STT susidoroja su tais, kurie padeda atskleisti pareigūnų kontrabandą

Per visą savo darbo teisėsaugoje laiką, o tai truko nuo 1967 m., buvo visko: pergalių ir nusivylimų, grasinimų ir praradimų. Aš, būdamas jautrus žmogus, visa tai savotiškai išgyvenau, bet ilgainiui užsigrūdinau. Darbas kriminalinėje policijoje atėmė visą laiką: dienas ir naktis, išeigines ir atostogas. Labai keistai pasijutau išėjęs į pensiją – atrodo, reikėtų džiaugtis, tačiau nusikaltimų aiškinimas – tai kaip azartinis žaidimas: “Kas laimės?” – nepaleidžia manęs iki šiol. Kova tarp gėrio ir blogio – tai verpetas, į kurį pakliuvęs, niekaip negaliu išsivaduoti.

Kriminalinių nusikaltimų aiškinimui vienodai skyriau jėgas tiek sovietiniais metais, tiek Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nes tikiu, kad kriminaliniai nusikaltimai prie visų valdžių yra vienodai pavojingi.Išėjęs į pensiją, neįstengiau atitrūkti nuo nusikaltimų aiškinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją kiekvienas privalo ir turi pranešti apie jam žinomą, ruošiamą nusikaltimą ar jame dalyvaujančius asmenis. Tai – tarsi teisė dalyvauti išaiškinant nusikaltimą. Tačiau čia susidūriau su kažkokiu teisiniu kazusu.

Kada, būdamas pensijoje, aš Vilniaus STT pranešiau apie policijos pareigūnų vykdomą kontrabandą, buvo nesureaguota. Todėl šį nusikaltimą nutariau išsiaiškinti pats, palaikydamas ryšį su STT pareigūnais visuomeniniais pagrindais (nes STT atsakė neturinti lėšų šiam darbui). Nutariau pasinaudoti pačių kontrabandininkų man mokamais pinigais ir vėl likau nuviltas.

STT į informaciją nereagavo

STT pareigūnai į mano informaciją nereagavo. Kada sutikau su jais bendradarbiauti ir daviau raštiškus parodymus, mano kaip liudytojo apklausos protokolų kopijų man niekas nedavė – nes tai nenumatyta Lietuvos baudžiamojo proceso kodekse, ir kada aš savo nuomonę apie korupciją pasakiau teismo posėdyje, tuo susidomėjo žiniasklaida.

Davus žiniasklaidai interviu, kuriame aš išsakiau savo nuomonę apie korupcijos egzistavimą Seime – kad apie ją galėjo žinoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas, mano atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, pateiktas 50 tūkst. litų civilinis ieškinys dėl garbės ir orumoįžeidimo. Ir jeigu šios bylos pasieks teismą, man grasinama, kad aš neteksiu visko – buto, sodo, pensijos, ir tapsiu valkata. Ir visa tai tik dėl to, kad aš sąžiningai visą gyvenimą dirbau man pavestą atlikti darbą, ir už tai, kad per prievartą išėjęs į pensiją nesilioviau kovojęs su nusikalstamumu. Tik šį kartą – su pareigūnų.

Pagal Lietuvos pareigūnų logiką, aš visą laiką turiu vaikščioti su įjungtu magnetofonu, įrašinėti visus pokalbius su žmonėmis, juos filmuoti slapta kamera, kad įvykus konfliktui turėčiau įrodymus, kad esu teisus. Kas tai?

Grasinimai – iš pareigūno lūpų

2004 m. sausio 5 d., apie 11.30 val., man paskambino į namus Kauno apskrities STT viršininko pavaduotojas Aleksandras Jakubauskas ir pilnu pasipiktinimo balsu pareiškia pretenzijas, kad aš bendrauju su žiniasklaida, išvadina demagogu ir pasako kai kurių grasinimų, kurių pasekmės – nenuspėjamos. Kad grasina nusikaltėliai arba sutrikusios psichikos žmonės – natūralu, bet kad grasintų aukštas valstybės pareigūnas – tai man irgi ne pirmas kartas. Aš A.Jakubauską gerbiu kaip gabų ir principingą pareigūną, todėl ant jo nesupykau ir jam nekerštausiu. Tik atvirai Lietuvos žmonėms pareiškiu, kad iš Lietuvos pareigūnų pusės mano ir mano šeimos atžvilgiu yra vykdomas įvairiapusiškas smurtas.

