Paskaitos – Clausas Hermansenas – “Budizmas vakaruose”

Clauso Hermanseno paskaita,
Vilnius, 2000 m.
Budizmas vakaruose

Labai dėkoju, kad atėjote. Labai laimingas būdamas čia. Svečiavausi pas jus prieš keturis mėnesius. Esu danas.

Šiandien pabandysiu šiek tiek pakalbėti apie budizmą. Daugiausiai kalbėdami apie budizmą manome, kad tai – vidinis pasaulis. Kartu vidinis pasaulis turi įtakos ir keičia išorinį pasaulį. Pradėsiu nuo istorinių faktų apie budizmą ir parodysiu, koks yra santykis tarp religijų . Tada tiesiogiai grįšiu prie pagrindinės temos – koks yra budizmas.

Budizmo tikslas – pasakyti kažką apie protą. Kaip protas funkcionuoja ir kaip tai gali pakeisti mūsų kasdieninį gyvenimą: ar šiandien pirmadienis ir mes nenorime eiti į darbą, ar savaitės vidurys ir esame tuo patenkinti, ar šiandien penktadienis ir mes ruošiamės į vakarėlį. Kodėl taip yra ir kuo čia dėtas budizmas? Turite nuostabią galimybę dalyvauti Pupėnų meditaciniame centre vyksiančiame kurse, kur pabandysime įvairius budistinius metodus,sužinosite kaip jais naudotis ir kodėl, o taip pat koks turėtų būti rezultatas.

Mano vardas Clausas Hermansenas ir esu budistas 28 metus. Danijoje dirbu beveik 100 institucijų socialiniu kontrolieriumi, bet dabar aš atostogauju. Osle skaičiau tris paskaitas apie budizmą, po to dvi dienas Stokholme. Rytoj ir poryt bus Ryga, galiausiai – centras Pupėnuose. Tai yra tarsi budistinis reklaminis skelbimas. Danijoje aš turiu žmoną – ši savo ruožtu turi fermą ir augina daržoves, taigi esu paprastas žmogus.

Prieš 28 metus dirbau mokytoju tibetiečių pabėgėlių stovykloje Sikime, šiaurės Indijoje. Tai vyko po Kinijos vyriausybės vykdomos “kultūrinės revoliucijos”. Sikime aš sutikau lamas. Po kelių mėnesių pastebėjau, kad budizmas man yra įdomus – jis pasiūlo tam tikrų metodų kaip tapti laimingu ir mažiau kreipti dėmesį į problemas. Pagalvojau, kad tai yra įdomu. Iš Kinijos pabėgo dauguma tibetiečių, nes pastaruosius ten kankino. Tą liudijo į kūną užgesintų cigarečių žymės. Kai mes jų paklausėme, ką jie galvoja apie kinus, jie atsiekė, kad kinai neturi užuojautos. Tibetiečiai nekalbėjo apie pastaruosius labai blogai ir mums, kaip danams, tai buvo labai įdomu. Tibetiečiai nepradėjo pasakoti baisių dalykų apie savo engėjus. Sikime mūsų sutiktas mokytojas buvo vienas pagrindinių Tibeto budizmo mokytojų. Jis dar vadinamas jogų karaliumi – Karmapa. Aš sutikau 16-ąjį Karmapą. Tai buvo didelis besijuokiantis žmogus, kuris labai gerai meditavo. Karmapa visą laiką krėtė pokštus ir juokavo.

