Dar vienas sąmokslininkų mėginimas įbauginti Prezidentą

2003 metų gruodžio 18 – sausio 2 dienomis „Laisvas laikraštis“ metų kyšininkais paskelbė A.Brazauską, A.Paulauską, A.Kubilių ir A.Zuoką. Laikraščio nuomone, civilizuotos valstybės prokuratūra tuoj pat susidomėtų šiais asmenimis. Bet juk Lietuva – „bananų respublika“. Reikia pripažinti, kad R.Paksas, tapęs Prezidentu, nesiėmė radikalių kokybiškų antikorupcinių priemonių, o demonstravo, kad bijo kyšininko Nr. 1. Užtat jam likimas atkeršijo. Reikėjo jau pirmą dieną išvaryti M. Laurinkų ir į jo vietą pasodinti dorą VSD vadovą, kurio bijotų visi kyšininkai.

Kitas įdomus tame pačiame laikraščio numeryje redaktoriaus Aurimo Drižiaus straipsnis – „Stebukladarys A.Zuokas“.

Nors Vilniaus mero A.Zuoko proteguojama (aišku, ne už centus, o už šimtus milijonų) firma „Dalkia“, 2000 metų balandį išsinuomojusi „Vilniaus šilumos tinklus“ pažadėjo, per 15 metų investuoti 564 mln. litų, iki šiol neinvestavo nė lito. Specialistų nuomone, po 15 metų „Dalkia“ taip sugriaus Lietuvos požeminius šilumos tinklus, kad jiems atkurti reikės kelių milijardų litų. Štai kokia ateitis mūsų laukia. O „patriotų“ tai nejaudina. Jie užsiėmę „svarbesne“ problema – Prezidento apkalta.

Sausio 26 d. „TTT“ televizijos laidoje Vilniaus miesto savivaldybės narys Juozas Imbrasas perskaitė per 20 institucijų sąrašą (visą ilgą sąrašą užbaigti sutrukdė A.Zuoko pataikūnai), kurios protestavo prieš „Dalkios“ atėjimą į Lietuvą, tarp jų ir prokuratūra. Tačiau A.Zuokas, padedamas užtarėjų iš aukščiausių Lietuvos valdžios sluoksnių, savo pasiekė. Kažkur teko skaityti, kad tai nebūtų įvykę, jeigu Lietuva šiandien būtų teisinė, demokratinė respublika. Deja, iki šiol ji buvo ir liko „bananinė respublika“ (trečiojo pasaulio šalimi).

Tarytum tų žodžių užgautas gen. prokuroras pasiuntė savo žmones pasižvalgyti į A.Zuoko valdas, tarp jų ir į labiausiai korumpuotą filialą. Kažin ar kas nors pozityvaus iš to išeis? Juk A.Zuokas yra labai reikalingas sąmokslininkams. R.Grinevičiūtės nuomone, M. Laurinkus yra įtakingesnis žmogus net už pačius A.Brazauską ir A.Paulauską. Mano nuomone, įtakingiausias ir turtingiausias Lietuvos verslininkas yra A.Zuokas (žodis „verslininkas“ „nelimpa“ prie Zuoko. Verslininkas suponuoja žmogų, užsiimantį doru verslu, kurio rankos ir sąžinė visiškai švarios). Todėl sąmokslininkai ir pasiuntė A.Zuoką į JAV per įtakingus politikus įtikinti JAV administraciją, kad LR Prezidentas išduoda Rusijai busimosios NATO narės Lietuvos interesus ir gali parduoti NATO paslaptis. Sugrįžęs į Lietuvą paskelbė naivuoliams, kad, JAV politikų tvirtinimu, R.Pakso „dienos suskaitytos“.

Mano įsitikinimu, A.Zuokas buvo vienas įtakingiausių sąmokslo prieš Prezidentą rengėjų. Na, kartu su M.Laurinkumi ir … E.Gentvilu. 1992 m. pavasarį AT seniūną E. Gentvilą laikiau rimčiausiu kandidatu į būsimuosius Lietuvos Respublikos Prezidentus. Tačiau dėl neaiškių priežasčių kandidatas į valstybės galvas ėmė politiškai degraduoti. Jo politinį nuopuolį rodo A.Paulausko rėmimas 1997 metų Prezidento rinkimuose. Neseniai jis rašė: „Aš nežinau, kas toks A.Paulauskas“. Vadinasi, ir stumdamas jį į Lietuvos Prezidentus nežinojo, kas jis toks.

