Kiekvieno Lietuvos Piliečio byla
Kiek saugus eilinis pilietis, kai nuo neteisingumo neapsaugotas net Lietuvos Prezidentas? Du metus kalamas kaltu tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio mėnesio sprendimu išteisintas, kad nėra pagrindo kaltinti Prezidentą Rolandą Paksą, kad jis leido suprasti J. Borisovui jog klausomasi jo telefoninių pokalbių.
Iš šešiolikos kaltinimų liko vienas, kad Prezidentas neteisėtai suteikė pilietybę ir už tai jis Konstitucinio Teismo, Seimo, beveik visos žiniasklaidos apkaltintas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu.
Žemiau pateikiu, ką apkaltos metu rašiau ir Laisvas laikraštis spausdino apie Konstitucinio Teismo kai kurių teisėjų nuomones.
Sveikinu Jus su nuo Kalėdų ilgėjančia šviesa, linkiu sėkmingai su Žeme skrieti aplink Saulę ir pastebėti žvaigždes.
Kiekvienam tvarkos ir teisingumo sau ir kitiems. Kad nei vienas neteisingai nenukentėtų nuo savęs, aplinkinių ir nuo vadinamų teisėsaugos ir žiniasklaidos.
Kol jas valdo politikai ir pinigai, tol nei vienas neapsaugotas nuo neteisingo apkaltinimo ir nuteisimo.
Kiek saugus eilinis pilietis, kai nuo neteisingumo neapsaugotas net Lietuvos Prezidentas? Du metus kalamas kaltu tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio mėnesio sprendimu išteisintas, kad nėra pagrindo kaltinti Prezidentą Rolandą Paksą, kad jis leido suprasti J. Borisovui jog klausomasi jo telefoninių pokalbių.
Iš šešiolikos kaltinimų liko vienas, kad Prezidentas neteisėtai suteikė pilietybę ir už tai jis Konstitucinio Teismo, Seimo, beveik visos žiniasklaidos apkaltintas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu.
Žemiau pateikiu, ką apkaltos metu rašiau ir Laisvas laikraštis spausdino apie Konstitucinio Teismo kai kurių teisėjų nuomones.
Kuo vadovavosi Konstitucinis Teismas, priimdamas nutarimą, kad Prezidento dekretas, suteikiantis pilietybę J. Borisovui, prieštarauja Konstitucijai? Jo aiškinimai pateikiami tuo nuoseklumu, kaip jie sutinkami Konstitucinio Teismo nutarime (ištraukos paryškintos).
Pirma, dekretą pirmas pasirašė ministras, o anot Teismo pirmas turėjo pasirašyti Prezidentas.
Antra, Teismas atsakingu už dekretą laiko Prezidentą, nors Konstitucijoje parašyta, kad atsakomybė už šį dekretą tenka jį pasirašiusiam ministrui.
Trečia, anot Teismo J. Borisov nuopelnai Lietuvos Respublikai užskaitytini suteikiant pilietybę tik padaryti jam neesant Lietuvos piliečiu. Todėl J. Borisovo nuopelnus Lietuvai Teismas neužskaito, nes jo sprendimu užskaitytini tik tie, kuriuos J. Borisov padarė būdamas ne Lietuvos piliečiu nuo 2003 04 18 iki 2003 05 09, nors Rusijos Federacijos Prezidento įsakas dėl Rusijos Federacijos pilietybės J. Borisovui suteikimo paskelbtas 2002 06 24. Todėl Teismas mano galva turėtų užskaityti nuopelnu Lietuvai ir J. Borisovo pinigus, padėjusius išrinkti Lietuvos Respublikos Prezidentą. Žinoma, jei Prezidentas ištikimas Lietuvai, o ir po aptariamo Teismo nutarimo dar nėra teisinio pagrindo teigti, kad Prezidentas neištikimas Lietuvai ar šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką.