Paskambinęs A.Jakubauskas man pasiūlė papasakoti Lietuvos žmonėms, kiek aš uždirbau iš kontrabandininkų, kol man pavyko surinkti įrodymus, kad jie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Neslėpsiu – savo parodymais aš padėjau A.Jakubauskui išaiškinti M.Silickio organizuoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius, kuratorius ir vykdytojus, todėl buvau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau pareikalavau, kad viskas būtų tinkamai užfiksuota.Deja, mano klaida buvo ta, kad aš pasitikėjau STT pareigūnais. Aš supratau, kad nuo smurto mane gali išgelbėti tik viešumas. Todėl dabar žiniasklaidai pateikiu tai, kiek aš uždirbau vykdydamas nusikalstamos veikos – kontrabandos – imitavimo modelį, ir kaip tie pinigai buvo panaudoti.

Kiek aš uždirbau iš kontrabandos?

Pagal modelį, už kiekvieną įvežta kontrabandinės degtinės, spirito arba cigarečių furgoną ir jo realizaciją man buvo mokama po 500 JAV dolerių – dar po 300 JAV dolerių nuo “furos” buvo laikoma kontrabandos organizatorių žinioje tiems atvejams, jei kontrabandinis krovinys bus pavogtas, konfiskuotas ar sugadintas, t.y. kontrabandos organizatorių būtiniems nuostoliams padengti.

STT užfiksavo, kad Mindaugo Silickio organizuotas nusikalstamas susivienijimas per 16 mėnesių įvežė 24 “furas” kontrabandinių prekių. Vadinasi, aš per visą mano darbo laiką šiame susivienijime turėjau uždirbti 19200 JAV dolerių, t.y. 76 800 litų.

Kontrabandos vadovai iš pradžių mus aprūpino nemokamomis ryšių priemonėmis, bet vėliau už jas turėjome mokėti patys. O transporto priemonėmis “furų” palydai, apsaugai, sandėliavimui turėdavome apsirūpinti patys. Tokios buvo sąlygos. Kadangi man reikėjo važinėti maršrutu Mauručiai-Kaunas-Vilnius, per mėnesį transporto išlaidos sudarydavo 1000 litų. Be to, tuo pačiu maršrutu reikėdavo palydėti “furas” su kontrabandinėmis vištų šlaunelėmis – tą kontrabandą vykdė kita M.Silickio grupė. Už tą palydą nebuvo mokama. Be to, reikėdavo vykdyti atskirus M.Silickio pavedimus, už kuriuos apmokėjimas nebuvo numatytas.

Pinigų srautas vykdavo per M.Silickio žinioje esančią pinigų keityklą, ir kad ji negalėtų sukontroliuoti visų gautų pinigų, didelė dalis jų patekdavo M.Silickiui tiesiai į rankas. Kitaip sakant, kontrabandininkai apgaudinėjo vieni kitus.

Kontrabanda vyko 16 mėnesių. Vadinasi, per tą laiką mano transporto išlaidos sudarė 16 tūkst. litų.

Už tai, kad aš buvau “priimtas” į M.Silickio organizuotą nusikalstamą susivienijimą, vienam iš jo grupės narių turėjau sumokėti 2 tūkst.Lt.

Kadangi M.Silickiui tapo žinoma, kad aš bendradarbiauju su STT, buvo inscenizuotas 26 520 Lt vertės kontrabandinių prekių trūkumas, ir iš rezervinio fondo, kuris sudarė 28 800 Lt, man liko tik 280 Lt.

Už pagalbą STT – ekonominės sankcijos

Nenorėdamas kontrabandos pinigų naudoti savo reikalams, o STT juos paimti valstybės naudai atsisakė, visą likusią sumą (48 000 + 280 Lt rezervo likutis) investavau į vieną skurstančią įmonę kaip labdarą. Iš vieno investuoto lito, sumokėjus visus mokesčius valstybei ir atlyginimus darbuotojams, man likdavo po 12 cnt. Tai reiškia, kad įmonei likdavo apie 400 Lt, už kuriuos nemokamai pramogavo policijos nuovados, kurios teritorijoje buvo ši įmonė, vyr.inspektorius ir pavaldiniai. Įmonėje dirbę žmonės irgi buvo priimti pareigūnams prašant. Įmonės savininkas iš tos investicijos negavo nė vieno cento.