Antroji didžiulė E.Gentvilo klaida (gal tiksliau jo elgesį reiktų vadinti Lietuvos interesų nepaisymu) yra savo partijos vairo atidavimas A.Zuokui (apie kurio ekonomines machinacijas labai gerai žino) ir pažadas „padaryti“ jį Lietuvos premjeru.

Vien tik dėl tos grėsmės visomis pastangomis reikia remti R.Paksą. Lietuvą A.Zuokas pavers dar žemesnio statuso „bananinė respublika“, nes tapęs premjeru, A.Zuokas gaus raktą nuo valstybės iždo. O premjerinėje respublikoje kas valdo valstybės biudžetą, tas valdo ir pačią valstybę. Reikėtų visose Lietuvos bažnyčiose užpirkti mišias, kad A.Zuokas netaptų Lietuvos Vyriausybės rūmų šeimininku. Ir melstis, kad R.Paksas liktų LR Prezidentu, kuris jokiu būdu nerekomenduotų Seimui A.Zuoko Ministru Pirmininku.

Lietuvoje – didelė politinė krizė. Žymaus lietuvių visuomenininko, žurnalisto Viliaus Bražėno nuomone, tą krizę subrandino daugumos rinkėjų per gerą tuziną metų atiduoti balsai ne už valstybės gerbūvį, bet už vienokią ar kitokią pažadėtą „šlapią dešrą“. Žurnalistas rašo:

„Daug kam atrodo, jog būtų geriau jei R. Paksas skubiai pasitrauktų iš Prezidento pareigų. Tačiau ar tikrai būtų geriau? Ar tauta po to vėl nenueitų miegoti „pilietiniu miegu“, galvodama, kad dabar „viskas tvarkoje“. Migdytojų tuoj atsirastų“.

Žurnalisto tvirtinimu, „mūsų Vyriausybės krizės arbūzo daigą tręšė daugumos balsuotojų politinis neapsišvietimas bei savanaudiškumas, o laistė intelektualų, inteligentų, profesionalų bei dvasios vadovų didelės daugumos atsiribojimas nuo pareigos dalyvauti valstybiniame gyvenime arba bent teigiamai jį įtaigauti. Jie – „lyg kokie politiniai vištgaidžiai nei gieda, nei kiaušinius deda“.

Aš irgi neigiamai vertinu tokius. Okupacijos metais Lietuva turėjo keletą drąsių rašytojų, kurie net tokiais laikais nebijojo pareikšti savo nuomonės, ypač velionis J.Avyžius. Kur šiandien tų drąsuolių balsas? Ir tie dvasiškai degradavo Nepriklausomybės metais! Ir juos, „dvasios inžinierius“, apkvailino nusikalstama nacionaline vadinamo radijo ir televizijos propaganda. Tokie bijo „apsirikti“. O gal iš tikrųjų sąmokslininkai turi ką nors „iškasę“, pvz., kad mūsų Prezidentas kaip tam sename Štepselio ir Tarapunkos juokelyje, naktį ėjo priešui į nelaisvę pasiduoti…

Sutinku ir tokių, kurie smerkia ir „atsiriboja“ nuo manęs už tai, kad „susidėjau su Ivanovu ir jo šutve“ arba „jedinstivininkais“. Jiems, matyt, kažkas trenkė per smegenis… ir todėl dabar kliedi… Ypatingai man gaila Gintaro K., kurį laikiau protingu vyru, kritiškai vertinančiu konservatorių veiklą.

Kai 1991 m. sausio 8 d. V. Landsbergis pakvietė tautą AT rūmų ginti, taksi atskubėjau. Pamatęs mane, Gintaras K. (vienas iš AT rūmų apsaugos vyresniųjų) ėmė šaukti: „Kokio velnio lendi į kiemą? Nešdinkis, nes tave įsiutę jedinstvininkai suplėšys!“ O šiandien jis jau su manimi nebesisveikina už tai, kad remiu Prezidentą, t.y. „susidėjau su jedinstvininkais“, nors tokių nė vieno nepažįstu. Ir su tuo Ivanovu nė karto nebuvau susitikęs. Kur žmogiškojo kvailumo riba?