Tibeto budizme yra keturios mokyklos. Pirmoji – Ningma mokykla pasirodė apie VII amžių. Maždaug prieš 1000 metų į Tibetą atėjo kitos dvi mokyklos: Sakja ir Kagyu. Sakja mokyklą žinome dėl jos į vakarus atneštų akupunktūros ir akupresūros. Karma Kagyu mokykla yra pati įdomiausia, nes joje svarbiausia yra meditacija ir jos lyderis – Karmapa. Apie 1300 m. pasirodė Dalai Lamos mokykla – Gelug. Iš Indijos šios mokyklos buvo priverstos pasitraukti dėl musulmonų ginkluotų atakų. Tie, kurie turėjo geltonas knygas, nuvyko į Šri Lanką ir Tailandą – jie su savimi išsinešė Hinajanos metodus. Mahajanos pilkos knygos nuvyko į Vietnamą ir Kiniją, o juodos ir raudonos – į Tibetą ir Japoniją. Tai pirminė trumpa istorija apie Tibeto budizmą, apie Deimantinio Kelio budizmą. Juo Buda tiesiogiai nurodo kaip funkcionuoja protas. Kartais iš japoniškų filmų galite pamatyti šį bei tą apie Zen budizmą. Jų mokytojas gali liepti eiti medituoti kaip skamba vienos rankos garsas. Tada mokiniai turi užduotį. Tibeto budizmo Karma Kagyu mokyklos mokymai apie tai, kaip funkcionuoja protas. Jeigu žvelgiame į protą, galime pastebėti du pagrindinius dalykus. Pirmiausiai pastebime, kad visą laiką turime daug minčių, daugybę jausmų, daugybę patirčių. Kartais būname labai laimingi, nes įsigijome naują katę, ir jeigu ji nusišlapina ne į tualetą, bet mums į lovą – liūdime. Jeigu staiga nusiperkame dviratį, vėl gi esame labai laimingi, bet “nuleidus” padangą mes ir vėl nelaimingi. Taigi pasaulį patiriame pakilimais ir nuosmukiais aukštyn – žemyn. Kartais jaučiamės laimingi vien tik dėl to, kad šviečia saulė. Jeigu surandame naują merginą ar vaikiną, viskas labai gražu ir lengva, bet jeigu pasirodo pyktis, pavydas, staiga jaučiame, kad pasaulis nėra jau toks malonus. Jaučiame, kad yra kažkokia neteisybė ir gyventi tokioje situacijoje nėra malonu. Galime pastebėti, kad mūsų sąmoningumas nuolatos kinta. Šiuo metu, sėdėdami šioje salėje įsivaizduojate, kad esate labai sąmoningi ir suprantate, ką aš jums sakau, bet kiekvieną kartą kai pasirodo kokia nors idėja, mes mintyse grįžtame į biblioteką ir tikriname, ar taip viskas buvo parašyta, kaip šis bičiulis sako ir panašiai. Visą laiką bandome rekonstruoti savo atmintį. Staiga šokame į ateitį galvodami, kaip mes visa tai galėsime papasakoti savo draugams, šeimos nariams. Tikrojo sąmoningumo būti čia nesiblaškant yra tik kokie 10 %. 60 % esame praeityje ir 30 % ateityje. Tokia yra įprastinė mūsų proto būsena. Budizme svarbiausia būti 100 % sąmoningais čia ir dabar. Paprastai galvojame, kad tokia situacija yra gera, bet Buda sako, kad yra ir kitokia situacija, kad yra ir kiti būdai, kaip galime pastebėti sąmoningumą. Mūsų protas yra sąmoningas nuolat. Nėra būtina, kad jį veiktų tik kokia nors viena mintis. Jis visiškai sąmoningas, nes erdvė yra pilna informacijos. Galime tai pajusti kada pagalvojame apie senelę ir staiga ji mums skambina, arba staiga mama pajaučia, kad jos vaikas susilaužė mokykloje koją. Vienas iš dvynių gali jausti, ką tuo metu veikia kitas. Tai yra tikroji proto būsena. Mes nesame visiškai sąmoningi, nes esame nusistatę pirmąjį kanalą. Iš tikrųjų žiūrime tik vaikų kanalą ir galime sekti jame vykstančius įvykius, bet informacijos yra kur kas daugiau. Iš tikrųjų mūsų antena yra labai didelė ir veikia visomis kryptimis. Mus nuolat pasiekia intuityvūs pranešimai. Jeigu esame su vienu iš savo draugų ir klausiame, kaip jis jaučiasi, nes jaučiame, kad kažkas yra ne taip, išgirstame ilgą istoriją kaip jis išsiskyrė su žmona ir kitus panašius dalykus. Taip su pranešimais dirba mūsų intuityvi sistema. Kadangi siunčiame savo sąmoningumą tai į praeitį, tai į ateitį, negalime jos iki galo išnaudoti. Ir dar dėl to, kad mūsų informacijos gaviklis yra paslėptas kliudančių jausmų uždangos. Kartais žiūrime į pasaulį per pykčio akinius ir tada viską įspraudžiame į juodus rėmus, kartais į pasaulį žiūrime per pavydo prizmę ir nekenčiame visų aplinkui. Taip mus veikia nuolatos kintantys kliudantys jausmai. Kartu su jais mes kylame į viršu ir vėl krentame žemyn. Kliudantys jausmai yra tarsi degalinė: visus juos galime transformuoti į išmintis.

