Kam naudingi antisemitiniai kliedesiai?
Man gėda. Ir, deja, šis jausmas tik stiprėja. Nesmagu, kai mindoma demokratija ir moralė, kuomet atvirai demonstruojamas cinizmas ir panieka žmogui. Viso to šiandienos Lietuvoje apstu. Neva siekiant tiesos, jau kuris laikas “Respublikos” puslapiuose pilasi kaltinimai ir įrodinėjimai, grįsti nacių argumentais bei retorika. Taip, būtent nacių, nors kai kur galima įžvelgti ir sovietų mąstymo schemų, bet tai taip pat totalitarinėms ideologijoms būdinga raiška.
Net trys “Respublikos” numeriai, galima drąsiai teigti, skatina rasinę ir socialinę neapykantą. Vyriausiasis dienraščio redaktorius Vitas Tomkus ir laikraščio dailininkas Rimas Valeikis nežinia dėl ko vasario 20 dienos (penktadienio) numeryje pradėjo skleisti nacistinę propagandą. Straipsnis “Kas valdo pasaulį?” nusitęsė jau per tris numerius ir autorius žada, jog rašys dar. Pirmajame – penktadienio – “Respublikos” numeryje vedamąjį atstoja iš trečiojo reicho (nacių Vokietijos) nukopijuota karikatūra, vaizduojanti žydą ir kažkokį gražuolį laikančius žemės rutulį. Potekstė tuoj pat aiški – žydai valdo pasaulį, kitas vaikinas, pasirodo, (iš tolesnio V. Tomkaus teksto) yra “gėjus”, šie dabar taip pat pavojingi, bando pasakyti autorius. Piešinys įspūdingas ir, žinoma, paveikus, ypač kai šalia jo pateikiamos dar kelios komentuojančios tezės: “Jie meluoja”, “Jie privatizuoja”, “Jie diktuoja “visas mūsų mintis” ir pan. Nemėgstu moralizuoti ir dejuoti, bet dievaž nesitikėjau, kad šių dienų Lietuvoje gali pasirodyti toks laikraščio vedamasis ir kad daliai mūsų laikraštininkų pavyzdžiu taps “Mein Kampf” (“Mano kova”) mintys ir stilistika, tik dar labiau sukta.
Žodžio įtaiga. Kas valdo žodį – valdo ir mintis
Dažnas sutiktų su tokia teze, galų gale juk ir bendraujame tam, kad perteiktume informaciją, supažindintume pašnekovą su savo mintimis. Žinoma, kad žmogus visur būti ir visko sužinoti nepajėgia, todėl jam reikalingi tarpininkai, informacijos šaltiniai, ne veltui ir žiniasklaida vadinama langu į pasaulį. Bet ką daryti, jei tas langas labai jau purvinas?
Suktas tas V. Tomkus, puikiai įvaldęs smegenų plovimo techniką. Keletas triukų matosi vos atidžiau paskaičius tekstą. Pirma – prisistatyk savu, vienišiumi, kovojančiu už tiesą, dar geriau, jei surasi kokį oponentą, trukdantį vykdyti “kilnią” misiją. V. Tomkus taip ir pradeda: “Papasakoti visos tiesos Jums niekaip negalėsiu, nes yra dvi temos, prieš kurias esu bejėgis. Tai – žydai ir gėjai.” (“Respublika”, 2004 m. vasario 20 d. p.3). Tad ir paaiškėja, ką norėta pasakyti karikatūra pirmajame puslapyje. Inspiracijų šaltinį taip pat jau nustatėme tai – nacių propaganda. Tiesa, žydai nebūtais dalykais kaltinti jau nuo XIX a., tačiau būtent naciai antisemitizmą pavertė kovos ir propagandos įrankiu. Šalia žydų nacių spaudoje atsirasdavo ir kiti “kenkėjai”: anglai, masonai, amerikiečiai, beje, pastarieji V. Tomkui taip pat blogi, bet apie tai kiek vėliau.