Kai kas tikina mane, kad šiandienine savo veikla perbraukiau savo kančią, kurią patyriau keturis kartus kalinamas, kad nuo manęs greit nusigręš visa Lietuva. Tokiems atsakau: „Tegu nusigręžia visi iki vieno! Ir likęs vienas remsiu demokratiškai išrinktą teisėtą Prezidentą, jeigu ir toliau niekas man neįrodys, kad Prezidentas išdavė Lietuvą, sulaužė priesaiką Tėvynei.

Sausio 12 d. Seime savo adresu išgirdau komplimentą – „kagėbistas“ – pirmą kartą po 1999 m. pavasario, kai užsiundyti tamsybininkai liovėsi mane „šlovinti“ už tariamą G.Vagnoriaus šmeižtą. Buvęs KGB vadovas S.Stepašinas 1993 m. tvirtino: „Mes išeinam likdami“. Tūkstančiai jų pasiliko Lietuvoje, mulkina lengvatikius ir dergia Lietuvos patriotus. Kokia vis dėlto dar tamsi mūsų tiek iškentėjusi Lietuvėlė!

Ko norėti iš bemokslių moterėlių, jeigu du buvę patriotai politiniai kaliniai „Lietuvos žiniose“ „atsiriboja“ nuo manęs už tai, kad šmeižiu Lietuvos partizanų išdaviką „Ketą“? Tik Dievas gali tokiems atleisti, prieš tai lagerine „švabra“ gerai išvalęs jų smegenis.

Gali būti, kad tiems, kurių dalis kovojo ir atkūrė Lietuvos valstybingumą, pavyks klasta sugriauti instituciją (Prezidentūrą) ir jos šeimininką (Prezidentą) išstumti iš jos. Ir tada nesigailėsiu rėmęs jį, vykdęs savo pilietinę pareigą.

Kodėl „išmintingieji“ nepagalvoja apie tai, kokios pasekmės laukia Lietuvos, pašalinus iš savo posto R.Paksą? Arnas Klevečka piktinasi: „Viskas jau įrodyta, įrodyta R.Pakso kaltė. Tad kodėl iki šiol jis nepašalintas?“ Vagis nenuvežamas į Lietuvos konclagerį, kol teismas nepaskelbia jam verdikto „kaltas“ ir nenustato bausmės dydžio. O čia inteligentu save laikantis ir apie save labai gerai galvojantis patauška pasmerkia gėdai valstybės vadovą, jo šeimą, kol neįrodyta Prezidento kaltė. … Vargše, tu, Lietuvėle!

Net prieš R.Paksą labai nusiteikęs Valdemaras Kukulas tvirtina: „Norint išvalyti Lietuvą, negana iškuopti Prezidentūrą – reikia imtis visų struktūrų. Nė kiek ne geresnis R.Pakso oponentas A.Zuokas. A.Paulauskas dabar atrodo patikimas, bet per ankstesnę rinkimų kompaniją jis pasirodė labai neaiškus. Farsą ar komediją primena A.Kubiliaus šnekėjimas apie šį skandalą: pats pakankamai pažeidęs įstatymus dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo ir „Williams“ atėjimo, dabar bando aiškinti įstatymo raidę ir jaučiasi teisuolis“ (LL, 2003 12 18-2004 01 02).

Sausio 25 d. iš toli man paskambino Aloyzas ir labai ilgai įtikinėjo mane „atsiriboti“ nuo Prezidento. Paklausiau, ką du mėnesius pasėdėjęs Prezidento soste (tai įpareigoja Lietuvos Konstitucija) A.Paulauskas paruoš į Prezidentus? Save patį ar A.Brazauską? Pašnekovas atsakė, kad Lietuvoje yra „daug labai gerų vyrų, na, kad ir Justas Paleckis!“