Kaip pavyzdį imame pavydą. Kartais pirmuose laikraščių puslapiuose matome žinutes, kad vyras nušovė savo buvusią žmoną ir jos meilužį, bet tai nėra budistiniai mokymai. Tačiau jeigu pradedame dirbti su pavydu, viskas kitaip. Su savo žmona einame į vakarėlį, ten yra alaus, visi linksminasi. Staiga matome, kad mūsų žmona šoka su vienu iš kaimynų kažkur kampe ir tarsi atsitiktinai bučiuojasi. Pasirodo pavydas. Kažką reikia daryti. “Eisime namo!” Tai yra normali pavydo reakcija. Bus tipiška situacija, kuomet eidami namo abu būsime tylūs ir dar dvi dienas vienas kitam nieko nesakysime. Bet niekas nieko nenušovė. Jeigu norime iš pavydo išmokti kažkokios išminties, einame ir vėl į vakarėlį – aš paprastai einu į fermerių vakarėlius. Ir staiga vakarui įpusėjus matau savo žmoną šokant su vienu iš stambesnių ūkininkų – tuo, kuris turi didelį traktorių. Galbūt jie ten net ir bučiuojasi. Taigi kaip dabar elgtis? Prieinu prie jų ir sakau: “Sveiki! Esu Clausas. O čia mano žmona. Ateik pas mus rytoj, nes mums reikia suarti lauką ir nudažyti virtuvę. Be to, mano žmona kepa puikius pyragaičius.” Pirminė pavydo energija – tai viską laikytis sau, o pavydo išmintis yra užmegzti ryšius. Pavydūs žmonės paprastai turi tik du ar tris artimus draugus. Nepavydūs žmonės turi šimtus draugų. Nepamirškite, kad Buda sakė: ”Netikėkite niekuo. Viską išbandykite patys.” Duosiu dar vieną pavydo pavyzdį. Mergaitės, kurioms dešimt, dvylika ar trylika metų, linkę turėti dvi tris labai artimas drauges. Pavydas veikia mažomis grupėmis, nes viską norime laikytis sau. Ir kada tos dešimtmetės jau dvidešimties ir stovi prieš gerą krepšinio komandą, jos galvoja, kad “aš jį bučiavau, tu jį bučiavai – mes visos jį bučiavome”. Šioje situacijoje jos kažkuo pasidalino. Iš tikrųjų aukščiausiame lygyje pavydo išmintis pasirodo kaip pasitikėjimas savo protu. Kuomet renkatės sau draugę, žmoną ar vaikiną, jūs taip stipriai pasitikite savo protu, kad nustojate abejoti savo sprendimais. Taip darydami turite žinoti, kad pasirinkote išmintingai ir pasitikite ja ar juo taip stipriai, kad niekada nepradėsite abejoti. Jeigu pradedate partnere ar partneriu abejoti, turite pripažinti sau, kad besirinkdami buvote kvailas ar kvaila. Taigi tokia yra pavydo išmintis. Tai yra tik viena iš uždangų slepianti mūsų sąmoningumą. Tų uždangų yra labai daug, o tiksliau – 84 000. Jas visas vertėtų pašalinti. Taip mokė Buda: kliudančius jausmus pakeisti į deimantų išmintį.