Antra, kalbėk tai, ką nutuoki, jog žmonės norėtų girdėti. Čia puikiai tinka dabar itin populiari “elito” ir “runkelių” tema, žinoma, reikia užtarti neva skriaudžiamuosius. Koks tu pranašas jei nieko negini? Trečia, pasirink ką nors sau į komandą, geriausiai populiarų, bet kiek naivų ar per daug nuoširdų individą. Šiuo atveju V. Tomkui puikiai tinka A. Sabonio kandidatūra. Skaitant tekstą niekaip neapleidžia mintis, jog vis stengiamasi įgelti “Lietuvos rytui”, nors autorius ir dievagojasi: “Šis karas (sic! –L. V.) nėra nei dėl pinigų, nei dėl valdžios. Tai kova už garbingą konkurenciją” (“Respublika” 2004 m. vasario 20 d, p. 3). Išties stulbinantys teiginiai – žurnalistas rašo tik straipsnį, o jaučiasi kovojąs. Tad rašyti žurnalistui tai nereiškia teikti informaciją, komentuoti įvairias situacijas ir pan., bet kariauti, bent jau taip atrodo V. Tomkui.
Ketvirta, idealus teisuolis niekada neiškelia savęs, bet visuomet stoja ginti “kilnaus” tikslo, nesvarbu kas tai būtų: engiama tauta, socialinė grupė, idėja ir pan. V. Tomkus taip sužaidžia tekstu ir greičiausiai mintimis, jog rodos kad A. Sabonis pirmas sukilo prieš neteisybę ir korupciją, o tik tuomet V. Tomkus atskubėjo į pagalbą, į kovą už “tiesą”. Sabonis, be abejonės, geras, labai geras žaidėjas, o be to ir labai mylimas Lietuvos žmonių, žodžiu, tinkamai parinktas flagmanas. Taip šiame tekste ir dingsta tiesą V. Tomkui trukdantys sakyti “žydai ir gėjai”. Lieka tik blogas elitas, blogai prognozuojantys ir, aišku, papirkti sociologai, na ir už tiesą kovojantis A. Sabonis. Beje, tekste jis minimas penkis kartus, tiesa, vieną kartą netiesiogiai, kalbant apie “Žalgirio” trenerį A. Brazį (“Respublika, 2004 m. vasario 20 d., p. 3). Čia išlenda pagrindinė taisyklė – geras manipuliatorius turi likti šešėlyje.
Štai jau vasario 21 d., šeštadienio, numeryje centrinė vieta pirmajame puslapyje tenka ne antisemitinėms karikatūroms, bet A. Sabonio nuotraukai, kur jis aštriai ginčijasi su teisėju ketvirtadienio rungtynėse tarp “Žalgirio” ir “CSKA”. Tačiau tuoj pat po ja puikuojasi R. Valeikio “pikto” amerikiečio, “grobiančio” Mažeikių naftą, karikatūra, anonsuojanti straipsnio ”Kas valdo pasaulį?” antrąją dalį (“Respublika”, 2004 m. vasario 21 d, p. 1). Žinome, jog “Žalgiris” ketvirtadienį pralošė, bet į Eurolygos tolimesnes rungtynes vis tiek pateko, sėkmingai susiklosčius kitų pogrupių rungtynėms. Vadinasi, teisybė yra. Vargšas Sabonis bando įrodinėti “Lietuvos ryto” niekšybes, bet jo niekas neklauso, tačiau fortūna yra palanki jo komandai. Vargšas Tomkus taip pat bando ginti “tiesą”, nors jau žada, jog bus puolamas: “Jeigu spėsiu papasakoti tiesą” (“Respublika”, 2004 m. vasario 20 d, p.3). Vadinasi, jo kova ir misija taip pat “šventa”. Tai gal užuot pavadinus savo rašliavą “Kas valdo pasaulį”, reikėjo pavadinti “Mano kova”? Nors ne, būtų per daug tiesmuka, sumažėtų manipuliacijų erdvė. O dabar, rodos, viskas gerai, papunkčiui.
