Mergvakaris – šventė jaunajai
Ne vienai vyriausiajai pamergei didžiausias priešvestuvinis rūpestis yra suorganizuoti jaunajai tikrai smagų vakarėlį be jos širdies draugo. Mergvakario tikslas – atkalbėti ištekančiąją nuo santuokos įžadų, kurie atims nerūpestingą laisvę. Dažniausiai per mergvakarį būsimoji nuotaka išbando tokių dalykų, kurių iki šiol nėra dariusi. Matyt tam, kad lengvi sukrėtimai ir stresai grąžintų meilės labirintuose pasiklydusiajai blaivų protą ir laisvės troškimą.
Mergvakaris dažniausiai ruošiamas likus savaitei iki vestuvių dienos. Šiuolaikinio mergvakario pagrindiniai akcentai:
• vakarėlio tema;
• užduotys (ir ekstremalūs išbandymai) jaunajai;
• keliaraištis – būtina dovanėlė!
• vakarėlio kulminacija – gundantis šokėjas, bandantis suvedžioti jaunamartę.
Vakarėlio tema reikalinga tam, kad merginos išsiskirtų iš minios ir patrauktų praeivių akį (nes gal kaip tik tarp jų atsiras tas, kuris padės jaunajai atverti akis ir atsisakyti žengti prie altoriaus…) bei sustiprinti bendrumo jausmą, kad vakaro kaltininkė žinotų neprarasianti draugių net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Populiariausia tarp merginų yra persirengti mokinukėmis, namų šeimininkėmis, ar laisvo elgesio moterimis – svarbiausia, kad visoms būtų smagu ir priimtina.
Temos vakarėliui galima pasiieškoti teatro drabužinėje – ir net išsinuomuoti patikusius aprėdus! Turint daugiau laisvo laiko galima kostiumų užeiti pažiūrėti į vadinamuosius „secondhandus“ – neabejotinai galima rasti drabužėlių, kurie įsuptų Jus į Rytų šalių viliokių burtų tinklus ar turkišką blizgančią prabangą. Ypač nagingos panelės galėtų sukurti ir pačios pasiūti kostiumus – balerinų sijonėliai iš gausiai sluoksniuoto tiulio irgi efektingai atrodytų. Juk norisi, kad mergvakaris būtų išskirtinis ir miesto gatvėje nesutiktumėte kelių tokių pat mokinukių būrių, kaip ir Jūsų kompanija.
Užduotys neatsiejama mergvakario dalis! Jos dažniausiai būna juokingos ir slepiančios koduotą prasmę – pavyzdžiui, duoti jaunajai kopūstą ir paprašyti rasti laimę. Jei mergelė raško nuo kopūsto lapą po lapelio, akivaizdu, ji tokia tyra, kad vaikelio ieškotų kopūstų lysvėje. Užduotys taip pat gali būti susiję su būsimosios namų šeimininkės darbais – iškepti gardų pyragą, suvystyti kūdikį, supinti kasas būsimai dukrai… Už kiekvieną sėkmingai įveiktą užduotį, mergvakario kaltininkei galima dovanoti įvairias smulkmenas: kočėlą, kaip auklėjamąją neblaivaus vyro priemonę, plaktuką – nes nuo šiol vinis į sienas turės kalti pati, ausų kimštukus – kad negirdėtų knarkiančio sutuoktinio ir įvairiausių kitokių dalykų.
Po apšilimo, kuris vyksta uždaroje erdvėje, pašėlusios jaunosios draugės sugalvoja traukti į miestą – kur dūksta laisvi jaunuoliai. Nevalia pamiršti – REIKIA pasimetusią draugę atkalbėti nuo santuokos! Šiame etape būsimoji nuotaka dažniausiai būna papuošiama aprašinėtais marškinėliais, kurie skelbia apie tragišką jos apsisprendimą, pvz., „Dar savaitė ir aš nebe –aitė!!“, „Iki 2007 07 07 aš laisva!“ ir panašiai. Čia vėlgi jaunoji turi įveikti tikrą išbandymų liūtį – vilioti svetimus vyrus, prašyti vaikinus pasirašyti raštą, kuriuo jai leidžiama tekėti, rinkti vaikinų telefono numerius, kad juodą nevilties dieną galėtų pasiskambinti ir pasiguosti bet kuriam iš jų… Kitaip tariant, vis dar nepamirštama, kad jaunoji turi persigalvoti kol nevėlu.
Puiku, jei piniginė leidžia daugiau išlaidauti – tuomet atsiveria neribotos galimybės padaryti mergvakarį pačia įsimintiniausia švente – nuo grožio procedūrų iki ekstremalių sporto šakų išbandymo, pasivažinėjimo džipais ar šuolių su parašiutu.
Kai pagaliau merginos įsitikina, kad jaunosios pasiryžimo tekėti nepakeis jokiais būdais, tai lyg ir nusileidžia.
