Pajūrio žemės dalybų byloje – pirmieji žingsniai į finišą

Plačiai nuskambėjęs žemės sklypų dalybų tyrimas – bent jau Klaipėdoje – pasiekė finišo tiesiąją. Šiomis dienomis uostamiesčio teisėtvarkos pareigūnai baigia derinti pavardes žmonių, kuriems artimiausiu metu bus pareikšti oficialūs įtarimai dalyvavus neteisėtai skirstant žemės sklypus pajūryje.

Tyrimą koordinavusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo Sigito Jasevičiaus nuomone, visa surinkta medžiaga teismą turėtų pasiekti šio mėnesio pabaigoje.

Negalutiniais duomenimis, į kaltinamųjų suolą turėtų sėsti penki Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnai.

Tvirtinančius parašus ant netvarkingai parengtų žemėtvarkos projektų dėjusių buvusio ir dabartinės apskrities vadovų – Laisvūno Kavaliausko ir Virginijos Lukošienės – įtariamųjų sąraše nėra. Teisėtvarkininkai nenustatė, kad šie pareigūnai būtų nusižengę įstatymams.

Įtariama žemesnioji grandis

Šiomis dienomis įtarimai piktnaudžiavus tarnyba ir neatsargiai atlikus tarnybines pareigas (taip dabar Baudžiamasis kodeksas vadina aplaidumą tarnyboje) jau pareikšti buvusiam Klaipėdos apskrities Žemėtvarkos departamento direktoriui Stanislovui Tamoliui ir buvusiam Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjui Gintautas Stankus.

Netrukus įtarimus žadama pareikšti dar mažiausiai trims asmenims. Jų pavardžių pareigūnai kol kas neatskleidžia, užsimindami tik tiek, kad tai – žemesnės grandies valdininkai, juristai ir žemėtvarkininkai, ruošę ir teikę tvirtinti žemės sklypų grąžinimo dokumentus.

Aukščiausias pareigas tarp įtariamųjų iki bylos tyrimo pradžios užėmę S. Tamolis ir G. Stankus ir toliau tebedirba minėtose tarnybose, tačiau dabar jie užima žemesnes pareigas – jų vadovavimas Žemėtvarkos departamentui ir Žemėtvarkos skyriui yra sustabdytas teismo sprendimu.

Į eilę – be eilės

Teisėtvarkos pareigūnai nustatė 27 įstatymų pažeidimo atvejus dalinant žemę pajūryje. Atliekant tyrimą remtasi vienos kadastrinės vietovės – Girkalių – žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Įtariama, kad šioje prestižinėje pajūrio vietoje, esančioje trijų rajonų – Klaipėdos, Kretingos ir Palangos – sankirtoje, populiariai vadinamoje Karklės vardu, nusižengiant įstatymams neteisėtai buvo išdalinta keliasdešimt sklypų.

Valdininkai įtariami pažeidę Žemės reformos įstatymą ir Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje nustatytą tvarką.

Pagrindinis nusižengimas rengiant Girkalių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą yra tas, kad piliečių prašymai grąžinti žemę buvo tenkinami jau pradėjus rengti šį projektą, t.y. tada, kai priimti naujų žmonių į sąrašą nebebuvo galima. Nebuvo laikomasi ir eiliškumo principo – kai kurie žmonės į sąrašus įtraukti be eilės.

Be to, piliečiams skirti miškų sklypai buvo suprojektuoti valstybinės reikšmės miškuose, nors pastarieji pagal Žemės reformos įstatymą negali būti privatizuojami.

Žemės savininkai – “švarūs”

Parengtame Girkalių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte teisėtvarkos pareigūnai rado labai daug neaiškumų. Paaiškėjo, jog suprojektuoti plotai neatitinka žiniaraščiuose nurodyto ploto, yra atvejų, kai tas pats pilietis toje pačioje eiliškumo grupėje paminėtas du kartus, todėl nesuprantama, kiek sklypų jam priklauso – vienas ar du.

Projekto dokumentuose aptikta daug pataisymų, braukymų, nėra svarbių dokumentų registracijos numerių bei datos.

Teisėtvarkininkai teigia, kad šie pažeidimai apskrities valdininkams sudarė geras sąlygas piktnaudžiauti tarnyba. Spėjama, jog kruopščiai neregistruodami visų dokumentų, klerkai sugebėjo į sąrašus įtraukti “reikalingus” žmones ir taip pasipelnyti.

