Žmogus gali būti sekamas visur. Gatvėse ar aikštėse judėjimą fiksuoja filmavimo kameros. Darbe bosas gali pasiklausyti jūsų pokalbių, stebėti jūsų darbą kompiuteryje ir tikrinti elektroninius laiškus.

Namuose į kompiuterius internetu laužiasi įvairaus plauko nusikaltėliai. Jūsų pašnekesių patalpose gali klausytis saugumo struktūros, įmontuodamos “blakę” ar dekoduodamos balsus pagal langų virpesius, suinteresuoti asmenys lengvai gali perimti pokalbius mobiliuoju telefonu ar susirašinėjimą, įskaitant ir jų turinį. Asmens buvimo vietą gali išduoti navigacinė įranga automobilyje, mobiliojo telefono ar mobiliojo interneto skleidžiamas signalas. Na, o atsiskaičius mokėjimo kortelėmis galima išsiaiškinti ir ką jūs perkate.

Iš esmės slaptas sekimas šiandien nebėra tik filmų siužetas. Tokiuose filmuose, kaip “Enemy of the State” (“Valstybės priešas”) ar trilogijoje apie agentą Bourną…

Elektronikos specialistai teigia, kad dėl pasenusių technologijų asmens ar savo sąskaitos duomenis apsaugoti gana sunku. Pavyzdžiui, parduotuvėje surinkus PIN kodą, aparato atmintyje jis išlieka dar mėnesį. Tad belieka pasikliauti sveika nuovoka ir dažniau tikrinti savo banko sąskaitas.

Globalinis sekimas

Nuo rugsėjo 15 d. visoje ES įsigaliojo vadinamoji sekimo direktyva.

Tiesa, Lietuvoje dar tik svarstomos su šia direktyva susijusios Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios turėtų įsigalioti gruodžio 1 d.

Pagal sekimo direktyvą telekomunikacijų paslaugas teikiančios bendrovės privalės kaupti duomenis apie vartotojus, fiksuoti telefoninius pokalbius ir SMS žinutes.

O nuo 2009 m. Lietuvoje bus renkami internetiniai duomenys apie siunčiamus elektroninius laiškus ir naršymą internete…

“Google” – tarp priešiškiausių vartotojams…

Žvilgsnis iš kosmoso…

Išduoti gali ir spausdintuvas…

Visą šią išsamią intriguojančią Jūsų savaitraščio publikaciją – kaip mes esame sekami – rasite skaitydami “Veido” 43 numerį.

Views All Time
Views All Time
2300
Views Today
Views Today
1
0 0