Jaunoji iškilmingai priima priesaiką, kuria pasižada niekada nepamiršti savo moteriškumo ir neužsimiršti buities rūpesčiuose, mylėti save labiau nei savo vyrą ir niekada nepamiršti draugių. Kaip leidimą žengti prie altoriaus, būsimoji nuotaka gauna dovanėlę – nėriniuotą keliaraištį ir skarelę, kuri pirmąją vestuvinę naktį turėtų atstoti naktinius marškinaičius.
Tačiau tai dar anaiptol ne viskas! Pašėlusi draugių kompanija jaunamartei būna paruošusios paskutinį akibrokštą, turintį sudėti visus taškus ant „i“ ir pagelbėti ryžtingai apsispręsti – viliotinį…
Jei jaunoji panelė atlaiko ir šį išbandymą, tai ji tikrai tvirtai apsisprendusi žengti prie altoriaus ir niekam nevalia trukdyti.
Populiaru pagal specialų užsakymą kepti tortai, savo forma primenantys svarbiausią vyriškąjį atributą. Tokį torčiuką būsimajai nuotakai tenka valgyti nepjaustytą, o tuo metu ją fotografuoja draugės „paparacės“. Tačiau reiktų nepamiršti, kad ne visos būsimosios nuotakos yra linkusios į tokius vulgarokus pokštus, todėl organizatorėms reiktų pasvarstyti, ar toks siurprizas neįžeis draugės. Visgi tai jos šventė ir prisiminimai turėtų likti tik smagūs, o ne gluminantys ar erzinantys.
Jei būsimoji nuotaka jautresnės sielos asmenybė, o pikantiškos formos torčiukai ar „Gelbėtojų šou“ pasirodymas jos nedžiugintų, galima organizuoti mergvakarį, remiantis senovinėmis tradicijomis.
Mūsų močiutės neturėjo progos naktiniuose klubuose žavėtis pusnuogiais atletiško kūno sudėjimo vyrukais… Priešingai, mergvakaris būdavo rimta ir kone liūdna šventė. Kaimo merginos susirinkdavo pas savo draugę į namus nešinos savo keptais pyragais. Ten jų laukdavo paruoštas vaišių stalas. Kiek užkandę merginos šokdavo ratelius ir dainuodavo bendras dainas. Šukuodavo būsimajai nuotakai kasas ir visaip graudendavo, kad teks skirtis. Merginos pindavo rūtų vainikėlius, tam, kad išrinkę patį gražiausią, juo vestuvių dieną papuoštų savo draugės kasas kaip nekaltybės ir tyrumo simbolį. Perkeliant tokią tradiciją į šias dienas galima šiek tiek improvizuoti – į nupintus iš lauko gėlių vainikėlius sudėti raštelius su užrašytais norais ar svajonėmis ir paleisti į upę arba papuošti vainikaičiais galvas. Taipogi mūsų senolės ruošdavo pabroliams mažytes dovanėles. Įprasta buvo dovanoti austas juostas. Pasibaigus mergvakariui, jaunoji kaip prisiminimą savo draugėms išdalindavo juosteles. Austinė juosta buvo pagarbos ženklas, ją juosdavo per juosmenį, perrišdavo garbingus žmones ar netgi vystydavo kūdikius. Juk išties malonu turėti gerą prisiminimą apie gražią šventę.
Be to, kodėl nepadovanojus kokios nors dovanėlės draugės išrinktajam? Tai galėtų būti visai smagi jaukaus mergaitiško vakarėlio dalis – tik nereikia bijoti išlaisvinti fantazijos! Mergvakariui baigiantis, į albumą būdavo rašomi palinkėjimai ištekančiai draugei. Šiais laikais būtų galima dovanoti nuotraukų albumą su įamžintomis linksmiausiomis mergaičių vakarėlio akimirkomis.
Išties mergvakaryje svarbiausia sukurti gerą nuotaiką ir padėti būsimajai nuotakai valandėlei kitai pamiršti vestuvių rūpesčius. O vakarėlio netikėtumas, staigmenos, dovanos, pokštai priklauso tik nuo vakarėlio organizatorių lakios fantazijos: gal tai bus svajinga išvyka prie jūros, kur kopose gerdamos vyną ir akomponuojant gitara dainoms merginos palydės ir pasitiks saulę, galvos norus ir dalinsis mergiškomis svajonėmis. O gal jaunoji turės keliauti laiku atgal – į tas vietas, kur susipažino su savo būsimuoju vyru, kur buvo jų pirmasis bučinys, jų bendra daina, o gal net ir piršlybų vieta… Juk šėlti vien tik naktiniuose klubuose nėra privaloma.
Tad, prisiminkime savo geriausių draugių-nuotakų slapčiausias svajones ir pirmyn – į pašėlusią naktį!