Dabar panagrinėkime pyktį. 2+2=4, 4+4=8, 8+8=16.. , o tai jau yra per daug! Staiga pradedame pykti ir pačiupę į dantis “kalašnikovą” pradedame pleškinti. DRR-RR-R!!! Tokioje situacijoje patiriame adrenalino ataką. O to priežastimi yra tai, kad jaučiatės kitų puolami. Staiga suvokiate, kad buvote toks kvailas ir nepastebėjote, kad du plius du yra keturi. Pyktis parodo tai, kad supranti buvęs visišku kvailiu ilgą laiką. Ką daryti su pykčiu? Žinau, kad pyktis nėra problema lietuviams – daugiau Švedijoje (kreipiasi į vertėją – bet dabar neturėtumei versti, kad tą patį, tik atvirkščiai, sakiau vakar Švedijoje). Kada pamatote, kad du ir du yra keturi, o keturi ir keturi – aštuoni, tada pamatote kaip jūs tą galime pasakyti kitiems. Nes patys įsitikinote, kad taip yra, nes jūs išgyvenote tos situacijos tikrumo jausmą “aha!”. Jeigu supykstate, galite eiti į tualetą ir nuvalyti visus veidrodžius. Tuo pačiu galite išvalyti ir tualetą. Taip adrenalinas išsieikvos – paprastai po penkių minučių jis dingsta. Tuomet jūs suprantate, kad “aha! – iš tikrųjų turiu tai pasakyti”. Tai yra iššukis jūsų inteligencijai – pasakyti tai, ką matei ir kad kiti galėtų tai suprasti. Jeigu esate kvailas, elgiatės kaip šuo. Tai viso labo tik mūsų sąmoningumo uždanga, kliūtis mūsų žinojimui.

Tačiau erdvėje pilna informacijos. Visko priimti negalime dėl mūsų nustatyto pirmojo kanalo ir “uždangstyto” sąmoningumo. Tai buvo tik pirmoji proto savybė. Antroji yra džiaugsmas. Tai, kad mes visą laiką esame smalsūs. Visą laiką norime naujų išgyvenimų, norime tokių situacijų, kad plaukai pasišiauštų ir šiurpas perbėgtų per nugarą: einame į roko koncertą arba einame žiūrėti saulėlydžio. Tai yra džiaugsmas, proto smalsumas. Visą laiką atrandame kažką nauja. Tą galime labai gerai pajausti kada čiaudime. Tokiose situacijose būname 100% sąmoningi. Prieš pat čiaudėjimą dar galime pagalvoti kiek kaimynų nereiktų apseilėti, o po atsiprašinėjame, bet čiaudėdami būname 100% sąmoningi, nesiunčiame savo sąmoningumo nei į praeitį, nei į ateitį. Tai buvo proto džiaugsmo būsenos pavyzdys. Kai kažką bučiuojame galime būti 30% sąmoningi, kai apkabiname galime būti 70% sąmoningi, bet prieš pat orgazmą būname sąmoningi 100%. Tokioje situacijoje negalvojame ar tai geras orgazmas, ar geresnis negu vakar – tiesiog tuo mėgaujamės. Tik prieš tai galėjome pagalvoti ar nepamiršome prezervatyvų, ir tik po to galime atsakyti: taip, pamiršome. (juokas) Bet tą akimirką esame sąmoningi tik tuo, kas vyksta. Tai yra proto džiaugsmo būsena. Tokią pat situaciją turite kiekvieną vakarą 10 sekundžių prieš užmiegant. Galime mokytis tokioje situacijoje būti sąmoningais. Tas pas nutinka kada prarandame sąmonę ir kada mirštame. Matome, kad žmonės šokinėja su bandži guma, parašiutais ar leidžiasi nuo kalnų su slidėmis – jie nori to paties – 100% sąmoningumo. Mano duoti pavyzdžiai yra nedidelės gyvenimiškos siuacijos kuomet tai pasirodo.

Taip pat protui būdinga ir meilė, kuomet norime, kad visi būtų laimingi. Kiekvieną kartą kai matome kažką kenčiantį, klausiame ar jis/ji nori vandens, kavos, gydytojo ar dar ko nors. Šią proto savybę gerai žinome iš krikščionybės.

Taigi turime tris proto savybes: tiesos būsena, džiaugsmo būsena ir mylinti būsena. Tai absoliučioji mūsų proto pusė, o sąlyginiame lygyje turi tuos visus kliudančius jausmus, kurie mus veda į sumaištį. Jaučiame, kad tie jausmai yra labai stiprūs ir galvojame, kad jie tikri. Jeigu prisimintume tas nesėkmingas dienas, kada sirgome gripu ar buvome pagirioti, jautėmės labai prastai. Galvojome, kad tokia realybė. “Šūdas..” – galvojome. (juokas) “Tikrai neturėjau gerti to paskutinio degtinės butelio..” Bet jeigu į pasaulį žiūrime pagirių akimis, galime pamatyti ir tokių žmonių, kurių situacija dar prastesnė. Matome žmones su negalia, matome sėdinčius kalėjimuose ar psichiatrinėse ligoninėse – turėtumėme džiaugtis, kad sergame tik pagiriomis. (juokas) Jeigu būtume gimę Afrikoje, pusė mūsų tėvų sirgtų AIDS, Indijoje dirbtume gamykloje nuo šešerių metų – mums pasisekė – mums tik pagirios. Taip pat galime pastebėti, kad dar esame gyvi. (juokas) Nes mirti turės visi. Galvojame, kad sulauksime 98-erių ir būsime visiškai žvalūs iki paskutinės dienos, paskutinę naktį galėsime mylėtis, bet žmonės miršta ir 97-erių, miršta ir 60-ies, miršta 30-ies ir 8-erių … Taigi džiaugiamės, kad mums tik pagirios. Taip galime dirbti su tokiais “nesklandumais” kaip pagirios.

