl dantų? (Kai jam kanda šuo)
23. Kas sieja Berlyno, Londono ir Stokholmo gyventojus, tačiau nesieja Niujorko, Miunheno ir Prahos gyventojų? (Raidė 1 pavadinime)
24. Kodėl lapė vis atsigręžia atgal, kai ją vejasi šuo? (Todėl, kad lapė nugaroje neturi akių)
25. Ponas Miknius tvirtina, kad skindamas vyšnias jis nukrito nuo šešių metrų aukščio kopėčių,
    tačiau nesusižeidė. Ar tai įmanoma? (Taip, jei jis stovėjo ant apatinės pakopos)
26. Kaip pervesti žirafą po tiltu, jei ji aukštesnė už tiltą? (Duoti jai ėsti, ir ji pasilenks)
27. Ar galima nešti gyvą šuniuką tuščiame maiše? (Ne, nes jei šuniukas maiše, jis nėra tuščias)
28. Kodėl žmonės perka naujus batus? (Todėl, kad už dyką jų niekas neduoda)
29. Kaip nusiskinti šakelę, neišgąsdinus paukščiuko, tupinčio ant tos šakelės? (Palaukti, kol paukščiukas nuskris, ir tik tada nuskinti šakelę)
30. Greitasis traukinys važiuoja iš Vilniaus į Varšuvą. Lygiai po valandos kitas traukinys išvažiuoja iš Varšuvos į Vilnių. Abu traukiniai važiuoja vienodu
31. Kaip perskaityti žodį MĮSLĖ? (Iš kairės į dešinę)
32. Iš kokio indo negalima valgyti? (Iš tuščio)
33. Kai jį sviedžiame nuo stogo, jis būna baltas, kai nukrinta – tampa geltonas. Kas tai? (Kiaušinis)
34. Vasarą apsirengęs, o žiemą – nuogas. Kas? (Lapuotis medis)
35. Kokie mėnesiai trumpiausi? (KOVAS ir LIEPA, nes turi tik po 5 raides)
36. Kokius plaukus turėjo senieji graikai? (Žilus, kaip ir visi seni žmonės)
37. Kaip geriau maišyti kavą ir arbatą – kaire ar dešine ranka? (Rekomenduotina maišyti šaukšteliu)
38. Koks laikrodis tik du kartus per parą rodo teisingą laiką? (Sustojęs)
39. Kuo gali būti kiekvienas žmogus, tačiau niekuomet nenori juo tapti? (Senu)
40. Kas dienos metu tuščias, o naktį pilnas? (Lova)
41. Kokioje Europos valstybėje yra uždrausta pjauti šieną? (Pjaunama žolė, o ne šienas)
42. Iš kur atsiranda antis, kuri Paryžiuje plaukia žemyn Senos upe? (Iš kiaušinio)
43. Kas degina naktį bei dieną ir vis dėlto nesudegina? (Dilgėlė)
44. Kas atsitiks su raudona skarele, jei ji atsidurs vandenyno dugne? (Ji taps šlapia)
45. Ar gali žmogus, gyvenantis į pietus nuo Kelmės, būti palaidotas į šiaurę nuo Šiaulių? (Ne. Juk jis dar gyvas)
46. Septyni broliai turi po vieną seserį. Kiek iš viso seserų? (Viena)
47. Skrenda varna, o ant uodegos šuva. Ar gali taip būti? (Gali.Varna skrenda, o šuo tupi ant žemės, pasikišęs po savim uodegą)
48. Kada sumuštinis nekris sviestu žemyn? (Jei jį tvirtai laikysite)
49. Kuo visi tik vaikšto ir niekada nevažiuoja? (Laiptais)
50. Kas virš mūsų aukštyn kojomis? (Musė)
51. Kas džiovindamas sušlampa? (Rankšluostis)
52. Skrenda trys stručiai. Vieną medžiotojas nušovė. Kiek jų liko? (Stručiai neskraido)
53. Kodėl kinai suvalgo daugiau ryžių nei japonai? (Pasaulyje yra daugiau kinų, nei japonų)
54. Ponas Rasmusenas ir ponas Hubertas gyvena name, skirtame dviem šeimoms. Abu kaimynai baisiausiai nemėgsta vienas kito. Todėl privažiavimą prie namų jie padalijo linija, tiksliai nustatančia, kuris kurią jo dalį šluoja. Vieną dieną gaidys ant tos linijos padėjo kiaušinį. Kuriam kaimynui jis priklausys? (Gaidžiai nededa kiaušinių)
55. Kuo daugiau valgai, tuo daugiau lieka. Kas tai? (Riešutai ir jų kevalai)
56. Koks skirtumas tarp blusos ir šuns? (Šuo gali turėti blusų, bet blusa šuns – niekuomet)
57. Norint pereiti Italijos-Vokietijos sieną reikia paso ar užtenka asmens pažymėjimo? (Italija ir Vokietija neturi bendros sienos)
58. Kas eina su žmogumi maudytis ir nesušlampa? (Jo šešėlis)
59. Kas bendra tarp pavogto laikrodžio ir pamesti nuko? (Abu prižiūri svetimi žmonės)
60. Ponas Reksonas per pusryčius mėgsta išgerti didelį puodelį kvapnios karštos kavos. Pirmadienį jis pusryčiauja, pasistatęs prieš save kavos puodelį. Beskleidžiant laikraštį, jam nuo rankos nusmunka laikrodis ir įkrinta tiesiai į puodelį, tačiau nesušlampa. Kaip tai atsitiko? (Į puodelį dar neįpilta kavos)