Ketvirta, nors ankstesni prezidentai suteikdavo pilietybę išimties tvarka ir buvusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, Teismas tik 2003 12 30 nutarime paaiškino, kad pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti išimties tvarka suteikiama tik tiems užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie niekada nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiais.
Penkta, Teismas, taikydamas šį išaiškinimą atbuline data, padarė išvadą, kad Prezidento 2003 04 11 dekretas prieštarauja Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai, nors tam pačiam nutarime pažymima, kad ir ankstesniems Prezidentams suteikiant pilietybę išimties tvarka < >Pilietybės įstatymo normos < >neretai buvo aiškinamos ir taikomos teisiškai ydingai.
Iš prie bylos pridėtų Respublikos Prezidentų dekretų, išleistų 1995-2003 m. (iki Respublikos Prezidento dekreto, kurio nuostata yra ginčijama šioje byloje), matyti, kad nusipelnusiais Lietuvos Respublikai kartais buvo laikomi net nepilnamečiai asmenys, apskritai negalėję turėti nuopelnų Lietuvos Respublikai, kad nusipelnusiais Lietuvos Respublikai atskiri asmenys kartais buvo laikomi tik dėl to, kad investavo lėšų į Lietuvoje jiems priklausančias įmones.
Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka kartais būdavo suteikiama ir tokiems užsienio valstybių piliečiams, kurie anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir jos neteko dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę (atvejis pasikartojęs ir ginčijamame dekrete).
Šešta, konstatavus tai, kad Prezidento 2003 04 11 dekretas prieštarauja Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai, konstatuotina ir tai, kad šis dekretas prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, vadovaujantis pagrindinai minėtais Teismo vertinimais, daroma išvada, kad Prezidento dekretas prieštarauja visiems išvardintiems dalykams.
Septinta, aptariamoje Teismo nutartyje nurodomos keturios aplinkybės, teigiant, kad jas Prezidentas ignoravo, nors nesiaiškinta, ar šias aplinkybes Prezidentas žinojo.
Pirma aplinkybė: J. Borisovui 1999 m. buvo padaryta išimtis – nuspręsta jį laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu.
Antra aplinkybė: J. Borisov, nuolat gyvendamas Lietuvoje, sąmoningai ėmė siekti įsigyti kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybę.
Trečia aplinkybė: tokiais veiksmais J. Borisov akivaizdžiai parodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jam yra mažesnė vertybė (o gal ne mažesnė, jei virš milijono paklojo rinkimams ir per šešis milijonus labdarai, gal ir todėl, kad gautų ir Lietuvos Respublikos pilietybę).
Ketvirta aplinkybė: M. Laurinkus Prezidentą ne kartą informavo, kad J. Borisov atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas.
Bet Pilietybės įstatyme nenumatyta, kad pilietybė neteiktina asmenims, kurių atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas. Įstatymas draudžia suteikti pilietybę nusikaltėliams teistiems laisvės atėmimu.
Neatsižvelgiama ir į tai, kad Prezidentas Teismo posėdyje tvirtino, kad nebuvo gavęs jokios oficialios medžiagos, kuri kliudytų suteikti J. Borisovui pilietybę.
Aštunta, Teismas sako: tai kad Prezidentas sąmoningai nepaisė nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad J. Borisov finansiškai bei kitaip itin svariai parėmė R. Paksą, liudija, kad Prezidento sprendimą suteikti J. Borisovui pilietybę lėmė ne kokie nors J. Borisvo nuopelnai Lietuvai, bet parama R. Paksui Prezidento rinkimuose. Čia Teismas neatsižvelgia į Prezidento pareiškimą posėdyje, kad ar būtų suteikta parama, ar nebūtų, sprendimas būtų buvęs tas pats.
Deja, Teismas nesuvokė, kad parama Prezidento rinkimuose gali būti parama Lietuvai, o ne R. Paksui, kai dėl jos išrenkamas tarnaujantis Lietuvai Prezidentas.