Jeigu galvojame, kad kiti žmonės kalti dėl mūsų blogos situacijos, tada turbūt kalčiausias yra prezidentas. Jeigu kaltas ne Jelcinas, tai Klintonas. Bet viskas priklauso tik nuo tų akių, kuriomis matome pasaulį. Jūs patys galite sukurti sau laimę. Jums neprivalu per pagirias jaustis blogai. Paprastai atsibundę galime atsimerkti ir sakyti: “Vau! Kokia puiki diena! Jaučiuosi gerai – visai kaip buda!”. Tada einame į tualetą, žiūrime į veidrodį: ‘Esu prašvitęs! Esu laimingas!” Tada šukuojamės budos plaukus ir valomės budos dantis, užsidedame budos švarką ir jaučiamės laimingi. Po to einame į virtuvę, pasižiūrime į šaldytuvą – ten tik sudžiūvusi duona, bet ten iš tikrųjų buda-duona. Jums nereikia rinktis vieno iš septynių skirtingų jogurtų, kurio norėtumėte šįryt. Galite būti laimingi vien tik dėl to mažo duonos gabalėlio, nes visa tai vyksta prote. Pakeliui į darbą, mokyklą ar universitetą sprogsta jūsų dviračio padanga, o jūs užsidedate dviračių ant pečių ir sakote:”Čia tai bent! Šiandien į darbą einu pėsčiomis!”. Viskas priklauso nuo to, kokiomis akimis matome situaciją. Laimė pasirodo iš vidaus. Einate gatve link miesto centro, matote visas puikias merginas ar vaikinus, gražias parduotuvių vitrinas, pastebite, kaip jus prajuokina girtas žmogus šalia kelio – einate nuostabiame rojuje. Jaučiatės laimingas, praktiškai kaip buda. Bet staiga “fit!” paslystate ant praeivių pamestos banano žievės ir gulite per visą šaligatvį. “Šūdas!” Išsitraukiate šautuvą: “Kur yra daržovių parduotuvė?!” Ir tik prieš jį(kaltininką) nušaunant nuleidžiate šautuvą, susirandate tualetą, valote ten veidrodžius, susiliejate su buda, darote meditaciją ir vėl išeinate į gatvę kaip buda. Toks yra Deimantinio Kelio gyvenimas. Tai yra tie mokymai, kuriuos 16-asis Karmapa davė Ole Nydahlui. Pastarasis Vilnių aplankė prieš kelis mėnesius. Kitą kartą jis bus Vilniuje 2001 m. kovo mėnesį. Apie tai su juo kalbėjomės Austrijoje, Grace. Ir kuomet einame toliau tuo Deimantiniu Keliu ir staiga dar vienas bananas. Ir vėl gulime. Bet dabar pagalvojame, kad gal vertėtų mums būti šiek tiek sąmoningesniais. Priežastis paprasta – nepamačiau tos banano žievės, nes galbūt buvau labai išdidus, nosis žiūrėjo į dangų. Jeigu jautėmės geriausi pasaulyje ir tuo egoistiškai didžiavomės, galime dabar pamatyti ir kitus žmones. Pastebėsite, kad turite daugiau draugų šalia, kurie padėtų jums tapti dar geresniais. Tas egoistinis jausmas pasitraukia ir pastebite, kad galite padėti kitiems. Po truputį iš kliudančių jausmų ugdotės išmintį. Tai yra Budos metodai.