Tačiau valstybės tarnautojų kyšininkavimo faktai neįrodyti. Taip ir nepasisekė nustatyti, ar žemėtvarkininkai bei juristai, padėję neteisėtai susigrąžinti žemę, už tai gavo atlygį.

Sausiems iš balos pavyko išlipti neteisėtai grąžintos žemės savininkams – neįrodyta nei tai, kad jie valdininkams davė kyšius, nei tai, kad spaudė atkurti nuosavybės teises į jiems nepriklausančius žemės sklypus.

Vadovai atsakomybės išvengė

Atsakomybės išvengė ir projektavimo darbus atlikusios valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo vadovai. Anksčiau teisėtvarkos pareigūnai teigė, jog šio filialo direktorius Algimantas Lotužis ir grupės vadovė Elena Baltrūnienė neužtikrino, kad projektai būtų rengiami laikantis reikalavimų.

Pradėjus tirti žemės dalybų pajūryje medžiagą, teisėtvarkininkai sakė maną, kad didelė atsakomybė turėtų tekti ir aukščiausiems apskrities pareigūnams – dabartinei viršininkei V. Lukošienei bei jos pirmtakui L. Kavaliauskui. Būtent apskrities vadovai savo parašais tvirtino dokumentus, tarp kurių buvo ir aiškiai pažeidžiančių įstatymus.

Daugumoje dokumentų, nusižengiančių žemės reformos tvarkai, yra nuo 1997-ųjų sausio iki 2000-ųjų lapkričio apskrities viršininko pareigas ėjusio L. Kavaliausko parašai.

Be to, buvo įtariama, kad jo įpėdinė – V. Lukošienė – 2002 m. spalį išleido įsakymą, kuriuo papildė sąrašą šešiais žmonėmis, pateikusiais prašymus atgauti nekilnojamąjį turtą, t.y. žemę Girkalių kadastrinėje vietovėje, jau po nustatyto termino.

Buvęs direktorius – be nuodėmių?

Nusikalstamų epizodų nerasta ir skandalo metu išgarsėjusio tuometinio Pajūrio regioninio parko direktoriaus Arvydo Urbio veikloje.

Nors teisėtvarkininkai ir stebėjosi, kaip A. Urbis galėjo nepastebėti akivaizdžių pažeidimų, tiesiogiai lietusių jo prižiūrimas valdas, tačiau tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Neoficialiomis žiniomis, kai kurie sklypai buvo suprojektuoti ne tik valstybinės reikšmės miškuose, bet ir Karklės etnokultūriniame draustinyje, tačiau projekto rengėjams šia teritorija besirūpinęs A. Urbis jokių pastabų nepareiškė.

Antiįstatymiškos veiklos buvusio Pajūrio regininio parko vadovo veikloje nepastebėta ir dėl to, kad ir pats A. Urbis, ir jo artimi giminaičiai pajūryje įsigijo nemažai žemės sklypų.

Laukiama naujų tyrimų

Teisėtvarkininkai teigia, kad dėl apskrities valdininkų veiksmų nukentėjo tie žmonės, kurie buvo pastumti į sąrašo galą be eilės ir neteisėtai į ją priėmus keliasdešimt asmenų, taip pat tie, kuriems nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemę, esančioje kitoje, mažiau prestižinėje vietoje.

Šiuo metu žmonėms, kuriems žemės sklypai galėjo būti suteikti pažeidus įstatymus, laikinai apribotos nuosavybės teisės – savininkai negali jų nei parduoti, nei kitaip jais disponuoti. Tolesnis šios žemės likimas paaiškės teismui išnagrinėjus bylą.

Visa tyrimo medžiaga teisme turėtų atsidurti šio mėnesio pabaigoje – tiesa, jei bus suspėta pareikšti įtarimus apskrities ir rajono valdininkams. Tai gali užtrukti, mat beveik visi šie asmenys turi susipažinti su keliasdešimt nusikalstamos veikos epizodų.

Be to, ir tai dar gali būti ne paskutinis taškas pajūrio valdininkų piktnaudžiavimo tarnyba byloje. Neatmetama tikimybė, jog bus atliekami ir kitų kadastrinių vietovių – Lėbartų, Jakų, Dovilų, Stragnų bei Agluonėnų – žemėtvarkos projektų tyrimai.