Petrikas paleidžiamas į laisvę
Buvęs koncerno EBSW prezidentas Gintaras Petrikas paleidžiamas į laisvę. Taip penktadienį po pietų nusprendė Vilniaus apygardos teismas.
Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad neturi įstatyminio pagrindo skirti suėmimą žmogui, kuris suimtas iki teismo jau išbuvo daugiau, negu numato Lietuvos įstatymai. “Prokuratūros prašymas yra nepagrįstas”, – konstatavo teismas.
G. Petrikui antrankiai buvo nuimti teismo salėje kelios minutės po 16 val. Iš karto po to jį skubiai išsivežė policijos pareigūnai. Dabar prokuratūra turi nuspręsti, kokią kardomąją priemonę – namų areštą ar kitą – skirti įtariamajam.
Dar teismo salėje žurnalistų paklaustas, ką planuoja daryti toliau, G. Petrikas šypsodamasis atsakė, kad važiuos pas tėvus. “Visų pirma noriu pailsėtis”, – sakė jis.
G. Petrikas į Lietuvą buvo atvežtas ketvirtadienį. Prokuratūra iš karto, dar ketvirtadienio popietę, kreipėsi į Vilniaus miesto antrąjį apylinkės teismą su prašymu G. Petriką suimti. Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Plioplys teismo prašė suėmimo sankcijos iki spalio 30 d.
Tačiau po kelias valandas trukusios nežinios teismas atsisakė svarstyti prokuratūros prašymą motyvuodamas tuo, kad G. Petrikas suimtas išbuvo ilgiau, nei numato Lietuvos įstatymai.
Šis teismo sprendimas sukėlė didelę sumaištį. G. Petrikas buvo nuvežtas į Generalinę prokuratūrą, kur iki vėlaus vakaro buvo sprendžiama, ką daryti toliau. Galiausiai, nepaisant advokatų protestų, G. Petrikas buvo sulaikytas 48 val. ir uždarytas į areštinę. Prokurorai teigia turėję teisę taip pasielgti. Tuo tarpu advokatai tai įvertino kaip neteisėtą laisvės atėmimą.
Kazimiero Motiekos teigimu, jei teismas nepaskelbia savo sprendimo, įtariamasis turi būti nedelsiant paleistas. Antra vertus, advokatai pripažįsta, kad sprendžiant G. Petriko suėmimo klausimą susidarė teisinis kazusas, kokio Lietuvoje iki šiol nėra buvę.
Penktadienį prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti antrojo apylinkės teismo sprendimą nesvarstyti G. Petriko suėmimo klausimo ir nustatyti jam suėmimo terminą.
„Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veiksmai, atlikti suimant G. Petriką, įpareigoja mane, kaip įtariamojo gynėją, kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre”, – teigė G. Petriko advokatas Kazimieras Motieka.
Anot jo, JAV ir Lietuvos vyriausybės pasirašė susitarimą, pagal kurį JAV išduodant Petriką Lietuvai, nebus pažeistos žmogaus teisės.
„Buvo nesilaikoma dvišalio susitarimo ir tai pakankama priežastis kreiptis į Strasbūrą”, – tvirtino G. Petriko gynėjas.
Tuo tarpu prokurorai penktadienį savo motyvus grindžia tuo, kad G. Petrikui pasislėpus nuo tardymo 1999 m., jam jau buvo skirtas suėmimas. Dabar teismo tik prašoma nustatyti suėmimo terminą.
Teismo posėdyje prokuroras Gintaras Plioplys sakė, kad niekas nėra garantuotas, jog G. Petrikas vėl nepabėgs. „Kartą jis taip jau pasielgė”, – sakė prokuroras, prašydamas G. Petrikui nustatyti mėnesio trukmės suėmimo terminą.
Teisme kalbėjęs G. Petrikas prašė jam skirti namų areštą. Jis tvirtino, kad bėgti nuo teisėsaugos nebesiruošia. „Mama visada sakė neliesti lygintuvo, nes jis karštas. Kartą jau paliečiau, daugiau taip nedarysiu”, – sakė įtariamasis, teismą bandydamas įtikinti, kad daugiau nebesislėps.
G. Petrikas tvirtino, kad gyventi jį priims tėvai, brolis žada darbą.
Teisme kalbėjęs G. Petriko advokatas Gintaras Černiauskas akcentavo, kad G. Petrikas pabėgo dėl to, kad jautė pavojų savo gyvybei. „Jis buvo sumuštas, nušautas jo draugas. Suveikė natūralus baimės jausmas. Tačiau įvertinkime tai, kad jis pats ir pasiprašė sugrąžinamas”, – teismą įtikinėjo advokatas.
G. Petriką JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai sulaikė 2004 m. pavasarį. Septynerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis G. Petrikas kaltinamas iššvaistęs EBSW koncerno turtą ir pasisavinęs apie 80 mln. Lietuvos gyventojų indėlių.
Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno bendrovė Kauno holdingo kompanija iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, kuriems ji liko skolinga apie 80 mln. litų. Iš Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta apie 111 mln. litų.
Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų, su Paskolų komisijos rekomendacija garantuotų valstybės.
