Korupcija – paslaptinga sveikatos sistemos palydovė

Nors dažno tautiečio sąmonėje gydytojas ir ligoninė daugiau iš tradicijos asocijuojasi su užuojauta ir nesavanaudiška pagalba, rinkos dėsnių vaikymasis gerokai pakoregavo šią senamadišką sampratą – ligoninėje, kaip ir visur kitur, viskas parduodama ir perkama, o gydymo įstaigos, pagal paskutinių tyrimų rezultatus, priskiriamos prie vadinamųjų problemiškų institucijų, kur itin palankios sąlygos klestėti korupcijai. Vienas milijardas sveikatos sistemoje cirkuliuojančių nepajamuotų litų – tikras korupcijos gyvybės šaltinis.

Kaltinimai sveikatos sektoriui

Kaune vyko Europos Sąjungos PHARE programos organizuotas seminaras medicinos ir teisėtvarkos klausimais “Korupcija sveikatos apsaugos sistemoje”, kuriame žurnalistams pristatyta nacionalinė kovos su korupcija strategija.

Kodėl kalbama apie korupciją būtent sveikatos priežiūros sistemoje, o ne, pavyzdžiui, žemės ūkyje? Pasak Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno Juozo Oleko, į šį klausimą pirmiausia turi atsakyti patys medikai. Vis dėlto tema pokalbiui pasirinkta neatsitiktinai. Į Specialiųjų tyrimų tarnybos sukurtą Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija strategiją įtrauktos ir priemonės, skirtos korupcijos prevencijai sveikatos priežiūros sistemoje. Nors sveikatos sektoriuje dirba dauguma sąžiningų specialistaų, o medicina nuo praėjusio dešimtmečio pradžios, kuomet geriausia dovana būdavo iš Amerikos atsiųsta aspirino tabletė, padarė nepaprastą šuolį, liko tačiau daug neišspręstų problemų: medikų darbas nevertinamas nei pagal kvalifikaciją, nei pagal išsilavinimą, o gydytojo profesija velkasi garbingų profesijų sąrašo gale.

Kitas dalykas, anot J.Oleko, yra pakankamai jėgų, savų ir svetimų, spaudžiančių sveikatos sistemą. Netrūksta skatinančių korumpuotis “geradarių iš Vakarų”, siekiančių “prastumti” savo produktą ir gauti naudos. Svarbiausia antikorupcinė priemonė, J.Oleko teigimu, yra viešumas.

Gydytoja ir žurnalistė Filomena Taunytė paties J.Oleko veikloje įžvelgė korupcijos pėdsakų: vos šis pasėdėjo sveikatos apsaugos ministro kėdėje, tuoj pat tapo verslininkų “Rotary” klubo nariu – “iš ministrų – į turtuolius”. Pareikalauta satisfakcijos. Įrodymų nebuvo.

Korupcija – sveikatos sistemos sesė

Japonai yra pareiškę, kad korupcija sveikatos priežiūros sistemoje veda į visuomenės genocidą. Nors seminaro dalyviai nepriėjo prie radikalių išvadų, pateikti faktai nekėlė abejonių, kad korupcija ir sveikatos sistema – seserys, tegu ir ne dvynės. Pagal tarptautinės organizacijos “Transparency International” atliktą tyrimą, šalies sveikatos sistemos įstaigos priskiriamos prie tų, kur yra sąlygų korupcijai klestėti. Tam pritaria ir visuomenė: nors 70 procentų žmonių smerkia korupciją, patys mielai duotų kyšį, kad galėtų išspręsti problemą.

Korupciją skatina, pasak Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Kuzmicko, pirmiausia viešumo ir skaidrumo stoka. Informacija dažnai apauga gandais. Sistemos, kurioje kiekvienas turėtų griežtai apibrėžtą atsakomybę, nėra. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (ne be korumpuotų asmenų pagalbos) neįsisavino 90 milijonų litų, kaltų taip pat nėra. Įstatymų spragos, nereglamentuotas dokumentų judėjimas rengiant įvairius projektus, K.Kuzmicko teigimu, sudaro galimybes valdininkui nukišti dokumentus į stalčių, o paskui reikalauti atlygio.

Vienas milijardas neoficialių litų, cirkuliuojančių sveikatos sektoriuje, ne kas kita, kaip nuoroda į korupciją.

K.Kuzmicko manymu, gydymo įstaigų bankrotai ir restruktūrizacijos planai vėl gali atlapoti duris korupcijai.

Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė Vitalė Vinickienė korupcijos prielaidas įžvelgė įstatymų netobulume: įstatymais neįtvirtintas sveikatos paslaugų vartotojo statusas. Pati sveikatos reforma taip pat esanti chaotiška, neaišku, į ką orientuota, neginanti vartotojo, todėl pagrindiniu uždaviniu V.Vinickienė laiko pacientų teisių gynimą.