Devinta, Teismas teigia: konstatuotina, kad Prezidentas, išleisdamas šį dekretą, vadovavosi ne Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir Lietuvos interesais, bet asmeniniais interesais ir darytina išvada, kad šis dekretas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 82 straipsnio 1 dalies nuostatai išrinktas Respublikos Prezidentas< > prisiekia< > būti visiems lygiai teisingas.
Vadinasi, anot Teismo, siekiantys būti išrinktais Prezidentais siekia asmeninių interesų, o ne tarnavimo Lietuvos interesams, bet Teismas nepateikė įrodymų, kad kaltinamas Prezidentas vadovavosi ne Konstitucija, ne įstatymais, kaip jie buvo aiškinami iki šio Teismo nutarimo.
Argi Teismas nesuvokia, kad buvo, yra ir bus asmenų, kuriems Lietuvos interesai ir asmeniniai sutampa?
Regis, Teismas priimdamas minėtas išvadas vadovavosi nuostata, kad to negali būti.
Ar Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri siūlys Seimui pradėti ar ne apkaltą Prezidentui, sudaryta nelaužant Seimo nario priesaikos gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.
Seimo statutas yra įstatymas. Jo 236 straipsnis numato, kad minėtoje komisijoje turėtų būti trečdalis apkaltos iniciatorių pasiūlytų atstovų, t. y. keturi, o išrinkta šeši. Kaip Teismas spręstų, ar tai prieštarauja įstatymui, ar už tai balsavę Seimo nariai sulaužė priesaiką?
Gudriau pasielgta, skiriant komisijos pirmininką. Juo paskirtas ne Seimo narys, bet nenorintis būti ne tik pirmininku, bet ir komisijos nariu ir gaunasi, kad faktiškai komisijai pirmininkauja apkaltos iniciatorius, kuris ir be tyrimo, be teisinio vertinimo laiko Prezidentą kaltu.
Sunku teisėjams tame tarpe ir Konstitucinio Teismo būti teisingais, kai sklaida (žiniasklaida-melasklaida) kelis mėnesius jiems plauna smegenis, kišdamos nuostatą, kad Prezidentas kaltas.
Negali būti teisingumo, kai sklaida priklauso nuo piniguočių, kai ji nebaudžiama už Konstitucijos pažeidimus skleisdama šmeižtą ir dezinformaciją.
Nebus teisingumo, kiekvienam ir nekalčiausiam gresia susidorojimas, kol neturėsime nepriklausomos nuo kapitalo, politikų televizijos, radijo, laikraščių. Kad ir Lietuvos televizija, radijas būtų nelaisvi, kad būtų priklausomi nuo Seimo, neįvedamas jos pastovus nuo politikų nepriklausomas finansavimas, kas padaryta daugelyje kitų valstybių.
Tokiose valstybėse neįmanoma tai, kad valstybinės televizijos, radijo vadovai, žurnalistai nebaudžiamai ištisais mėnesiais nusižengtų Žurnalistų etikos kodeksui, nuomones pateiktų kaip žinias, pažeistų Konstituciją, skleisdami šmeižtą ir dezinformaciją apie bet kokį asmenį.
Lietuvoje tokiu asmeniu gali būti ir Prezidentas, tai ko tikėtis eiliniam piliečiui, kad jo atžvilgiu galios Konstitucijos nuostata, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Prezidento atveju tai būtų Seimo, kuriuo pasitiki dauguma Lietuvos piliečių, nutarimas. Bet kadangi tokio Seimo neturime, tai ar Prezidentas šalintinas iš pareigų turėtų būti sprendžiama referendumu. Konstitucija nurodo, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Prezidentą išrinko tauta, tai jos teisė jį palikti pareigose ar nušalinti. Per tris metus Seimas savo veikla ir aplaidumu šią teisę prarado, nes priėmė daug įstatymų prieštaraujančių Konstitucijai ir daug tokių, priimtų ankstesnių Seimų, paliko galiojančiais. Taip dauguma Seimo narių šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nes antikonstituciniais įstatymais padaryta žala skaičiuojama milijardais litų, pažeisdami Konstituciją, daugelis Seimo narių dešimtis kartų sulaužę priesaiką ir gviešiasi teisti Prezidentą.