Penktas žinotinas mulkintojo triukas – kalbėk visų vardu, įgarsink skriaudžiamuosius: “Klausiam žmoniškai: “Kodėl mūsų valstybės biudžetas tuščias ir tuščias?” (“Respublika”, 2004 m. vasario 20 d, p. 3). Šešta, dėkis vargšu ir savu, juk V. Tomkus sakosi norįs pasakyti tiesą, bet jam neleidžią, dar daugiau jis turįs tai padaryti, jei tik suspėsiąs, nes kiekvienas galime atsidurti jo vietoje. (“Respublika”, 2004 m. vasario 20 d, p. 3). Stiprus argumentas, juk kas nori būti puolamas, jo turtas areštuojamas, pats tampomas po teismus ir vis dėl tos “šventos” teisybės, o juk būtent tokį save pateikia V. Tomkus. Bet tik iš dalies.
Pastaba. Iki šiol manipuliacijų technikoje ne itin dažnai naudotas ginklas – rodyk save blogiuku, susitepusiu, bet atgailaujančiu: “Kaip minėjau, esu toks kaip visi, nes būdamas aktyvus politiniame gyvenime, be to, verslininkas, esu priverstas gyventi pagal ne itin švarias gyvenimo taisykles” (“Respublika”, 2004 m. vasario 21 d, p.3). Taip, pamokslaujantis ir nesusitepęs herojus mūsų visuomenėje jau atrodo nebenatūralus, nepatikimas. Užtenka šventųjų ir prakeiktųjų, o štai atgailaujantis, truputį intymumo (čia tinka ne tik ką tik cituotas prisipažinimas, bet ir tai, jog rašliava pavadinta “laiškais mano skaitytojams”: juk būtent laiške dalijamasi intymiomis savo mintimis) demonstruojantis veikėjas – pats tas, toks dar gali intriguoti.
Pagrindinė manipuliatoriaus maksima: “Melagis turi turėti gerą atmintį”. Nejau to nežinojo V. Tomkus?
Painiava prasideda jau pirmoje rašliavoje. Po pažado apie “žydus ir gėjus” šnekėti tik puse lūpų, t.y., sakyti tik pusę tiesos, V. Tomkus toliau porina ”Todėl neuždavinėsiu jokių retorinių klausimų. Kaip antai: “Kas valdo pasaulį ir pinigus?” Arba:”Kas diktuoja politiką?” Arba: “Ką propaguoja TV ir šou verslas?”… (“Respublika”, 2004 m. vasario 20 d, p.3). Matyt, aš kažko nesuprantu, arba V. Tomkaus laikraščiu kažkas manipuliuoja jam to nežinant, juk rašliava taip ir vadinasi “Kas valdo pasaulį?”… o ir atsakymą duoda V. Tomkus – o gal mįslingas kažkas – tame pačiame vasario 20 d. (šeštadienio) numerio pirmame puslapyje: “Jie diktuoja ”visas mūsų mintis”, “Jie meluoja”, Jie privatizuoja” ir kiti teiginiai apie “juos” (beje, esantys šalia jau minėtos karikatūros, vaizduojančios “žydus ir gėjus” “valdančius” pasaulį). Tuomet kas manipuliuoja V.Tomkumi, kuris, pradėjęs rašyti antrąją pastraipą, pamiršta savo “kūrinio” pavadinimą? Mano įsitikinimu tik sumišusi ir kompleksų sklidina sąmonė gali krėsti tokius triukus. Taigi autorius demaskuoja ir kompromituoja pats save.