Antikorupcinė programa

Europos Sąjungos projekto vadovas, Specialiųjų tyrimų tarnybos analitinio skyriaus viršininkas Kęstutis Zaborskas supažindino su Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija strategija. Tai jau ketverius metus ruošiamas dokumentas, kurį netrukus žadama pateikti Vyriausybės strateginio planavimo komitetui tvirtinti. Pagrindinis strategijos tikslas, pasak K.Zaborsko, sumažinti korupciją iki tokio lygio, kad ji netrukdytų socialinei ekonominei raidai ir demokratijai. Aktyviau kontroliuoti korupciją skatina ir Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai.

Strategija siekia identifikuoti labiausiai korumpuotas sritis bei prielaidas korupcijai atsirasti ir plėtotis, šalinti įstatymų kolizijas, sukurti korupcijos prevencijos teisinę bazę, tirti ir kaupti duomenis apie korupcijos apraiškas viešojo administravimo, teisės, finansų, ekonomikos ir privataus sektorių srityje. Atskiras skyrius skirtas korupcijos prevencijos priemonėms sveikatos apsaugos srityje. Kaip korupcijos pavyzdį sveikatos sistemoje K.Zaborskas pateikė plačiai nuskambėjusį Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą rentgeno aparatų pirkimo konkursą, kuriuo planuota pasisavinti 8 milijonus litų. Konkursas buvęs sustabdytas vien dėl to, kad vėliau būtų buvę neįmanoma išieškoti prarastus milijonus. (Redakcijos žiniomis, suaktyvėjo jėgos, siekiančios atgaivinti rentgeno aparatų pirkimo sandėrį.)

Vaistų kompensavimas – landa korupcijai

Vienas galimų korupcijos prevencijos sveikatos sektoriuje būdų, pasak K.Zaborsko, – sukurti gydymo ir ligų diagnostikos algoritmus, nuo atliktų procedūrų nustatyti mediko atlyginimą. Vaistų kompensavimo sistemą K.Zaborskas taip pat vertino kaip atveriančią galimybes papirkinėjimui. Specialiųjų tyrimų tarnybai nesuprantama, kodėl vaistai, Europoje praėję registravimo kelią, turi būti iš naujo registruojami Lietuvoje? Kodėl “išgaravo” pigūs buvusio socialistinio lagerio šalių vaistai? Siūlyta uždrausti Valstybinei ligonių kasai organizuoti viešuosius vaistų pirkimus.

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius kaip pavyzdį pateikė skandalą dėl “Bitnerio” balzamo: nors buvo draudžiama pratęsti balzamo registraciją, pakeitus ekspertus jis pasirodė saugus.

“Berlin- Chemie Menarini Group” šalies vadybininko Mindaugo Papievio manymu, vaistų kompensavimo sistemą padaryti skaidresnę galima sumažinus kompensavimo procentą ir kur galima, ” užuot šaudžius iš patrankos” išrašant pačius brangiausius vaistus, apsiriboti bazine terapija.

Užduotis žurnalistams

Pokalbiui nukrypus į smulkmenas, dažnas prelegentas korupcijos problemų svarstymą iškeitė į savos institucijos interesų gynimą. Neapsieita ir be abstrakčios kritikos. Kliuvo Farmacijos departamento prie SAM direktoriui Gintautui Viskaičiui. Jis bandė įrodyti, kad Lietuvoje vaistų kompensavimas niekuo nesiskiria nuo kitų šalių, tačiau buvo kaipmat “nugesintas”, esą veikianti sistema pašalina kai kuriuos vaistus, kompensavimo sistema paremta “katilo principu” ir neatsižvelgia į socialinę diferenciaciją, vienintelėje vaistų rinkoje negalioja rinkos ekonomika. Paprašius pateikti konkrečius korupcijos atvejus, atsakyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba konkrečiais faktais nedisponuoja.

Renginyje pasigesta Sveikatos apsaugos ministerijos (atvyko tik viešųjų ryšių atstovė), Valstybinės ligonių kasos bei Kauno medikų bendruomenės atstovų. Žurnalistai šnibždėjosi: turbūt ne be pagrindo…

Plunksnos brolių entuziazmą nedelsiant griebtis bloknoto ir pulti ginti vargšų pacientų kiek apramino Seimo sveikatos reikalų komiteto patarėjas Rytis Virbalis: korupcija – daug sudėtingesnis reiškinys, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, jo priežastys nevienalytės. Žurnalistų laukia ilgas ir nuoseklus darbas.