Tai Laisvas laikraštis atspausdino prieš du metus, bet dauguma Seimo narių nekreipė dėmesio į Konstitucinio Teismo daugumos teisėjų samprotavimų nepagrįstumą, bet tai jiems leidžia daryti Konstitucinio Teismo įstatymas, kuriame parašyta, kad Konstituciniam Teismui pateikti įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, Teismas įrodymus įvertina pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu Teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais. Bet Aukščiausiojo Teismo nutartis, kad nepagrįstas kaltinimas Prezidentui Rolandui Paksui, jog jis J. Borisovui ledo suprasti, kad klausomasi jo pokalbių, reiškia, kad daugumos Konstitucinio Teismo teisėjų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu aplinkybių visumos išnagrinėjimu.
Kitų teismų tame tarpe ir Aukščiausiojo teisėjams tai padaryti lengviau, nes jie įstatymų įpareigoti faktus ir įrodymus vertinti vadovaujantis griežtomis taisyklėmis nurodytomis procesiniuose kodeksuose. Čia teisėjai specializuojasi pagal administracinį, civilinį, baudžiamąjį procesus. Kažin, ar Konstituciniame Teisme yra bent vienas teisėjas sprendęs baudžiamąsias bylas išskyrus Prezidento. Dalis Konstitucinio Teismo teisėjų neturi patirties spręsti kitas bylas išskyrus teisės aktų prieštaravimus Konstitucijai. Apkalta – tai pirmas blynas. Iki jos šis teismas nesprendė, kuo buvo vadovautasi priimant atitinkamą teisės aktą. Buvo sprendžiama, ar aktas neprieštarauja Konstitucijai. Pavyzdžiui, nebuvo sprendžiama, kuo vadovavosi Prezidentas V. Adamkus pasirašydamas prieštaraujančius Konstitucijai įstatymus, leidusius dovanoti Mažeikių naftą, kuo vadovavosi Seimo pirmininkas V. Landsbergis teikdamas šiuos įstatymus Prezidentui pasirašyti., kurie leidžia daryti žalą Lietuvai skaičiuojamą milijardais? Kuo vadovavosi Brazauskas, Paulauskas nekeisdami šių įstatymų ir jų pagrindu sudarytų sutarčių su Williams, nors Konstitucinis Teismas 2000 m. nurodė keturias jų nuostatas prieštaraujančias Konstitucijai?
Prezidento Rolando Pakso byloje Konstitucinis Teismas gali pasitaisyti, nes jo įstatyme parašyta.
Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrėtas jo paties iniciatyva, jeigu:
1) paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu;
2) pasikeitė Konstitucijos norma, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas.
2005 m. gruodžio mėn. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kad nėra pagrindo kaltinti Prezidentą Rolandą Paksą, kad jis leido J. Borisovui suprasti, jog klausomasi jo telefoninių pokalbių yra aplinkybė, kurios balsavę už šį kaltinimą Konstitucinio Teismo teisėjai nežinojo. Nežinoti galėjo dėl to, kad politikai apsijungę prieš Prezidentą ir jiems palanki sklaida (žiniasklaida, melasklaida, purvasklaida) įtikino teisėjus, kad Prezidentas kaltas.
Konstitucinio Teismo klaidas turėjo ištaisyti Seimas, nes jo galioje apkaltos byloje vertinti Konstitucinio Teismo išvadą, kad pareigūnas sulaužė priesaiką, pažeidė Konstituciją ir ar pažeidė šiurkščiai, t.y. tiek, kad šalintinas iš pareigų. Tam numatyta, kad Seimas apkaltą turi vykdyti pagal baudžiamąjį procesą. Kad tai nebuvo padaryta, rodo pastarasis Aukščiausiojo Teismo inutarimas.