Jums duodu tik šiek tiek informacijos, nes jų yra 84 000. 22 000 skirti vienuoliams ir vienuolėms. Paprastai jais nesinaudojame. Jie nėra skirti laisviems Lietuvos žmonėms – pavyzdžiui, Prancūzija turi daugiau vienuoliškų tradicijų. Taigi mums užtenka likusių 63 000 mokymų. Pirmieji 21 000 yra apie tai, kad gyventi reiškia būti laimingu, kad esame atsakingi už savo gyvenimą. Mūsų galvoje pasirodžiusi mintis – tai mūsų ateities veiksmų sėklos. Tokiu būdu mes galime valdyti savo ateitį. Jeigu norime blogos ateities, galime elgtis su aplinkiniais blogai ir atgalinė jų reakcija taip pat bus šiurkšti. Taigi patys nusprendžiame, kokiame pasaulyje norime gyventi. Verta su kitais elgtis švelniai ir padėti jiems išmintingu būdu. Tai yra budizmo pagrindas arba Hinajanos metodai. Ant šio pamato turime dvi kolonas: viena jų yra moteriška išmintis, išugdyta iš kliudančių jausmų, ir vyriškas aktyvumas, kada veikiame vis efektyviau ir efektyviau. Aukščiausiame lygyje visi esame Budos, nėra jokio skirtumo – skiriasi tik kūnai. Turime tą patį proto sąmoningumą. Moterys turi papildomą turbiną – tai menstruacijos. Taip veikia hormoninė sistema, išugdydama joms daugiau išminties negu vyrams. Būtent todėl mergaitės berniukus lenkia bent penkeriais metais – jos greičiau emocionaliai subręsta. Taigi dvi kolonos: moteriška išmintis ir vyriškas aktyvumas. Vakarų visuomenės yra pusiausvyroje, nes moterų mes neišnaudojame. Jeigu tai darytume, būtų kaip Afganistane: joms neleidžia lankyti mokyklų ir verčia dėvėti palapines. O kas atsitinka su vyrais? Jie vaikšto su ginklais ir tik ieško ką nušauti – žaidžia vienas su kitu terorizmą. Jeigu moterys labai stipriai pradėtų spausti vyrus, aš nežinau kas mums nutiktų, bet būtų labai daug kalbų. (juokas)

