Visais laikais mada įvairiai formavo moters figūros siluetą – kai kurias kūno dalis išryškindavo arba maskuodavo, o kartais visiškai deformuodavo natūralias moters proporcijas. Šiuo metu moteriški apatiniai drabužiai yra gražūs, patogūs ir erotiški. Tačiau ir šiandien moterys nevengia pakoreguoti savo netobulumo: renkasi liemenėles su įdėklais, kad kilstelėtų nedidelę krūtinę, arba sukonstruotas taip, kad optiškai sumažintų per didelę. Užsukus į apatinių drabužių parduotuvę sunku iš jos išeiti – knieti išsimatuoti visas liemenėles: įvairių formų, spalvų, kirpimų ir išdailinimų. Dizaineriai neriasi iš kailio, kad įtiktų net pačioms įnoringiausioms klientėms, tad išsirinkti kokybišką apatinį drabužėlį – vienas malonumas. Bet taip buvo toli gražu ne visada. Dar apie 1900 metus kilmingos aukštuomenės damos sugaišdavo pusdienį, kol įsisprausdavoį prašmatnų korsetą. Ispanijos aristokratės liemenį suverždavo iki keturiasdešimties centimetrų – it širšės. Nenuostabu, kad moterys alpdavo ir kentė net fizinius skausmus. Todėl nuo seno vyko kova su šiuo kankinimo įrenginiu – Bažnyčios ir net karaliaus įsakymai drausdavo dėvėti korsetus. XX amžiaus pradžioje korsetas palaipsniui trumpėjo, kol galų gale apėmė tik liemenį bei klubus ir atvėrė kelią rastis naujam gaminiui.

Požiūris į moteris ir jų socialiniai vaidmenys pirmuosius penkis XXa. dešimtmečius dramatiškai keitėsi, – moterys gavo teisę balsuoti, pradėjo dirbti, o po II-ojo pasaulinio karo vėl grįžo į namus. Šiame pasakojime moterų mados pokyčiai nuo 1930 iki 1950 m. susiejami su pačios visuomenės ir požiūrio į moteris pokyčiais. 1929-ųjų prekybos krizė lėmė laiko, pavadinto Didžiąja depresija, pradžią, – ji tęsėsi visą ketvirtąjį dešimtmetį. Bedarbystės lygis kartais siekė 25 procentus. Darbo buvo labai mažai, ir įdarbinant dažniausiai pirmenybė buvo teikiama vyrams. Daug moterų, ypač valstybės tarnautojų, būdavo atleidžiamos, jei ištekėdavo; tokiu būdu labai sumažėjo dirbančių moterų procentas. Prezidentas Ruzveltas pristatė Naująjį kursą, – įstatymus, kurie skatintų užimtumą, įvairias pagalbos programas, tokias kaip Darbo projektų administravimą, Socialinio saugumo aktą. Vokietijoje Adolfas Hitleris 1933 m. buvo paskirtas kancleriu, Japonija mėgino išplėsti savo valstybę, ir 1939 m. prasidėjo II pasaulinis karas. Dešimtmečio pabaigoje atsiradęs spalvotas kinas toliau darė įtaką žmonėms, kurie troško pabėgti nuo kasdienybės skurdo ir mėgdžiojo mėgstamas filmų žvaigždes. 1934 m. pasirodė filmas “Tai atsitiko vieną naktį”, ir Klarko Geiblo, nusimetančio švarką bei nedėvinčio apatinių marškinių, vaizdas lėmė vyriškų apatinių marškinių pardavimo sumažėjimą. Taip pat pasirodė tokie šedevrai, kaip “Vėjo nublokšti” ir “Ozo šalies burtininkas”.

„Kai ką mes slepiame tam, kad paryškintume“, – sakė Montenis. Moteriškų apatinių drabužių mados egzistuoja nuo civilizacijos atsiradimo pradžios. Jas lėmė daugybė veiksnių: dėl visuomeninių pokyčių (moterų savigarbos jausmo kitimas, hipių ir feminizmo judėjimai, apatinio trikotažo parodų atsiradimas, bendrų viso mados bruožų ir kitimas ir kt.), naujų medžiagų, naujų technologijų atsiradimo, gamintojų konkurencijos. Antrajame tūkstantmetyje egiptietės vilkėjo lengvas palaidines, kurios, užuot pridengę, palikdavo neuždengtas moters krūtis. Korsetas – itin moteriškas apatinis drabužis, kuriuo iki šiol be galo žavimasi. Pirmieji korsetai atsirado dar antikos laikais. Tai buvo odiniai raiščiai, skirti prilaikyti ir liekninti biustui. Dėvimi jie buvo dviem būdais – aptempiant ant krūtinės ar po ja. Moteriškas keliaraištis šiuo metu dėvimas tik kaip erotinis aksesuaras. Kai kuriose šalyse dar išlikęs paprotys dovanoti keliaraištį nuotakai, numauti keliaraištį nuotakai nuo kelio po stalu arba mesti jį pabroliams – kuris sugaus, tas pirmasis ves.