Nusikaltėliai, sužinoję, kad aš padariau labdarą įmonei, paskambino mobiliu telefonu iš Marijampolės griežto režimo pataisos darbų kolonijos ir pareikalavo 50 tūkst. Lt duoklės. Aišku, jos niekas nemokėjo. Už tai buvo peršauta įmonės iškaba.

Kauno STT už tai, kad aš jiems padėjau išaiškinti nusikalstamą susivienijimą ir pinigus investavau į minėtą įmonę, padedant mokesčių inspekcijai išprovokavo įmonėje pažeidimą ir įmonei uždėjo irgi 50 tūkst. Lt baudą. Įmonė žlugo. Jai perimti buvo atsiųstas žmogus, esantis spec.tarnybų žinioje, ir perėmė įmonę. Norėdami atsikratyti įmonėje dirbusiais neparankiais žmonėmis, inscenizavo įmonėje 16 tūkst. Lt trūkumą, kurio nebuvo, ir žmonės iš darbo buvo atleisti.

Pasirodo, kad valstybinė mokesčių inspekcija įmonei pritaikė antikonstitucinį įstatymą, ir po pusantrų metų trukusio teismų maratono įmonei teko sumokėti 3 tūkst. Lt baudą, kurią padengiau aš iš savo pensijos ir iš kurios pragyvenau pats, padėdamas STT išaiškinti kontrabandą. Be to, paaiškėjo, kad STT kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams tokių ekonominių sankcijų netaikė – jas pritaikė tik man, padėjusiam STT išaiškinti kontrabandą.

O kontrabandininkai – tai nebaudžiami

Visą šią ataskaitą aš 2000 m. lapkričio mėn. pateikiau Kauno STT. Vadinasi, M.Silickis buvo teisus, pasakęs, kad atsakomybės už kontrabandą bijoti nereikia, nes muitinė ir kitos spec.tarnybos nupirktos kyšiais. Vienam asmeniui buvo mokama nuo 10 iki 14 tūkst. Lt. Bet už tai, kad nepaaiškėtų kam ir kiek buvo mokama, M.Silickis sumokėjo savo gyvybe.

Gal dabar STT paskelbs, kiek šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius M.Silickis sumokėjo kyšių korumpuotiems Lietuvos Respublikos pareigūnams ir korumpuotoms Lietuvos politinėms partijoms? Kiek kontrabandos įvežama į Lietuvą, kokie kyšiai ir kam mokami, ir ar verta padėti spec.tarnyboms išaiškinti kontrabandininkus?

Aš jau keikiu tą žmogų ir tą dieną, kada atėjau dirbti į korumpuotą miliciją, o po jos – į policiją, ir kad padėjau STT. Pasirodo, tokie kaip aš Lietuvai nereikalingi.

Dabar visų mūsų akys su didžiule viltimi krypsta į dabartinį Lietuvos Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą – gal jam pavyks pasiekti tai, ko trokšta kiekvienas mūsų: kad Lietuvos Respublikos įstatymai tarnautų ne korumpuotoms partijoms ir pareigūnų organizuotiems nusikalstamiems susivienijimams, o Lietuvos žmonėms.

Šaltinis iš Vilniaus STT pranešė, kad 2001 m. lapkričio 10 d. (buvusios tarybinės milicijos dienos proga) už M.Silickio kontrabandos grupės išaiškinimą STT vadovas V.Junokas apdovanojo stambiomis premijomis ir dovanomis Kauno STT vadovus E.Čekaitį ir A.Jakubauską bei grupę jiems ištikimų pareigūnų. Viskas būtų gerai, jei tai būtų daroma ne slaptai.

Po M.Silickio arešto kontrabanda tebevežama. Joje ir toliau dalyvauja tie asmenys, kurių STT nepatraukė baudžiamojon atsakomybėm. Tarp jų – ir kai kurie patys STT pareigūnai. Taigi ar vertėjo padėti STT?

Aš manau, kad Lietuvos žmonės turi suvienyti jėgas ir padėti dirbti tiek VSD, tiek STT. Tačiau tai bus tik tada, kai įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia bus mažiau korumpuota. Tik tada mūsų darbas, padedant išaiškinti nusikaltimus ir korumpuotus pareigūnus, bus prasmingas.

Juozas Leščiukaitis
Buvęs Kauno rajono kriminalinės policijos komisaras