Vestuvių puota
Vestuvės anksčiau dažniausiai vykdavo jaunosios tėvų namuose. Vestuvinei puotai būdavo kruopščiai ruošiamasi. Puošiami namai, žirgams, kurie veš jaunuosius užkabinami skambalai, sušukuojami karčiai.
Piršliai iš svečių išsiskirdavo savo apdaru. Piršlys dažniausiai dėvėdavo puošnią aukštą kepurę. Svočia atsinešdavo didelį pintą krepšį su dovanomis. Piršliai vesdavo visą vestuvinį vakarą.
Vestuvių puotos pradžioje jie surengdavo išbandymus jauniesiems. Pvz., jaunoji turėdavo nuskusti bulvę, jaunasis sukapoti malką. Piršliai būdavo jaunųjų mokytojai. Patikrindamas, ar tiltas tvirtas, piršlys pernešdavo per jį svočią. Tik po to per tiltą jaunąją nešdavo jaunasis. Piršliai mokė jaunuosius, kaip reikės miegoti ant suolo, kaip reikės bučiuotis.
Šiuolaikinėse vestuvėse piršlys ir svočia atlieka liudininkų funkciją – pasirašo kaip liudininkai, patvirtinantys santuoką (santuokų rūmuose ar bažnyčioje). O vestuvių puotos metu jie tebėra vakaro organizatoriai. Jų užduotis – linksminti visus susirinkusiuosius. Nemažai tradicinių piršlių užduočių, mokymų yra išlikę iki šių dienų, nors jie gerokai pakitę, pritaikyti šiai dienai.
Antrąją vestuvių dieną išlikęs tradicinis piršlio korimas. Jaunimo pulkas, nusprendęs, kad piršlys parinko negerą vyrą, pradeda gaudyti piršlį ir nusprendžia jį pakarti. Piršlys iš pradžių mėgina teisintis, vėliau skaito juokingą savo testamentą. Piršlį nuo korimo išgelbėja jaunoji – užriša jam savo austą juostą, kaip pagarbos ir padėkos jam ženklą. Svočia anksčiau taip pat būdavo baudžiama – ją nuo piršlio pavogdavo įpykęs jaunosios pulkas ir skandindavo dubenyje, geldoje arba šalia esančiame tvenkinyje, ežere. Svočią jaunoji taip pat išgelbėdavo savo austa juosta. Kol jaunieji laksto gelbėti piršlio ir svočios, jų stalą užsėda persirengėliai. Neretai vyras persirengia nuotaka, o moteris jaunikiu ir vaidina, kad tai jų vestuvės. Jaunieji turi įrodyti, kad tai jų vestuvės ir išsipirkti savo vietą. Tam pagelbsti svočios „kyšiai“ iš pintinės.
