Maišatis Tęsiasi
Įtakingas britų savaitraštis “The Economist” paskelbė staipsnį apie Prezidentūros skandalą Lietuvoje. Jis svarbus tuo, kad patvirtina tarptautinės Lietuvos izoliacijos faktą, kurį atkakliai neigia pats Rolandas Paksas.
Pateikiame Jums The Economist, sausio 8 – 15 d., 2004 straipsnio vertimą.
Vargu ar galėtum pavadinti Lietuvą bananų respublika: šiuo metu didesnė krašto dalis padengta storu sniego sluoksniu. Tačiau kuo ilgiau jos Prezidentas Rolandas Paksas laikosi įsikibęs savo posto, tuo labiau kenčia krašto reputacija. Lietuva, besiruošianti stoti į Europos Sąjungą ir NATO, nusipelno geresnio.
Parlamentinis tyrimas priėjo išvados, kad Prezidentas, anksčiau buvęs Lietuvos Ministru Pirmininku, prieš metus pradėjęs eiti savo pareigas, buvo apsuptas patarėjų, piktnaudžiavusių savo aukštomis pareigomis ir susijusių su organizuotais nusikaltėliais. Gruodžio mėnesį Lietuvos Seimas ėmėsi apkaltos proceso, kuris veikiausiai vystysis lėtai. Apkaltos proceso pabaigoje apkaltos komisija , kurią sudaro Seimo nariai ir teisininkai, turės pateikti išvadas, kurias peržiurės Konstitucinis Teismas. Galutinis balsavimas, pasak artimo apkaltos komisijai žmogaus, įvyks “ne anksčiau kaip kovo ar balandžio mėnesiais”.
Iki to laiko p. Paksas savo užsispyrimo dėka gali išlikti savo poste, nežiūrint tarptautinės bendruomenės nusigręžimo, kuris jau seniai būtų palaužęs mažiau užsispyrusius vyrus. Lietuvos bažnyčios vadovybė paragino jį atsistatydinti. Premjeras Algirdas Brazauskas, buvęs Lietuvos Prezidentu iki 1998 metų, sakė, kad p. Pakso vietoje būtų atsistatydinęs. Užsienio valstybių vadovai atšaukė numatytas keliones į Lietuvą. George W. Bush savo ruožtu gruodžio mėnesį “atkalbėjo” p. Paksą vykti į Vašingtoną.
Didžiausias p. Pakso galvos skausmas kyla dėl jo ryšių su pagrindiniu jo prezidentinės kampanijos rėmėju Jurijumi Borisovu, Rusijoje gimusiu sraigtasparnių dalių prekeiviu. Parlamentinis tyrimas priėjo išvados, kad Borisovas buvo susijęs su Rusijos lobistine firma, veikiausiai turėjusia ryšių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Tuo tarpu Borisovo kompanija veikiausiai prekiavo su valstybėmis-atskalūnėmis, kurių tarpe yra ir Sudanas. Siekdamas užtikrinti, kad p. Paksas būtų išrinktas, Borisovas paaukojo beveik pusę milijono dolerių ir grasino p. Paksui, kai mainais už paramą negavo pareigų valstybinėje tarnyboje. P.Paksas Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė išvadą, kad šis dekretas buvo neteisėtas.
Parlamentinė tyrimo komisija taip pat priėjo išvados, kad p. Pakso patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas palaikė ryšius su lobiste, kuri savo ruožtu kontaktavo su organizuotu nusikalstamumu siejamais asmenimis. Pastarasis p.Pakso patarėjas jiems taip pat perduodavo įslaptintą informaciją.
p. Ačas lapkričio mėnesį parašė atsistatydinimo pareiškimą tvirtindamas, kad nieko blogo nepadarė.
Viena iš mįslių yra Rusijos vaidmuo šiuose įvykiuose. Lietuva kartu su kitomis Baltijos kaimynėmis Latvija ir Estija buvo Sovietų Sąjungos okupuotos iki pat 1991 metų. Rusija siekia išlaikyti savo įtaką šiose šalyse. Ji siekė sutrukdyti šių šalių narystei NATO. Kai kas Lietuvoje mano, kad Borisovas buvo Rusijos įtakos veiksnys, kurio pastangomis buvo siekiama iš posto išstumti proamerikietišką p. Pakso pirmtaką p.Valdą Adamkų. Kiti mano, kad Borisovas rėmė p. Paksą iš esmės siekdamas naudos savo verslui.
Kita mįslė yra tokia: kodėl Paksas neatsistatydino dar spalio mėnesį, kai Lietuvos saugumo tarnybos paruošė pirmąją ataskaitą apie įtarimus. Vienas iš atsakymų gali būti toks: p. Pakso aplinkoje nebuvo pakankamai įžvalgių žmonių, kurie suprastų, kad jam atėjo galas. Paksas tikriausiai galvoja, kad net jei dėl apkaltos jis bus pašalintas iš Prezidento posto, jo politinei karjerai toli gražu dar ne galas. Kaip bebūtų gaila, p.Paksas šia prasme gali būti teisus. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, net ir apkaltos paskelbimas jam netrukdo vėl kandidatuoti į prezidento postą ar į Seimo narius šių metų rinkimuose. Būdamas užkietėjusiu populistu, p. Paksas ir toliau keliauja po šalį, siekdamas šalininkų paramos. Tikėtina, kad p. Paksą iki dabar palaiko apie ketvirtadalis Lietuvos rinkėjų. To turbūt neužteks vėl laimėti prezidento rinkimus. Tačiau ši parama p. Pakso vadovaujamai Liberalų Demokratų partijai gali užtikrinti dalį vietų būsimoje valdančioje koalicijoje, galbūt kartu su kita sparčiai kylančia populistine Darbo partija.
Jei apkaltos procedūra užtruks, pasipiktinimas p. Pakso veiksmais gali išblėsti, o jis išliks savo poste. Europos Sąjunga ir NATO turėtų pasiruošti net ir tokiai galimybei. Šalys, kurios šiemet taps abiejų klubų narėmis yra demokratiškos. Tačiau nebūtinai tvirtai demokratiškos, kai galioja visų priimtos taisyklės.
Vertė Vytautas Adomaitis