Budizme dirbame su protu tik tam, kad būtume vis labiau ir labiau laimingi ir turėtume vis mažiau sunkumų, kad būtų vis maloniau gyventi. Mano dukrai 25 metai ir man sakė, kad budizmo dėka tapau geresnis. Paprastai iš vaikų išgirstame teisybę. Esu budistas 30 metų ir tai yra labai įdomu. Mūsų kompanija yra didelė – virš 280 centrų visame pasaulyje. 16-asis Karmapa paprašė Ole mokymus skleisti. Netgi Danijoje mes turime budistinių centrų. Aš gyvenu budistiniame centre. Kiekvieną mėnesį pas mus atvyksta 30-40 žmonių treniruotis, mokytis to, ką vadiname meditacija. Iš tikrųjų žodis “meditacija” yra krikščioniškas ir reiškia “gilintis”. Krikščionybėje jie turi maldas – kai kurias dar atsimenu mintinai. Jų tikslas – susilieti su Dievu. Tokius metodus gali naudoti romantiški žmonės, tikintys, kad jis sukūrė pasaulį, kas nelabai atitinka mūsų šiuolaikinį mokslą. Bet visų blogiausia dievo vaikams buvo tai, kad Buda mokė. (juokas) Žodžio “meditacija” budizme nėra – yra tik “praktika”, “treniruotė”. Kaip treniruotis? Pradedame nuo proto nuraminimo, kad jis galėtų būti sąmoningas čia ir dabar, nesiunčiant koncentracijos nei į praeitį, nei į ateitį. Taip pat yra kvėpavimo pratimai. Galite koncentruotis į mikrofoną, kolos butelį arba Budą. Nėra didelio skirtumo į ką koncentruotis. Protą veikia visi patyrimai. Pradžioje neturėtumėte koncentruotis į kažką bjauraus. Kada koncentruojamės į kvėpavimą, dirbame su gyvybine energija. Ore yra labai daug energijos. Po pertraukėlės padarysime meditaciją ir jūs galėsite pajausti, koks yra meditacijos skonis. Jūs jau esate girdėję apie koncentraciją į vieną tašką. Jeigu skaitote knygą ir tai labai jaudinanti knyga, galite skaityti dvi ar tris valandas visiškai susikoncentravę į siužetą. Jeigu kas įeina ir liepia liautis, jums gerai susikoncentravus, pasižiūrite į laikrodį “Vau! Galvojau, kad teskaičiau dvidešimt minučių”, nes skaitydami jūs buvote labai sąmoningi. Tas pats vyksta kinoteatre kada rodo gerą filmą. Tą patį jausmą išgyvenome vaikystėje žaisdami – mes pamiršdavome laiką ir vietą, bet atsimindavome tą žaislą. Tai buvo koncentracija į vieną tašką. Tai yra mūsų meditacijos pagrindas. Tibeto budizme mes naudojame tokias priemones, kada įsivaizduojame tam tikrą situaciją, pavyzdžiui, nuostabų budą virš savo galvos – labai švytintį, gražų, nuostabų. Jis savo širdyje gali turėti ekologiškai švarią skalbimo mašiną su skalbiančiuoju vandeniu. Tas vanduo tada patenka į mūsų kūną ir valo mus. Tas nuostabaus budos įsivaizdavimas virš savo galvos ir kad mus valo tas vanduo – tai labai efektyvus metodas. Paprastai naudojame mantrą, telefono numerį. Skambiname Budai ir tikrai nėra užimta, linija visą laiką laisva. Tada prašome Budos, kad jis duotų mums visą savo galią, kad galėtume padėti kitiems. Tokiu būdu naudojamės mantra. Gerai išmokę koncentracijos į vieną tašką vis labiau ir labiau nustojate šokinėti į praeitį ar ateitį. Tai suteikia daugiau sąmoningumo situacijoje čia ir dabar. Tai labai įdomu, nes jūs tada galite priimti daugiau informacijos ir kai baigiate meditaciją, jūs susiliejate su Buda. Staiga jūs tampate Buda ir nuo kažkada jau nebegalite nusiimti tos Budos kaukės – ji prilipo. Tada galite elgtis labai tinkamai, tiksliai visose situacijose. Tai labai turtingas gyvenimas. Tai – manipuliavimas savimi stiprių metodų dėka, kurie funkcionuoja. Jeigu tapę budistais nesate laimingi, tiesiog nustokite jais būti. Jūsų gyvenimas turėtų gerėti – būtent toks yra budizmo tikslas. Gyventi turi darytis vis linksmiau ir t.t. Buda sakė, kad žmonių gyvenime gausu kliudančių jausmų, bet aš galiu jums pasakyti, kaip gyvenimą praturtinti. Nebūtinai kalbame tik apie pinigus – kaip jūs matysite reiškinius, kaip jūs juos patirsite. Galite būti laimingi, nors jūsų kišenėje tik vienas litas. Jeigu turėtumėte milijoną, jums reiktų ypatingos kišenės arba apsaugos sistemos. Visą laiką jaudintumėtės dėl tų pinigų ar jų kas nepavogs, kas būtų, jeigu pavogtų ir pan. Kartais iš tikrųjų kišenėje geriau turėti vieną litą. Lengva taip sakyti, kai esi iš Danijos ir socialiniams darbuotojams moka pinigus už nieką. Ir tai tęsiasi daugelį metų.

Laimė pasirodo iš vidaus. Turėtumėme medituoti ne vien tik kažkokiose ypatingose situacijose, bet kaip galima dažniau kasdieniniame gyvenime. Meditacinius bukletus su savimi galite turėti visą laiką, kad meditacijų tekstus išmoktumėte atmintinai ir po to galėtumėte jas naudoti bet kokioje situacijoje. Kiekvieną kartą, kai sėdite tualete, galite išsitraukti tuos tekstus ir medituoti. Kiekvieną kartą kai įjungiate kompiuterį ir 10 minučių laukiate kol jis startuos, kiekvieną kartą kai stotelėje laukiate autobuso arba sėdite automobilyje ir bandote jį užvesti, kiekvieną kartą kai laukiate ties raudona šviesa. Tomis akimirkomis galite medituoti. Prieš jus ar virš jūsų pasirodo buda, susilieja su jumis – ir vėl jūs buda! Tam nereikia jokios bažnyčios, bet gerai, kad yra treniruočių grupės. Galvoju, kad jos renkasi pirmadieniais ir ketvirtadieniais kažkur šiame mieste. Tai yra dvi treniruotės savaitėje, tam kad pajaustume skonį. Tai nėra nuobodus marionečių susirinkimas – paprastai mes daug linksminamės ir juokiamės. Artėdami prie absoliutaus proto patiriame daug laimės, todėl Pupėnų centre organizuojame meditacijų kursą. Vykstame ten ir treniruojamės.

