Viražai su PVM “a la VPM” greitai baigsis
Visai neseniai baigėsi mokestinis ginčas tarp UAB “VP Market” ir mokesčių administratorių. “VP Market” reikalavo grąžinti iš valstybės biudžeto 103,6 mln. Lt PVM. Vilniaus apskrities VMI nusprendė, kad “VP Market” nepagrįstai reikalauja tik 27 mln. Lt.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad grąžinti iš biudžeto nevisiškai pagrįstą 103,6 mln. Lt PVM skirtumą “VP Market” reikalavo pasinaudojusi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo lengvata, kuri numato, kad uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos priklauso neįgaliųjų organizacijoms, gali mažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM.
“VP Market” už tokį bandymą buvo nubausta 2,7 mln. Lt bauda.
Invalidams taikoma lengvata tapo landa išvengti mokesčių. Baimindamasi panašių atvejų kaip “VP Market”, Finansų ministerija siūlo naikinti šią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo lengvatą, nes ja vis dažniau naudojamasi siekiant mokestinės naudos.
Toks pasiūlymas Seimui jau buvo teiktas kartu su naujojo PVM įstatymo projektu 2001 m. lapkritį, jam buvo pritarę Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai. Tačiau svarstant įstatymo projektą šių metų sausio 17 d. Seimo plenariniame posėdyje, 36 Seimo nariai pritarė parlamentaro Prano Vilko pasiūlymui nenaikinti šios lengvatos. Tokius rezultatus lėmė vieningai balsavę 16 Seimo liberalų bei pavieniai kitų frakcijų nariai.
Pagal galiojantį PVM įstatymą, nuo 1995 m. invalidų visuomeninių organizacijų akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms, taip pat iki 1998 m. gegužės 1 d. įsteigtos kitų rūšių įmonės, kurių steigėjai yra tik invalidų visuomeninės organizacijos, apskaičiuotą mokėti į biudžetą PVM skirtumą mažina 100 proc.
Pakartotinai siūlydama naikinti Seimo atstatytą lengvatą Finansų ministerija argumentuoja, kad jos taikymas vien dėl to, kad PVM mokėtoją įsteigė ir jo akcininku tapo invalidų visuomeninė organizacija (nors ten neįdarbintas nė vienas riboto darbingumo asmuo) nėra pagrįstas. Jis neįgyvendina PVM lengvatos tikslo – nėra nukreiptas į riboto darbingumo asmenų integracijos į darbo rinką skatinimą, pažeidžia konkurencijos sąlygas bei prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms PVM srityje.
“Šios lengvatos taikymas reiškia tam tikrą subsidiją, kurią skiria valstybė atsisakydama dalies pajamų iš PVM, todėl jis prasmingas tik tuo atveju, jeigu yra siejamas su įdarbintų riboto darbingumo asmenų skaičiumi ir jiems apskaičiuoto darbo užmokesčio bei socialinio draudimo įmokų suma”, – teigia Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Ingrida Šimonytė, primindama, kad tokios išlygos ES teisės aktai netoleruoja.
Todėl iki numatomo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą Finansų ministerija nesiūlo keisti laikinos PVM lengvatos įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.
Finansų ministerijos inf.
