Jungtinių Valstijų vyriausybė kuria itin sudėtingomis technologijomis paremtus prietaisus, kurie padės sekti žmones, pranešė „BBC News”. Šie prietaisai leis atpažinti žmogų vien iš eisenos, pastatuose aptikti mirusius arba priešiškai nusiteikusius žmones, o netolimoje ateityje – galbūt ir skaityti mintis. Po Rugsėjo 11-osios kai kurie mokslininkai, dirbantys gynybos srityje, savo dėmesį sutelkė ne į branduolinius ginklus, o žmonių, pavyzdžiui, galimų savižudžių sprogdintojų, stebėjimą. Žmonėms sekti skirtas technologijas šiuo metu tobulina Merilendo universiteto, įsikūrusio netoli Vašingtono, mokslininkai ir studentai. Pas juos apsilankęs BBC žurnalistas Humphrey’is Hawksley’is buvo paprašytas pavaikščioti po susitikimų kambarį. To pakako, kad kompiuteriai apdorotų kamerų perduotą vaizdą ir sukurtų tam tikrą žmogaus eisenos kodą. Mokslininkai stengiasi sukurti sistemą, kuri veido atvaizdą susietų su eisena, ūgiu, svoriu bei dar beveik 30 kitų savybių, kad po to kompiuteris iš karto atpažintų asmenį. Anot profesoriaus Ramos Challapos, tai leistų mašinoms identifikuoti net minioje esantį asmenį. Panašios sistemos kuriamos ir Pentagone. Pažangių gynybos tyrimų projektų agentūra (Defence Advanced Research Projects Agency – DARPA) turi vieną specialią misiją – užtikrinti, kad atsiradus naujai technologijai JAV visada būtų žingsniu priekyje. Šios agentūros pasiekimai negali nekelti susižavėjimo.

Praėjusią savaitę Gedimino Kirkilo Vyriausybė patvirtino Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimų projektą. Kai Seimas priims šiuos pakeitimus, visų Lietuvoje veikiančių asmenų telefoninio ryšio bei interneto paslaugų teikėjai bus įpareigoti kaupti duomenis apie kiekvieno Lietuvoje esančio asmens telefoninius skambučius, naršytus interneto tinklalapius, rašytus elektroninius laiškus bei bendravusių asmenų konkrečią buvimo vietą. Pagal Lietuvoje įgyvendinamą tvarką tokia informacija apie visus asmenis turės būti saugoma vienerius metus. Elektroninio bendravimo turinys kol kas nebus kaupiamas. Prie turinio informacijos kaupimo problemų tiek JAV, tiek ES valstybėse planuojama grįžti netolimoje ateityje. Lietuvos Vyriausybė tokiu savo žingsniu pradeda įgyvendinti vadinamąją ES Sekimo direktyvą. Tikimasi, kad naudojant tokius sukauptus duomenis ES valstybių teisėtvarkos institucijoms turėtų būti lengviau kovoti su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais. Totalinėmis sekimo priemonėmis bus bandoma įveikti pasaulyje sparčiai plintantį terorizmą ir nuolat technologiškai tobulėjančius organizuotus nusikaltėlius. Nors daugiau kaip du šimtai europarlamentarų balsavo prieš šią direktyvą, vis dėlto balsų dauguma (378 balsai) ją pavyko priimti. Lietuvos Vyriausybė dar neapsisprendė, kas kompensuos tokio visuotinio sekimo išlaidas. Ar jos guls ant ryšių operatorių pečių, ar valstybė pati įrengs dešimtis milijonų litų kainuojančias duomenų saugyklas?