Jeigu pradedate vairuoti automobilį ar dviratį, jums reikia tam tikros informacijos. Tam yra knygos, tikiuosi nelabai brangios. Tokia informacija apie budizmą yra labai naudinga. Atsiminkite, kad nereikia tikėti niekuo – patys viską išbandykite. Labai svarbu suvokti, kodėl treniruojamės, nes tai jūsų nuosavas motyvas. Kam investuoti į tą reikalą, kad tapti geresniu žmogumi? Labai svarbu pasitikėti savo protu ir suvokti kodėl tai darote. Jeigu iš tikrųjų norite medituoti, gerai turėti skylę galvoje. Vienas danų lama gali tokią jums padaryti. Tai vadiname “pova”. Tas bičiulis yra lama Ole, knygų autorius. Jis gavo povos meditaciją 1971 metais. Jo mokytojas 16-as Karmapa siuntė Olę pusei metų į pietų Indiją išmokti tos meditacijos iš kito mokytojo. Tada Ole kartu su savo žmona tą meditaciją naudojo 16 metų. Tiek daug metų tam, kad iki galo išnaudoti šios meditacijos galimybes. Nuo 1987 metų Ole pradėjo skaityti paskaitas apie povos meditaciją, kurią jis duoda kaip dovaną. Šioje meditacijoje koncentruojatės į savo sąmoningumą širdies lygyje ir siunčiate į viršu, kas palieka fizinę žymę jūsų viršugalvyje, nors tai ir nėra labai svarbu. Svarbi proto branda, kurią gaunate sujungus emocijas, kalbą, mintis ir veiksmus. Tai yra proto branda, nes staiga jūs pradeda sakyti tai, ką ir jaučiate ir galvojate, kas paprastai yra labai sunku. Bendravimo problemos yra gana dažnos, ir jos pasirodo dėl nesubalansuotų minčių, jausmų, žodžių ir veiksmų. Pova – labai svarbi praktika. Jos prasmė – išmokti mirti sąmoningai. Jeigu sėkmingai praktikuojate šią meditaciją, galite pasirinkti savo kitą gimimą. Neberizikuojate gimti pietų Afrikoje. Gimimas labai susijęs su karma, priežastimi – pasėkme, tačiau apie daug nekalbėsiu – tą darysime Pupėnuose. Per keturias povos meditacijų dienas kaip ant sidabrinės lėkštutės gaunate dviejų – trijų metų meditavimo patirtį. Pavyzdžiui, bent dvejus metus reikia medituoti, kad įgytume atstumą tarp mūsų ir kliudančių jausmų. Po povos dažniausiai vyksta šaunus vakarėlis.

Bandau parodyti, kad budizmas gali padėti jums susimokėti sąskaitas ir atsakingai veikti, išsiugdyti išmintį ir aktyvumą pusiausvyroje, išlaikyti aukščiausią požiūrį, kad esame budos, sąmoningai suvokiame, kas vyksta ir kad erdvė yra pilna informacijos, kad gyvenimas yra džiaugsmingas ir smalsus, kad protui būdinga meilė, kad šį lygį išlaikytumėte visą laiką. Jeigu paslystate užlipę ant banano, einate į tualetą ir vėl medituojate. Jeigu paslystate ir vėl, stengiatės ugdyti išmintį. Tai pakopinis vystymasis. Gaunate informaciją, šiek tiek išminties, tada pasirodo patirtis. Tai nėra tikėjimo religija, neturėtų būti, nes jums reiktų šiek tiek abejoti keliu į prašvitimą. Nereiktų to daryti kažkada, reikia tai daryti dabar. Visos priemonės skirtos šiai akimirkai, kad galėtumėte ją patirti čia ir dabar. 16-as Karmapa mirė 1981 metais ir dabar yra 17 metų jaunuolis, turintis visą perdavimą. Jis bus Lenkijoje šią vasarą. Jis mane iš tikrųjų stebina. Budistinį prieglobstį gavau iš jo ankstesnės inkarnacijos.