Nesinori pasakoti šio kandidato į Lietuvos prezidentus biografijos. Lieka tada Prezidento nekentėjų siūlomas Valdas Adamkus. Šis vyras daug nusipelnė Lietuvai. Jeigu nebūtų klausęs savo patarėjų klastingų gąsdinimų nevažinėti po Lietuvą ir neklausyti jų aimanų dėl vietinės valdžios valdininkų brutalaus elgesio su jais, dėl žemės iš jų pavogimo, o daugiau sėdėti Prezidentūroje ir rūpintis daugiau savo kailiu. Jeigu jų būtų neklausęs, būtų buvęs išrinktas vietoj R. Pakso dar pernai. O dabar V.Adamkaus traukinys jau nuriedėjo. Jo vardas dabar reikalingas naiviems antipaksininkams mulkinti: girdi, išvarysime R.Paksą, išsirinksime vėl V.Adamkų, kuris niekada neparduos Lietuvos Rusijai. O tada pagyvensime! Ach, kvaileliai jūs! Per du mėnesius A.Paulauskas paruoš į Lietuvos Prezidentus save arba ką nors iš savo prokomunistinių bičiulių. Tarp jų, aišku, nebus nemažos tautos dalies pradėto labai gerbti Č.Juršėno… Šis liberalios dvasios žmogus neturi „ježovych rukavic“ laikyti Lietuvą tvirtose sniečkinėse rankose. Tik todėl Č.Juršėnas jiems netinkamas.

O gal M.Laurinkų rinksite? Juk jis „Pažymą“ jums surašė susidoroti su nekenčiamu R.Paksu.

Atkreipkite dėmesį į napoleonišką jo žingsnį Prezidentūros koridoriais. O kaip išdidžiai jis laikosi Seimo tribūnoje. Negėda tokį ir į užsienį išleisti. Tačiau A.Siaurusevičius prieš porą savaičių gerokai jį sukompromitavo. Prof. R.Pavilionio žodžiais, visa tauta pamatė, kas jis toks…

M. Laurinkus nesugebėjo atsakyti į A.Siaurusevičiaus klausimą, kodėl jis savo „Pažymą“ atidavė A.Paulauskui, o ne kitam kuriam iš „valstybės trejybės“.

Neatsakė Mečislovas ir į antrą klausimą: „Kodėl viskas taip įstrigo?“ Tai reiškė, kad subliuško iš piršto išlaužti kaltinimai Prezidentui.

Na, sąmokslininkų prestižui daug pakenkė ir V. Petkevičiaus prisiminimai. Juk tas, kartu sėdėjęs su dabartiniais sąmokslininkais „durnių laive“, nupiešė juos labai tamsiomis spalvomis. Žinoma, truputį „sutirštino spalvas“, bet daug tiesos pasakė, gerokai daugiau negu aš pats dar 1996 m. savo knygoje „Sąmokslas prieš Lietuvą“.

Sąmokslininkai nejuokais išsigando, nes pasirodė, kad Prezidento apkaltos byla baltais siūlais susiūta. Todėl teko siųsti į Vašingtoną naują tautos klaidintoją – užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį. Gandelių pasirinkti, nes Lietuvos televizijų kanalai pritrūko juos maitinančių šmeižtų. „Koridos laidoje“ Prezidento pokalbis su R.Grinevičiūte įrodė, kad mūsų Prezidentas yra rimtas politikas. Pasimokęs iš klaidų, ypač iš savo naivaus geraširdiškumo nedorų oponentų atžvilgiu, įvykdys priešrinkiminius pažadus, o lietuvių tautos ir valstybės skandintojai, biudžeto grobikai bus pasodinti į savo vietą. To sąmokslininkai labiausiai ir bijo…

Apsilankęs agentūroje „odna baba skazala“, pilietis A.Valionis paskelbė lietuvių tautai, kad ir JAV Prezidentas trokšta Lietuvos Respublikos Prezidento R.Pakso atsistatydinimo…

Būtina susitelkti apie tautos teisėtai išrinktą valstybės vadovą ir ruoštis atremti naujas sąmokslininkų pinkles.

„Veido“ žurnalo publikacijos rodo, kad sąmokslininkai gerokai išsigandę. Tad jokio traukimosi atgal, jokių nuolaidų jiems! Tiesa – Prezidento ir daugumos dorų Lietuvos piliečių pusėje! Tegyvuoja Prezidentas Rolandas Paksas ir demokratinė teisinė Lietuva!