Lietuvoje net dešimtadalis visų dirbančių vaikų gali dirbti nelegaliai, spėja specialistai. Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje “Nelegalus vaikų darbas Lietuvoje ir pasaulyje”, kurioje buvo kalbama apie nelegalų ir išnaudotojišką vaikų darbo Lietuvoje, dalyvavę specialistai teigė, kad nelegalaus vaikų darbo problema šalyje pakankamai didelė.
Pasak Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos katedros vedėjos Giedrės Kvieskienės, nors tikslių skaičių nėra, tačiau manoma, kad 10 proc. dirbančių vaikų dirba nelegaliai.

“Didėjantis vaikų skaičius asocialiose šeimose leidžia spėti, kad tas procentas yra didelis ir toliau didėja. Šeimos negali pasirūpinti vaikais ir jie yra priversti dirbti”, – pabrėžė G.Kvieskienė.

Anot jos, vaikų nelegalaus darbo problema kyla todėl, kad nėra skiriama pakankamai lėšų vaikų užimtumo programai, socialinėms garantijoms. “Valstybei neskiriant papildomų lėšų socialiniam darbui, daug vaikų yra įtraukiami į nelegalų darbą, sekso verslą”, – sakė pedagogė.

Jos teigimu, Lietuvoje taip pat nėra pagalbos šeimai sistemos. “Mes duodame, kaip specialistai sako, “girtas pašalpas”, kurias tėvai prageria. Tos pašalpos nepagerina vaikų gerovės”, – pabrėžė G.Kvieskienė.

Pasak jos, Lietuvoje vaikai pradeda dirbti 7-8 metų, “dažniausia šiukšlynuose ar rinkdami butelius”. G.Kvieksienė taip pat sakė mananti, kad neretai vaikai į globą imami tik kaip nemokama darbo jėga.

Tuo tarpu konferencijoje dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento vyriausiasis specialistas Algimantas Šimaitis teigė, kad užtikrinant vaikų teises Lietuvoje buvo padaryta nemažai.

“Egzistuoja daugybė Vyriausybės finansuojamų programų – Nacionalinė vaikų nusikalstamumo prevencinė programa, Vaikų vasaros poilsio programa, Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa. Todėl per šias ir kitas programas, per legalų įdarbinimą bandoma spręsti vaikų nelagalaus darbo problemas”, – pasakojo A.Šimaitis.

Vilniaus darbo biržos direktorius Juozas Konkevičius pripažino, kad jaunimo nedarbas yra gana didelis.

Pasak jo, šias metais Vilniaus regione bendras nedarbas buvo 6,2 proc, tuo tarpu jaunimo nedarbas sudarė 9,9 proc. viso nedarbo rodiklio. Be to, šiais metais į darbo biržą kreipėsi 8 tūkst. asmenų, iš kurių 25 proc. – jaunimas.

J.Konkevičiaus teigimu, 16-18 metų jaunimas yra pati sudėtingiausia grupė, kurią galima integruoti į darbo rinką.

“Darbdaviai nenori priimti asmenų iki 18 metų, nes tai yra papildomi įsipareigojimai. Tie vaikai neturi jokios profesijos ir jokių darbinių įgūdžių. Todėl mes skatiname įsigyti specialybes ir darbdaviui metus laiko mokame subsidijas”, – pasakojo J.Konkevičius.

Pasak jo, kita galimybė padėti vaikams yra Vyriausybės nutarimas dėl viešųjų darbų organizavimo, kuris leidžia moksleiviams padirbėti vasaros metu.

“Praėjusiais metais viešuose darbuose galėjo legaliai padirbėti ir užsidirbti lėšų smulkioms išlaidoms 1,123 tūkst. moksleiviai. Tam iš užimtumo fondo panaudojome 221 tūkst. litų”, – teigė J.Konkevičius.

Pagal Lietuvos įstatymus, Lietuvoje vaikai gali dirbti nuo 14 metų. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti pusę darbo dienos (4 valandas), o vaikai nuo 16 iki 18 metų gali dirbti iki 6 valandų per dieną. Jaunesni nei 14 metų vaikai dirbti negali.

Views All Time
Views All Time
288
Views Today
Views Today
1
0 0