Neapykantos sėkla. “Mein Kampf” klišės
Antroje rašliavos dalyje (vasario 21 d.) V. Tomkus jau aiškiai pasako, kas valdo pasaulį, pirmiausiai tai valdininkai, tiek savi, tiek Briuselio. Žinome, koks daugumos Lietuvos gyventojų požiūris į valdžią, o kad šioji atrodytų dar koktesnė ir blogesnė, V. Tomkus jai nepagaili “gėjų” epiteto, o Briuselį pavadina “pedofilų lizdeliu” (“Respublika”, 2004 m. vasario 21 d, p. 3). Misija atlikta, pirmieji kenkėjai išaiškinti. Juk tik savas, drąsus ir kenčiantis žmogus gali susilaukti simpatijų, o jo žodžiai gali būti priimami kaip tikra tiesa. Matyt, ne veltui V. Tomkus liejo rašalą ir prakaitą pirmoje rašliavos dalyje, kol save sukūrė būtent tokį – savą, kenčiantį, klystantį, bet kovojantį už tiesą. Viskas pagal vadovėlį, cinikų ir propagandistų pradžiamokslį. Tad visai nenuostabu, kad antrieji kenkėjai – žydai: “Ypač reikia saugotis amerikiečių. Nes Ameriką valdo žydai. O jie labai gudrūs”. (“Respublika”, 2004 m. vasario 21 d, p. 3.).
Gudrus ir V. Tomkus, nes toliau nekartoja seno nacių stereotipo, priešingai, lietuvius ragina mokytis iš žydų, mat šie yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu, geranoriški pirmiausiai saviems ir t.t. (“Respublika”, 2004 m. vasario 21 d, p. 3.). Tai lyg savotiškas saugiklis, paruoštas gynybos triukas: ar aš pasakiau ką nors blogo? Juoba kad ir trečioje dalyje (“Respublika”, 2004 m.vasario 23 d, pirmadienis) V. Tomkus taip klastingai išdėsto savo argumentus, jog sofizmams, išvedžiojimams ir įrodinėjimams, kad jo mintys traktuojamos klaidingai, vietos daugiau negu apstu. Autorius teigia, jog Lietuvoje veikė ir veikia žydų mafija, kurią jis bandęs demaskuoti, tačiau šioji ginasi holokausto ir visuotinės užuojautos argumentu, todėl Lietuvos žydų bendruomenė kuo greičiau turinti atsiriboti nuo žydų mafijozų ir pan. (“Respublika”, 2004 m. vasario 23 d, p.3). Suprask, autorius nieko neturi prieš žydus, bet ką tuomet reiškia ir šioje dalyje perspausdinta R.Valeikio karikatūra, kur pasaulį laiko (valdo) “žydas ir gėjus”? Arba teiginys: ”Žydų tautybė” ir jos genocido aukų atminimas mafijai buvo gera priedanga nebaudžiamumui” (“Respublika”, 2004 m. vasario 23 d, p. 3)? Kaip minėta, autorius pakankamai suktas ir raštingas, kad galėtų įrodyti, jog ne tokia mintis jo buvusi, komentaras yra netikslus ir pan. Juolab kad keletoje teksto vietų V. Tomkus savo skaitytojams ir pažada, jog bus puolamas, blogai interpretuojamas ir pan. Todėl, užuot bandžius interpretuoti, siūlau padaryti keletą ekskursų į praeitį.
Kalbėdamas apie dar tik kylantį antisemitizmą Vokietijoje, A. Hitleris vadovavosi panašia logika kaip ir V. Tomkus: “Kas dėl pačių žydų, tai jie per trumpą laiką taip priprato prie šio antisemitizmo, kad jis žydams tapo labiau naudingas, negu nepalankus” (A. Gitler. Moja borba, Moskva, 1992, p.102). Reiktų suprasti, kad anuomet žydai Vokietijoje patys skatino antisemitizmą ir dar iš to visi sugebėjo turėti naudos. Dabar V. Tomkus drįsta teigti, jog žydai išnaudoja traumatinę ir skaudžią holokausto atmintį tam, kad taip pat visi gautų naudos. Ciniška ir melaginga. Iškalbinga bei paradoksaliai artima ir kita A. Hitlerio mintis: “Su pilnu įnikimu žydai stengiasi užvaldyti spaudą, imdamiesi tam visokių gudrybių. Paėmę spaudą į savo rankas jie sąmoningai imasi manipuliacijų, o su spaudos pagalba žydai gali pateisinti bet kokią piktadarystę” (A. Gitler. Moja borba, Moskva, 1992, p. 263 – 264).