Kokia morale vadovavosi Konstitucinio Teismo teisėjai, Seimo nariai, atimdami rinkėjams teisę rinkti Rolandą Paksą? Varžovų naikinimo? Klaninės sistemos palaikymo?
Lietuvoje kiekvienas nekaltas asmuo sistemos gali būti padarytas kaltu, kiekvienas net prezidentas.
Nekaltų asmenų darymo kaltais sistemą sukurpė nusipelnę gyventi geriau daugumos piliečių sąskaita. Labiausia nusipelnę šiai klaninei sistemai jos sudarytojai – ilgamečiai prokurorai, prezidentai, premjerai, pirmininkai.
Žmones buriasi apie Rolandą Paksą, nes jis ėmėsi naikinti klaninę sistemą ir todėl klanas suorganizavo jam apkaltą.
Klano išardymui reikia laimėti Seimo rinkimus, bet nelaimėjus savivaldybių rinkimų nelaimėsi ir Seimo.
Savivaldybių rinkimus svarbu laimėti ir tam, kad panaikinti jose klano atramą – kyšininkavimą, antivisuomeninį savivaldos išteklių naudojimą. Šiuo piktnaudžiavimu pirmauja Vilniaus Tarybą valdančios partijos – Zuoko, Brazausko, Paulausko, Kubiliaus koalicija.
Pakanka sutvarkyti, kad kiekvienos savivaldybės ir Lietuvos ištekliai negalėtų būti naudojami nusipelnusių turtėti tautos sąskaita ir daugumos piliečių gyvenimas esminiai pagerės. Bus mažiau bėgančių užsienin, mažiau neprasigyvenančių iš sąžiningo darbo.
Galima būtų pakęsti klaninę sistemą (parsidavusius politikus, teisėjus, žurnalistus), jei ji nevarytų tautiečius iš Lietuvos.
Nevarytų nedarbu (jis sumažėjo dėl išvykimo), nevarytų iš Lietuvos nepakankama pragyvenimui alga, būtinybe duoti kyšį, politikų veidmainiavimu, neteisingumu, dirbtinai sukeltomis butų kainomis.
Bus tvarka, kai į politiką ateis sveiki žmonės, nesusirgę pinigų, turtėjimo manijomis, kuomet jie pakeis politikus – nusikaltėlius, atėjusius valdžion, kad turėtų galimybes slėpti savo praeitį. Prezidentas Rolandas Paksas buvo verčiamas ir tam, kad jo vietą užėmęs Paulauskas pasirašytų įstatymą draudžiantį susipažinti su archyvais.
Kiekvienas pasipriešinęs klanui buvo ir bus koneveikiamas, žlugdomas jo įvaizdis, verslas. Kiekvienas neparsidavęs globalistams bus juodinamas rytų arba vakarų tarnų.
Daug ką pasako tai, kai žmogų puola ir politikai rytiečiai ir vakariečiai (Adamkus, Brazauskas, Paulauskas, Landsbergis, Zuokas ir jų parankiniai).
Linkiu, kad 2006 m. šimtai neparsiduodančių Lietuvos Respublikos Piliečių ateitų į politiką ir siektų būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais. Pradėkime tvarką daryti nuo savo kaimo, namo. Kam reikalingas mano patyrimas skambinkite: 85 215 4440; 8 615 82256, rašykite: Baskas@ktl.mii.lt arba Krivių 41-6, Vilnius.
Kas sieks tarybos nario teisių uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose savivaldybių valdymo kompetencijai priklausančiose vietose. Kas sieks pagerinti auklėjimą, mažinant darželinukų skaičių grupėje, išlaikant darželius – mokyklas. Auklėjimo kokybė lemia žmogaus ir valstybės ateitį. Čia pigumas ne tas rodiklis, kuriuo tinka vadovautis. Tai tik keli iš daugybės savivaldos reikalų.
Lietuva turtinga talentingais krepšinio treneriais, Lietuva nemažiau turtinga jai atsidavusiais žmonėmis.
Tebūna 2006 metai šių žmonių atėjimo į politiką metais.
