Didžioji Britanija juda visuotinio sekimo link
Didžiosios Britanijos valdžios institucijos kaupia didžiulę duomenų bazę, kurioje fiksuojamas kiekvienas telefono skambutis, elektroninis laiškas ir internete atvertas puslapis, rašo ,,The Times”.
Šis masinis sekimas reikalingas kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Ateityje planuojama, kad Vidaus reikalų ministerijai duomenis tiesiogiai perduos interneto ir telekomunikacijos ryšių tiekėjai.
Informacija minėtoje bazėje bus saugoma vienerius metus. Policija ir saugumo tarnybos galės pasinaudoti duomenų bazėmis gavę teismo leidimą. Šis pasiūlymas visuomenėje atgaivina diskusijas apie visus stebintį „Didįjį brolį“ (angl. – „Big Brother“).
Taip pat planuojama kaupti asmens tapatybės kortelių bei Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos pacientų duomenis. Imama abejoti, ar valstybė sugebės administruoti tokius milžiniškus informacijos kiekius. Pernai D. Britanijoje buvo išsiųsta 57 mlrd. SMS žinučių, o elektroninių laiškų kiekvieną dieną išsiunčiama 3 mlrd.
Tačiau kai kurie šaltiniai tvirtina, jog centralizuota duomenų bazė pati būtų nusikaltėlių taikiniu. Šį teiginį patvirtina ir Informacijos komisaro asistentas Jonathanas Bamfordas: „Tai mums sukeltų rimtų rūpesčių. Nėra žinomas joks teisinis pagrindas, leidžiantis rinkti kiekvieno Jungtinės Karalystės piliečio duomenis. Tikrai abejojame, kad tokia priemonė galėtų būti pateisinama ir pageidaujama. Mes jau įspėjome anksčiau, kad judame link visuotinio sekimo. Saugoti didelius duomenų kiekius yra visada pavojinga – kuo daugiau surinktos saugomos informacijos, tuo didesnė duomenų praradimo, neteisėtos prekybos jais ir vagystės grėsmė.“
Vidaus reikalų šešėlinio kabineto ministras Davidas Davisas sakė, kad „pasibaisėtinas ministrų siūlymas“ kurti tokią duomenų bazę greičiausiai sukeltų daugiau grėsmių šalies saugumui nei apsaugotų nuo jų.
Šis pasiūlymas atsirado po 2005 m. liepos 7 d. sprogimų Londone. Tai yra Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo dalis, kuri reglamentuoja vienodą duomenų kaupimą.
Nuo praėjusio spalio iš telekomunikacijų bendrovių pradėta reikalauti saugoti skambučių ir SMS žinučių įrašus 12 mėnesių. Šį reikalavimą ketinama taikyti ir internetinių puslapių naršymui, elektroniniams laiškams bei kalbėjimuisi internetu. Vėliau visa tai bus įtraukta į Komunikacijos duomenų įstatymą.
Kaip jau minėta, policija ir saugumo tarnybos prie slaptos informacijos galės prieiti tik gavę teismo orderį. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai siūlo duomenų kaupimo ir saugojimo funkcijas patikėti valstybei ir sukurti vieną didelę informacinę bazę. Pasak jų, tai būtų saugiau ir efektyviau, nei atiduoti minėtas funkcijas vykdyti atskiroms kompanijoms.
Pagrindinis argumentas, kuriuo grindžiama tokios duomenų bazės būtinybė, yra tai, jog teisėsaugos institucijoms bus daug lengviau ir greičiau gauti reikiamą informaciją iš centralizuotos bazės nei iš atskirų ryšių kompanijų. Oponentai atkerta, jog vienoje bazėje kaupiami duomenys yra lengviau pažeidžiami.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas tvirtina, kad visuotinį sekimą įtvirtinantis įstatymas reikalingas todėl, kad pasikeitęs komunikacijos pobūdis reikalauja tokio plataus duomenų rinkimo norint apsaugoti visuomenę.