O V. Tomkui žydai yra ne tik tarptautinė mafija, bet ir Amerikos valdytojai, taigi galinga jėga, kuri taip pat gali save pateisinti ir pateikti sau naudingus argumentus. Bet čia autorius ir vėl susipainioja. Girdamasis, kad nors ir pavėluotai, bet Amerikos spauda visgi išspausdino jo seną tvirtinimą ir “Panterą” – fiktyvią firmą – įvardijo ne kaip “rusų”, o kaip “žydų” mafiją. (“Respublika”, 2004 m. vasario 23 d, p. 3). Tai kur dabar dingo žydų valdžia Amerikoje? Arba kur dingo minėtas žydų solidarumas? Laiškas dar sykį demaskuoja autorių, prieštaraujantys vienas kitam argumentai rodo, jog V. Tomkus turi kažkokį kitą tikslą, bet ne informavimą ar teisybės sakymą. Akivaizdus dar vienas dalykas – V.Tomkus atvirai skatina antisemitizmą, naudodamas tam nuvalkiotus stereotipus ir teiginius.
Kad ir kaip būtų apmaudu panašios mintys Lietuvos spaudoje jau skambėjo Antrojo pasaulinio karo metais, tiesa, situacija tuomet buvo kiek kitokia, nors antisemitizmas, žinoma, jokiu būdu nepateisinamas ir anuose laikraščiuose. Nesusilaikysiu nepacitavęs kelių minčių iš 1941–ųjų spaudos: “Tu žinok, kad ir kapitalizmas ir komunizmas eina ranka į ranką prieš Tavo Tėvynę, kad viena ir kita yra akli žydų įrankiai.” (Žemaičių žemė. 1941 VII 25.) Stebėtinai panašu į V. Tomkaus retoriką. 1941 m. nepasirašęs autorius taip pat pamokslauja, drįsta sakyti “tiesą”, vadinasi, būti nepopuliarus ir daro tą dėl “švento” tikslo – tėvynės gerovės. V. Tomkus taip pat sakosi besistengiąs dėl engiamų savo tėvynainių.
Kita citata ne ką mažiau iškalbinga: “Rooseveltas, kuris Amerikos Jungtines Valstybes mielai šiandieną – ryt į karą įtrauktų, yra žydų kilmės; jo karo kurstytojas Nr. 1, New Yorko burmistras, La Guardia, yra žydas. Wallstreet’o ir finansų valdytojas Morgenthau, kuris Anglijos pagalbą finansuoja yra taipogi žydas”. (Žydiškasis karas. Laiškas iš Berlyno. Naujosios Biržų žinios. 1941 XI 29.)
Palyginę šias citatas ir Vito Tomkaus mintis, deja, deja, didelių skirtumų neįžvelgsime. Tiesa, V. Tomkus atsargesnis, ne toks radikalus. Vis dėlto, jo teigimu, “blogiems žydams” talkina jau nebe komunistai, bet “gėjai”, žydai “tebevaldo” Ameriką ir t.t. Turime sutikti, jog Antrojo pasaulinio karo metais veikė nacių propaganda ir cenzūra, bet kas veikia dabar? Kodėl dalis Lietuvos gyventojų puola kurstyti nesantaiką ir antisemitizmą? Nejaugi istorijos pamokos mums nieko nereiškia, o holokausto aukos yra tik patogus manipuliacijų objektas? Ar XXI amžiaus Lietuvoje lyg niekur nieko galime toleruoti tikius antisemitinius kliedesius?
